Apskaitos fifo medotas
5 (100%) 1 vote

Apskaitos fifo medotas

FINASINĖJE APSKAITOJE NAUDOJAMO ATSARGŲ ĮKAINOJIMO METODO TAIKYMO PELNO MOKESČIUI APSKAIČIUOTI TVARKA






















Buhalterine apskaita-atsargu metodas FIFO




























































TURINYS





Įvadas 3



Temos išdėstymas 4 -11



Praktinė užduotis 12



Literatūra 13




























































 





















2




ĮVADAS





Atsargos yra turtas, laikomas parduoti, įprastoje verslo veikloje, gaminamasa pardavimui ar esantis žaliavų ir medžiagų pavidalo, kurios bus suvartotos gamybos procese arba teikiant paslaugas.



Atsargos apima prekes, įsigytas ir laikomas perparduoti, žemę ar kitą nuosavybę, skirtą perparduoti. Atsargos taip pat gali apimti įmonės pagamintą produkciją arba nebaigtą įmonės gaminamą produkciją, įskaitant žaliavas ir kitokias medžiagas, naudojamas gamybos procese. Paprastai atsargos įvertinamos vienu iš labiausiai paplitusių keturių metodų, kurių kiekvienas pagrįstas skirtinga sutartine kainos judėjimo nuostata: 1) konkrečių kainų metodas; 2) FIFO metodas; 3) LIFO metodas; 4) vidutinių kainų metodas.



Atsargų įkainojimo metodai visada turi būti pasirenkami taip, kad jų kainų srautai atitiktų realų pačių atsargų judėjimą. Tačiau parenkant atsargų įvertinimo būdą reikia atsižvelgti ne tik į tų atsargų fizinį judėjimą, bet ir į universalaus mato vieneto – pinigų, taip pat ir prekių kainų, kitimus. Atsargų įvertinimo metodo pasirinkimą lemia jo įtaka balansui, pelno (nuostolio) ataskaitai, mokėtiniems mokesčiams, ir valdytojų primtiems sprendimams.



Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, – tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos. Šį būdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.



Tikslas: parodyti apskaitoje tikslų atsargų judėjimą.



Uždaviniai: 1) tiksliai įvertinti įmonės sandėliuose esančias atsargas;



2) sugebėti pasirinkti atsargų įvertinimo metodą

































3



ATSARGŲ APSKAITA





Atsargomis laikomos visos įmonės turimos materialinės vertybės, kurias ji įsigijo perparduoti arba sunaudoti gamindama prekes ar užtikrindama normalų įmonės darbą.



Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.



Prekybos įmonių atsargas paprastai sudaro perparduoti skirtos prekės, vyniojamasis popierius, maišeliai, įvairios nenaudotos kaceliarinės prekės, elektros lemputės ir kita. Gamybinėse įmonėse, be minėtų rūšių, atsargomis laikomos žaliovos ir medžiagos, skirtos produkcijai gaminti, jau pagaminta bei dar nebaigta gaminti produkcija, įrengimų atsarginės dalys, degalai


ir kita.



Atsargos savo įvairove dažniausiai pralenkia visas kitas įmonės turto rūšis, todėl jų apskaitai ir reikia skirti daugiausiai laiko bei pasatngų. Tačiau ne visada detalią ir brangiai kainuojančią apskaitą tvarkyti yra ekonomiškai naudinga. Todėl įmonė, įvertinusi savo poreikius ir finansines galimybes, kiekvienai atsargų rūšiai turėtų pasirinkti geriausiai tinkamą apskaitos metodą.



Galimi du atsargų apskaitos būdai:



1) nuolat apskaitomų atsargų būdas,



2) periodiškai apskaitomų atsargų būdas.



Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, apskaitos knygose fiksuojamas kiekvienas atsargų įsigijimo (pasigaminimo) ir pardavimo (sunaudojimo) faktas.



Atsargas apskaitant periodiškai, apskaitoje žymimas tik atsargų įsigijimas, o jų parduota ar sunaudota dalis nustatoma suskaičiavus atsargas laikotarpio pabaigoje ir gautą skaičių atėmus iš laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį naujai įsigytų atsargų sumos:



Atsargų likutis Pirkimai Atsargų likutis Parduotų prekių



Laikotarpio pradžioje + (žinomi) – laikotarpio pabaigoje = savikaina



(žinomas) (apskaičiuotas) reikia apskaičiuoti





ATSARGŲ KLASIFIKAVIMAS APSKAITOJE





Kad įmonė galėtų veikti, reikia turėti atsargų. Atsargomis laikomis įmonės žinioje esančios materialinės vertybės, kurias ji tikisi perduoti arba tiesiogiai panaudoti gamyboje. Įmonėse išskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės:


 



4


Žaliavos;



Komplektavimo gaminiai;



Nebaigta gamyba;



Pagaminta produkcija;



Prekės, skirtos perparduoti.



Žaliavos įsigyjamos siekiant perdirbti jas į gatavą produkciją. Gamybos ciklo metu finansinės apskaitos požiūriu žaliavos pereina 3 stadijas. Pirmiausia jos tampa žaliavų atsargomis. Perdavus šias žaliavas į gamybą ir pradėjus perdirbimo procesą, jos laikomos nebaigtos gamybos atsargomis. Iki galo nebaigiant gamybos susidaro nebaigtos gamybos likučiai. Visi šie likučiai parodomi balanso trumpalaikio turto skyriuje V-Trumpalaikis turtas.







ATSARGŲ ĮVERTINIMAS





Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.





ATSARGŲ ĮSIGIJIMO SAVIKAINA





Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, pakoreguota atlikto pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis. Pirkimo kainos koregavimai, atlikti po atsargų užregistravimo apskaitoje ir susiję su atsargų nukainojimais ir nuolaidomis, apskaitoje parodomi taip:



jeigu atsargos parduotos – koreguojama parduotų prekių savikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma;



jeigu atsargos dar neparduotos – koreguojama atsargų įsigijimo savikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma, tenkančia neparduotoms atsargoms. Tačiau jei to padaryti neįmanoma arba netikslinga ir jei sumos reikšmingai neiškraipytų finansinės atskaitomybės, koreguojama parduotų prekių savikaina.



Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos



5



gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos.



Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžintinas, o jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus.



Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos pirkimo dieną galiojančiu oficialiu Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursu ar santykiu.



Kai atsargų judėjimo ir jų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje traukti į apskaitą faktine įsigijimo savikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomi kiti įvertinimo būdai. Pavyzdžiui, mažmeninių kainų būdas, kuris dažnai taikomas mažmeninėje prekyboje vertinti dideliam kiekiui greitai kintančio asortimento atsargų, kurių pelningumas yra panašus. Šiuo atveju atsargų savikaina nustatoma iš atsargų likučių, įvertintų pardavimo kainomis, atimant bendrojo


pelno dalį, kuri dažniausiai apskaičiuojama naudojant vidutinį kiekvienos prekių rūšies bendrojo pelno procentą.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 985 žodžiai iš 3023 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.