Apskaitos egzaminui
5 (100%) 1 vote

Apskaitos egzaminui

APSKAITA1.Apskaitos informacija ir jos vartotojai Apskaitos informacija yra iš

patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia

finansinės, duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ūkiniai vienetai –

įmonės, jų valdymo procese, arba kurie potencialiai ir ateityje gali būti

naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams.

Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuo

kitų įmonių ir savininkų.

Visose laisvos rinkos šalyse labai paplitęs teiginys, jog apskaita yra

verslo kalba. Tai teisinga nuostata, nes neturėdami duomenų apie verslo

sėkmę ar turtą, kuriuo disponuoja įmonė, tos įmonės darbuotojai

paprasčiausiai negalėtų susikalbėti. Įmonės vadovai neįstengtų susišnekėti

su savininkais bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais, tiekėjais. Juk įmonės

steigiamos tam kad uždirbtų pelną ir didintų savininkų turtą, išreiškiamą

pinigais. Įvairūs specialistai puikiausiai gali susikalbėti universalia

apskaitos kalba, viską išreiškiančia visuotiniu pinigų matu. Šio mato

pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie

įmonės turtą, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvumą – juk įmonės

veiklos procese turto nuolat turi daugėti, nebent dalį jo išsidalintų

savininkai, arba įmonė nuolatos patirtų nuostolius.

Ne tik pati apskaitos informacija bet ir jos vartotojai pasižymi gausa ir

įvairove. Tai natūralus reiškinys, nes apskaita turi būti vykdoma

kiekvienoj įmonėj, be to įvairiais tikslais. Neformaliai veikiančiose

įmonėse ir apskaita vedama tvarkingai. Tikrai sunku būtų rasti ilgesnį

laiką sėkmingai dirbančią įmonę, kurios valdytojai nesiorientuotų kokiu

turtu disponuoja ir kaip jis naudojamas. Konkurentai, turintys kokybišką

apskaitos informaciją anksčiau ar vėliau nukonkuruotų tokią įmonę. Kalbant

apie apskaitos informaciją, skiriami apskaitos informacijos ir finansinės

atskaitomybės vartotojai.

Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai suinteresuoti

įmonės vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš jų įmonės savininkai (AB-se –

akcininkai). Verslo nesėkmės atveju jie rizikuoja prarasti visą investuotą

į įmonę turtą, todėl nuolat turi domėtis ne tik įmonės veiklos pelningumu,

bet ir turto, kuriuo disponuoja įmonė, suma, taip pat kam priklauso šis

turtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia vadovaudamasis apskaitos

informacija, akcininkai priima sprendimą parduoti arba neparduoti turimas

akcijas, o potencialūs savininkai sprendžia ar verta įsigyti šių arba

įmonės išleistų naujų akcijų.

Svarbiausias duomenų šaltinis, kuriuo apsispręsdami vadovaujasi akcininkai,

yra metinė finansinė atskaitomybė. Remdamiesi ja savininkai numato ir

verslo plėtojimo politiką. Sprendžiant ar įmonės administracija per

ataskaitinį laikotarpį gerai vykdė savo pareigas ir tuo pagrindu renka

įmonės vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Metinės finansinės

atskaitomybės parengimo akcininkams teisingumą turi patvirtinti jų samdytas

auditorius, o pati atskaitomybė parengiama taip, kad joje būtų pakankamai

informacijos minėtiems klausimams spręsti, bet drauge nebūtų išduodamos

įmonės komercinės paslaptys.

Ne visa apskaitos informacija prieinama įmonės savininkams. Jiems

pateikiami duomenys, kurių reikia minėtiems sprendimams priimti (šią teisę

jiems garantuoja įstatymai). Tačiau paprastai jiems nebūna prieinama

informacija, atskleidžianti įmonės komercines paslaptis, pvz. Įmonės

tiekėjų ar pirkėjų sąrašai, ypač su perkamu ar parduodamu vertybių

kainomis. Tai suprantama, nes priešingu atveju konkuruojančių įmonių

savininkai nusipirkę konkurentų įmonės išleistų akcijų, galėtų sužinoti

visas jų komercines paslaptis.

Apskaitos informacijos vartotojai

1.Tiesiogiai suinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai:

a)Esantys ir potencialūs įmonės savininkai,

b)Įmonės administracija ir valdytojai,

c)Įmonės darbuotojai.

2.Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai:

a)Esantys ir potencialūs kreditoriai,

b)Esantys ir potencialūs tiekėjai,

c)Esantys ir potencialūs pirkėjai.

3.Įvairios valdžios institucijos:

a)Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai,

b)Valstybinės statistikos institucijos,

c)Regioninės valdžios institucijos,

d)Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.

4.Kiti vartotojai:

a)Vertybinių popierių komisija ir makleriai,

b)Konkurentai,

c)Finansiniai ekspertai ir patarėjai,

d)Įvairūs kiti vartotojai.

2.Bendrieji apskaitos principai

Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos

kiekvienos laisvosios rinkos šalies konceptualios taisyklės.

Principai:

– įmonės principas. Reikalauja, kad savininko ar savininkų investuotas į

įmonę turtas apskaitoje būtų atskirtas nuo jų asmeninio turto.

– įmonės tęsiamos veiklos principas. Jis reikalauja apskaitoje daryti

prielaidą, jog įmonės veikla trunka neribotą laiką, bet neina bankroto link

ar nėra kokios kitokios priežasties dėl kurios reikėtų nutraukti veiklą.

– periodiškumo principas. Tęsiamos
veiklos principas labai susijęs su

periodiškumo principu, kitaip sakant su sąlyginiu šios veiklos skirstymu į

tam tikrus laikotarpius, kurių pabaigoje pateikiama ataskaitinė informacija

apie įmonės turimą turtą bei pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį taip

pat apie uždirbtas pajamas ir sąnaudas, patirtas uždirbant.

Apskaitos pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkai labai

apdairiai keistų apskaitos metodiką.

– atsargumo, apdairumo principas. Tas principas reikalauja, kad

apskaitininkai labai atsargiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus.

Tai itin svarbu AB kai yra ne vienas savininkas, administracija, siekdama

palankių vadovų perrinkimų rezultatų dažnai pagražinti tikrąją padėtį.

Įmonės administracija kartais linkusi įrodyti savininkams, kad

susiklosčiusią nepalankią finansinę padėtį geriausiai galima pataisyti

išleidus naujų akcijų. Tuo tikslu naujuosius akcininkus pirmiausia reikia

įtikinti, jog įmonės veikla bent jau pakenčiama.

– piniginio įkainojimo principas. Jis reiškia, kad visas įmonės turtas,

taip pat jos veiklos rezultatai apskaitoje ir bendrojoje finansinėje

atskaitomybėje turi būti atspindėti, įkainuoti pinigai. Viskas išreiškiama

piniginiais vienetais.

– kaupimo principas. Tai vienas svarbiausių konceptualių rinkos nuostatų.

Jis reikalauja, kad ūkiniai faktai apskaitoje būtų fiksuojami jau įvykę:

uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas

uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos nepriklausomai nuo

pinigų gavimo ar išmokėjimo.

– palyginimo principas. Reikalauja, kad kaupimo principu apskaičiuotos per

ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų palygintos su šias pajamas

uždirbant patirtomis sąnaudomis.

– neutralumo pr. Objektyvumo, nesaliskum- apsk turi pateikt teisinga info.

Ji turi buti neprikl nuo info vartotoju isankstinio nusiteik kuris gali

padaryt itak ju priimt sprendim.

– optimalumo princ. Racionalumo. Apskait tvarkymo san turi buti ne dides

uz nauda kuri gaunama panaudojus apsk info. Del to reik nuolat rupinti kad

apsk teiktu reikiama info be pernelyg dideliu sanaudu.

3.1 Fundamentinė apskaitos lygybė

Ekonominiais ištekliais laikysime visas verslui reikalingas materialias ir

nematerialias sąlygas nuosavybės teise įmonės savininkams priklausanti

ekonominių išteklių dalis – turtas.

Turtas yra turtas, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, kiek turi

savininkų.

Apskaitininkai visuomet stebi ne tik kaip keičiasi pats turtas, bet ir kaip

kinta jo priklausomybė. Tai išreiškiama fundamentine apskaitos lygybe:

Turtas = Nuosavybė

Turtas = akcininkų nuosavybė + skolintojų nuosavybė

T=T saltiniai, kapitalas, nuosavybe, isipareig. T salt ir kap atskleidzia

rysi tarp im priklaus T ir jo isigijimo saltiniu. Bendra T verte visada =

jam isigyti panaudotu istekl sumai. Nuosav israiska parodo = tarp im T

bendros vertes ir finan interesu i si T sumos. Isipar atskleidz = tarp im T

vertes ir jos finan isip sumos. T- im turimi ekon istekliai, teikiantys

nauda ir turintys pin verte kuria galim nusta. T apskaitoj priskiriami

istekliai privlo: teikti im nauda ateity ir tureti patikima pinigine verte.

T svarbus veiks pajam bei pelnui gaut, dar vad aktyvais. Desinej = pusej

dvi skirt dalys: imones skolos ir im savini kapit (NK). T=Kap+Skolos.

Skolos(skol kap) vad pasyva. Tada A=P-Kap. Kap ir skolu santykis sudaro

finansu struktura. Kap dydis- svarbus rodik kuris per ataskait l-pi

paikeicia. Pokycius salygoja: pajamos, sanaudos joms uzdirbt=

pelnas(nuost). Savin idejimai i im, savin paimtas T. Pas ir san pasireisk

uk veiklos metu ir nulemia fin veik rez-pelna(nuost). Idej ir paimt t rodo,

kad prireikus im turimas kap papildomas naujais savin inasais ar im $ bei

kt T isleidziami suteikiant savininkams. Veiksnai turi itak ir T dydziui,

kuris l-pio pa= kap pb+paj pb-san pb+idejim – paem+skol pb.

Pelno uždirbimo įtaka fundamentinei apskaitos lygybei

Uždirbamo pelno ir turto pasikeitimo reiškinys, pasireiškia tada, kai

pajamų uždirbimas sutampa su sąnaudų, su pinigų ar kito turto išleidimu.

pvz.: nedidelėje krautuvėlėje prekės kreditu neparduodamos ir kuri neturi

savo patalpų ar kito ilgalaikio turto, bet jas nuomoja kiekvieną mėnesį

mokėdama nuomos mokestį. Tokiu atveju norint apskaičiuoti savininko

nuosavybės padidėjimą pakanka nustatyti kiek per ataskaitinį laikotarpį

padidėjo įmonės turtas.

3.2 Sąskaitos

Kiekviena ūkinė operacija turi atsispindėti balanse. Tačiau po kiekvienos

ūkinės operacijos, kurių didelėse įmonėse per dieną būna labai daug

užpildyti naują balansą praktiškai neįmanoma. Be to atvaizduojant operaciją

balanse būtų labai sunku stebėti materialinių vertybių pinigų ir kitų

aktyvų ir pasyvų judėjimą. Todėl visų rūšių ūkinėms finansinėms operacijoms

atvaizduoti naudojamos sąskaitos daugelyje pasaulio šalių remiantis

dvejybinio įrašo sistema įprasta vieną sąskaitos pusę (kairę) vadinti

debetu, o kitą kreditu.

Mokymo tikslams dažniausia vartojama sąskaitos išraiškos forma T,

atitinkanti lietuvišką T raidę, vadinama lėktuvėliu. Schematiškai
Sąskaitos pavadinimasKairė debeto dešinė kredito

pusė pusė

Kaip žinoma balansas dalijamas į dvi dalis: aktyvą, kuriame atvaizduojama

visų rūšių turto būklė ir pasyvą, kuriame atvaizduojama tam tikros datos

įsiskolinimų ir savininko nuosavybės būklę. Atsižvelgiant į tai, visos

sąskaitos skirstomos į aktyvines ir pasyvines.

Sąskaitos kuriose apskaitomas įmonės turtas ir jo judėjimas, vadinamos

aktyvinėmis. Sąskaitos, kuriose apskaitomi įmonės įsiskolinimai ir

nuosavybė (kapitalas) vadinamos pasyvinėmis.

Debetas ir kreditas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose turi skirtingą

reikšmę:

-aktyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos

nulemiančios įmonės turto padidėjimą;

-aktyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos

nulemiančios įmonės turto sumažėjimą;

-pasyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos

nulemiančios įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės padidėjimą;

-pasyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos

nulemiančios įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės sumažėjimą;

-aktyvinės sąskaitos gali turėti tik debetinį saldo (likutį), o pasyvinės –

kreditinį;

-visų debetinių likučių (saldo) suma aktyvinėse sąskaitose lygi visų

kreditinių likučių sumai pasyvinėse sąskaitose.

Ūkines operacijas atvaizduojant sąskaitose susidaro tam tikras sąskaitų

tarpusavio ryšys. Sąskaitų tarpusavio ryšys vadinamas sąskaitų

korespondencija, o sąskaitos tarp kurių toks ryšys susidaro –

koresponduojančiomis. Sąskaitų korespondencija atvaizduojama buhalterinio

įrašo pavidalu. Buhalterinis įrašas nurodo debetuojamos ir kredituojamos

sąskaitų, kuriose atvaizduojama ūkinė operacija, pavadinimą ir operacijos

sumą. Korespondencija galima suskirst i 4 tipus: I debetuojama aktyvine

sask ir kredi aktyv sask, pvz D atsiskait sask, K pirkeju skol, kas reiskia

akd i atsisk sask gauti $ is pirk sumokant skolas. II debetuoj pasyv sask

ir kredituojama pasyv sask. Pvz D rezervai, K istatinis kap ty is rezervu

padidintas istat kap. III debetuoj aktyvine sask ir kred pasyv sask,pvz D

medz, K skol tiek ty is tiek isigyt medz, bet dar nesumoketa. IV debet

pasyv sask ir kred aktyv sask, pvz D soc dr skolos K- atsisk sask, ty

atsisk saskaita sumoketa skola uz darb soc dr.

Įrašant iš balanso likučius atidaromos sąskaitos, kuriose vėliau

registruojamos tam tikro laikotarpio ūkinės operacijos. Tokios sąskaitos

vadinamos sintetinėmis. Tačiau informacija, kurią teikia sintetinės

sąskaitos dažnai yra nepakankama. Įmonės veiklai valdyti ir kontroliuoti.

Todėl dar yra naudojamos analitinės sąskaitos. Tos sąskaitos skirtos

sintetinėms išplėsti, joms detalizuoti.

Sintetinė apskaita ir analitinė apskaita yra tiesiogiai tarpusavyje

susietos ir kiekviena iš jų atlieka tam tikras funkcijas, todėl sintetinė

apskaita be analitinės apskaitos neįmanoma, o pastaroji dažnai būna

suskaidyta ir neduoda ūkinio proceso visapusiško vaizdo.

Sintetinių ir analitinių sąskaitų tarpusavio ryšys techniškai pasireiškia

tuo, kad:

-analitinių sąskaitų saldo atvaizduojamas toje pat sąskaitos pusėje,

kurioje tas saldo parodytas atitinkamoje sintetinės sąskaitos pusėje;

-operacijos, kurios rašomos į kurios nors sintetinės sąskaitos debetą ar

kreditą rašomos taip pat į atitinkamos analitinės sąskaitos debetą ar

kreditą;

-kiekvienos aktyvinės ar pasyvinės sintetinės sąskaitos saldo ir apyvartos

visada yra lygios analitinių sąskaitų, atidaromos savajai sintetinei

sąskaitai detalizuoti, saldo ir apyvartų sumoms.

4. Dvejybinis įrašas

Dvejybinio įrašo esmė yra ta, kad kiekviena įvykusi ūkinė operacija

atvaizduojama tokia pat suma skirtingų sąskaitų debete ir kredite.

Dabar dvejybinis įrašas dažniausiai traktuojamas kaip sistema, kurioje

kiekviena operacija įrašoma į dvi sąskaitas, nepakartojant, o norint

pabrėžti kiekvienos ūkinės operacijos dvejopą traktavimą. Pateikiama daug

pavyzdžių kaip kiekviena ūkinė operacija gali būti nagrinėjama skirtingais

požiūriais. Pvz., tokia operacija: jei aš nusiperku automobilį už 5000$

įvyksta du dalykai, t.y. aš įsigyju automobilį ir prarandu 5000$, o žmogus,

pardavęs automobilį patiria atvirkštinį dalyką. Taigi, kiekviena ūkinė

operacija turi du aspektus ir dvigubo įrašo sistema fiksuoja juos abu.

5.1. Sąskaitų planas

Kad būtų lengviau orientuotis sąskaitų nomenklatūroje (jų sąraše) sąskaitų

plano struktūra, parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe.

Pirmoje ir antroje klasėse sujungtas visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė,

pirmoje klasėje materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas. Trečios

ir ketvirtos klasių sąskaitose parodoma, kam priklauso turtas, jose

atspindima savininkų nuosavybė, įmonės skolos ir įsipareigojimai visiems

tretiesiems asmenims. Penktoje klasėje fiksuojamos visos per tam tikrą

ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, o šeštojoje – šias pajamas

uždirbant patirtos sąnaudos.

Vidinės (menedžmento)
vedimo metodiką ir tvarką pasirenka įmonė.

Ši apskaita dėl kiekvienos įmonės veiklos specifikos yra labai individuali.

Todėl įmonės pačios turi pasirinkti ir parengti vidinės apskaitos sąskaitų

planą. Tam reikalui skirtos septintoji, aštuntoji ir devintoji pavyzdinio

sąskaitų plano klasės, kurių valdžia nereglamentavo, paliko užpildyti jas

įmonės nuožiūra vidinės (menedžmento) apskaitos tikslais. Yra dar nulinės

klasės sąskaitos, dar vadinama specialiomis sąskaitomis, pvz. įmonė turinti

didelius sandėlius už tam tikrą mokestį priima saugoti kitos įmonės

materialines vertybes. Tokio turto, be abejo, nėra jokio pagrindo

atspindėti įmonės balanse (todėl minėtos sąskaitos ir apjungtos nulinėje

klasėje), nes jis nepereina įmonės nuosavybėn ir neatsiranda koks nors

saugojančios įmonės įsipareigojimas, išskyrus už tam tikrą mokestį suteikti

kitai įmonei plotą prekėms saugoti.

5.2 T ir nuosav klasifikav.

Turtas. Trump finan turtas: lesos kasoj ir banke, termin indel,

apyvartiniai VP, skolos imonei (debetines, pirkeju, vekseliai ir cekiai)

Trump mater turtas. Atsargos(prekes skirtos perparduot, gatva prod,

nebaigta gamyb, zaliav, medz).

Llgal mater turtas. Tai nekiln, kiln turtas.

Nemat turtas. Tai patentai licencijos prestizas.

Ilgal fin turtas. Tai akcijos, oblig, ilgal paskolos.

Nuoavybe. Nuosav kapit. Kapitalas (valsttybinis, akcinis, …), rezervai

(perkainojimo, sudaryti is pelno), pelnas ar nuostol, kapit dotacijos ir

subsidijos (gautos ir gautinos), atidejimai(mokesciams, isl padengimui).

Skolinta skap. Ilgalaikes skolos (finansi, prekybos, pinigines garantijos,

sukauptos sanaudos), trumpal skolos (ilgal skolu einamuju metu dalis, trump

fin skolos, prekybos skolos, gauti avansai p sutartis, skolos darbo

mokejimui ir sodrai, moketini mokesciai, moketinos sumos is pelno

paskirstymo, sukauptos san, ateinanciu l-piu paj).

6. 1.Apskaitos proceso nuoseklumas

Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas darbas, turi būti atliekama

tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kaip ir kiekvienoj kitoj srity čia reikia

laikytis tam tikrų kitų nuostatų. Kiekvienas apskaitos principas turi būti

įgyvendintas, kitaip jis prarastų prasmę. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir

perskaičiuoti įmonės veiklos duomenis, kad būtų patenkinti apskaitos

duomenų vartotojų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo informaciją iš

anksto nustatytu laiku, pasidarė būtina įvesti tam tikrą tvarką. Jos labai

svarbu laikytis visoje buhalterinės apskaitos duomenų formavimo stadijose.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2612 žodžiai iš 8688 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.