TURINYS
Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………3
Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………4
Apskaitos informacija ir jos reikšmė valdymo sistemoje…………………………………………………..5
Apskaitos informacija ir jos reikšmė valdymo sistemoje…………………………………………………..6
Apskaitos informacija ir jos reikšmė valdymo sistemoje…………………………………………………..7
Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS)…………………………………………………………………………8
Reikalavimai apskaitinės informacijos formavimo procesui………………………………………………9
Reikalavimai apskaitinės informacijos formavimo procesui…………………………………………….10
Reikalavimai apskaitinės informacijos formavimo procesui…………………………………………….11
Išvados……………………………………………………………………………………………………………………..12
Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………13
Įvadas
Svarbiausia buhalterinės apskaitos priedermė – padėti pažinti realų mus supantį pasaulį ir atspindėti jį universalia verslo kalba. Viena iš pagrindinių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir gebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, kurios reikia sprendimams priimti, yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu beveik neįmanoma suvokti. Laimei, to nereikia, jeigu valdymo aparato darbuotojai racionaliai pasiskirsto pareigas. Tada tik vadovams reikėtų susipažinti su platesnio spektro, jau pakankamai apibendrintais duomenimis, kurių netūrėtų būti labai daug.
Kiekvienas žmogus priima tik tuo laiku jam aktualią informaciją ir dažnai net nesąmoningai atmeta nereikšmingus duomenis. Kibernetika tokius beverčius duomenis vadina informaciniu triukšmu. Kiekvienas skirtingai vertina tas pačias žinias: koks nors pranešimas vienam gali būti labai svarbus, o kitam – tik pašalinis garsas. Todėl žmonėms, susibūrusiems į tam tikro tikslo siekiantį kolektyvą, reikia išsirinkti lyderį, kuris kiekvieną darbuotoją “ priverstų „ kaupti ir apdoroti tik tam tikrus duomenis – informaciją, kurios reikia konkretiems valdymo tikslams pasiekti.
Neįmanoma pervertinti apskaitos reikšmės šiuolaikiniam verslo pasauliui. Be apskaitinės informacijos sunku būtų įsivaizduoti ne tik valstybių, bet ir įmonių valdymą. Kiekvienas investuotojas turėtų suprasti paprasčiausias finansinės atskaitomybės formas – balansą ar pelno (nuostolio) atskaitą
Prieš išmokstant formuoti buhalterinės apskaitos duomenis, verta įsisąmoninti kiekvienam apskaitos darbuotojui labai svarbią tiesą: valdymo sprendimų priėmėjai dažniau kenčia ne nuo jiems reikalingos informacijos trūkumo, bet nuo beverčių duomenų pertekliaus. Taigi, tik naudingus duomenis vadinsime informacija, o kiekvieno vadybininko bei buhalterio pareiga reikėtų laikyti kuo didesnio informacijos kiekio suformavimą iš kaip galima mažesnės brangiai kainuojančių duomenų visumos. Kiekviena informacija turi būti perduodama laiku ir tam, kas ją gali tikslingai panaudoti. Be to, apskaita kiekvienoje įmonėje turi būti organizuota tokiu būdu, kad ja pasitikėtų šios informacijos vartotojai – kitaip jie bus priversti tikrinti kiekvieną pranešimą, o tai neišvengiamai kainuos kvalifikuotų sprendimų priėmėjų darbo laiką, taigi – pinigus.
Apskaitos informacija vadinami iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys, kurie naudojami valdymui arba gali būti naudingi valdytojams ateityje.
Informacija turi būti perduodama iš patikimo šaltinio laiku ir tiksliai adresatui. Jos kūrimo vertė neturi būti didesnė už teikiamą naudą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nurodoma, kad apskaitinė informacija turi būti:
· Tinkama, objektyvi ir palyginama;
· Pateikiama laiku;
· Išsami ir vertinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
Dabartinės konkurencijos sąlygomis be buhalterinės apskaitos neįmanoma sėkmingai plėtoti verslo.
Apskaitos informacija ir jos reikšmė valdymo sistemoje
Įmonė gali egzistuoti tik gaudama atitinkamą informaciją, nes kitaip ji negalės įvertinti savo padėties kitų įmonių atžvilgiu. Informacija yra labai įvairi, jos visos vienu metu suvokti neįmanoma. Turi būti kaupiama ir apdorojama tik konkrečiam tikslui reikalinga informacija. Tą daryti gali valdymo srities specialistai. Jie privalo nustatyti kokia informacija reikalinga tam, kad būtų galima sėkmingai valdyti vienokį ar kitokį objektą. Įmonės valdytojai, nusprendę gaminti tam tikros rūšies produkciją pirmiausia turi turėti informaciją apie jos paklausą rinkoje, galimybę įsigyti medžiagų ir darbo resursų, įvertinti pastarųjų rinkos kainą. Jie turi žinoti įmonės partnerių elgesį praeityje.
Tai reikalinga sudarant sutartis, įsigyjant atsargas bei parduodant prekes. Būtina įvertinti savo finansinę būklę, galimybę sumokėti už įsigytus išteklius.
Informacijos srautas labai didelis , todėl reikia suprasti naudingos informacijos kūrimo ir bendruosius valdymo proceso dėsningumus.
Tam kad būtų galima sąmoningai valdyti, būtinai reikalinga grįžtamojo ryšio informacija, kuri nusakytų valdomojo objekto būklę kiekvienu momentu.
Ypač svarbią funkciją formuojant grįžtamąjį ryšį ekonominėse sistemose atlieka apskaita. Apskaitos informacija turi patenkinti šiuos bendruosius reikalavimus:
v ją turi priimti vartotojas, t.y. turi būti perduodama tam tikrais signalais, kuriuos vartotojas galėtų suvokti;
v informacija turi būti vartotojui suprantama, t.y. ji turi būti perduodama vartotojui suprantama kalba;