Apskaitos teorija
Buhalterinės apskaitos informacija
ir jos rūšys
Buhalterinė apskaita yra viena iš informacijos sistemų skirtų įmonės veiklai valdyti. Apskaita atspindi visas įmonėje vykstančias ūkines – finansines operacijas. Duomenys apskaitoje sisteminami ir apibendrinami. Buhalterinės apskaitos duomenys yra informacijos šaltinis. Apskaita teikia informacija apie įmonės turtą, jo sudėtį, nuosavybės priklausomybę, finansinę būklę, skolas, gautas pajamas, patirtas sąnaudas. Apskaitos teikiama informacija paremta dokumentais ir yra skirta įvairiausiems jos vartotojams.
I Tiesiogiai suinteresuotiems vidiniams įmonės vartotojams
1. įmonės administracija.
2. stebėtojų valdybos tarybos nariai.
3. įmonės ir jos padalinių vadybininkai.
4. įmonės darbuotojai profesinės sąjungos revizoriai.
II Tiesiogiai suinteresuoti išorinės informacijos vartotojai
1. esantys ir potencialūs įmonės savininkai.
2. bankai.
3. esantys ir potencialūs tiekėjai.
4. esantys ir potencialūs pirkėjai.
III Įvairioms informacijos instrukcijoms
1. mokesčių administratoriai
2. valstybinės statistikos institucijos
3. regioninės statistikos institucijos
4. ministerijos
IV kitiems vartotojams
1. vertybinių popierių komisija ir makleriai
2. konkurentai
3. auditoriai, finansininkai, ekspertai, patarėjai.
4. įvairūs kiti vartotojai.
Įmonių klasifikaciniai požymiai
1. Mažos įmonės – didelės įmonės
2. Įmonės veiklos pobūdis
Paslaugas teikiančios įmonės
Prekybinės įmonės
Perdirbimo įmonės
Mišrios įmonės
3. Biznio organizavimo formos.
Individualios įmonės
Tikroji ūkinė bendrija
Komanditinė bendrija
Uždaroji akcinė bendrovė
Akcinės bendrovės
Apskaitos objektai ir jų klasifikavimas
Apskaitos objektai klasifikuojami į 2grupes
1. Turtą. Turtas skirstomas į (ilgalaikį ir trumpalaikį).
2. Nuosavybę. Nuosavybė skirstoma į savininkų (nuosavas kapitalas) ir skolintojų (skolintas kapitalas).
Ilgalaikis turtas skirstomas į:
Materialų ( žemė, statiniai, mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir veikloje nenaudojamas.
Nematerialų (finansinis dalyvavimas kitose įmonėse, įsigytos teisės, prestižas.
Trumpalaikis turtas skirstomas į: atsargas (žaliavos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, pirktos prekės skirtos perparduoti). Ilgalaikis turtas skirtas perparduoti, nebaigtos vykdyti sutarties, prekybos skolos, terminuoti indeliai, piniginės lėšos bankuose, kasoje.
Nuosavas kapitalas skirstomas į kapitalą valstybinį, akcinį ir rezervus (sudarytus iš pelno)
Skolintas kapitalas skirstomas į ilgalaikes skolas (finansinės, prekybos ir trumpalaikes skolas).
Bendrieji apskaitos principai
I Įmonės principas – kiekviena įmonė kuri sudaro finansinę atskaitomybę, laikoma atskiru apskaitos vienetu. Į apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.
II Veiklos tęstinumo principas – tvarkant apskaitą, daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir įmonės nenumatoma likviduoti.
III Periodiškumo principas – įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus, arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius kuriam pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė.
IV Pastovumo principas – įmonės pasirinkta apskaitos metodą turi taikyti kiekvienais finansiniais metais. Apskaitos vedimo ar atskaitomybės sudarymo metodai nepakitę turėtu išlikti 3-5 metus.
V Piniginio mato principas – visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.
VI Kaupimo principas – pajamos registruojamos tada kai jos uždirbamos, o sąnaudos jų susidarymo metu neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
VII Palyginimo principas – pajamos uždirbamos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su to laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas.
VIII Atsargumo principas – įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.
IX Neutralumo principas – apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturėtu daryti įtaka apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Ir juo neturėtų būti siekiama iš anksto numatyto rezultato.
X Turinio svarbos principas – ūkinės operacijos į apskaitą įtraukiamos pagal jų turinį ir ekonominę prasmę. O netik pagal jų juridinę formą.
Apskaitos tvarkymo metodai
I Buhalterinės sąskaitos – visų rūšių ūkinėms finansinėms operacijoms atvaizduoti naudojamos sąskaitos kiekviena ūkinė operacija yra faktiškai užfiksuojama ir sukaupiama sąskaitose. Apskaitos mokymui naudojama „T“ tipo sąskaita. „debeto“ terminas vartojamas kairiai sąskaitos pusei apibūdinti, o terminas „kreditas“ dešiniai sąskaitos pusei.
D T tipo sąskaita K D Turto sąskaita K D Nuosavybės sąskaita KLikutis 1000Lt Likutis 5000,000
Objekto padidėjimas Objekto sumažėjimas Objekto sumažėjimas Objekto padidėjimas
1000Lt 500Lt 100,000 100,000
Apyvarta Likutis 1500 Likutis 500,000
II Dvejybinis įrašas – kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o
kitos kredite tuo pačiu metu ir tapačia suma vadinamas dvejybiniu įrašu.
D Pinigai K D Paprastosios akcijos K200x,01,01 200x,01,01
20000 Dvejybinis išrašas 20000
D271 K301 – 20000
Sąskaitų derinys kai viena sąskaita „diabituojama“ o kita „kredituojama“ vadinama sąskaitų korespondencija.
III Piniginis įkainojimas – reiškia, kad apskaitos objektai(turtas, nuosavas ir skolintas kapitalas)apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje turi būti atspindėti ir įkainoti pinigais. Įkainojimas tai tam tikra apskaitos objekto vertinis išmatavimas. Piniginio įkainojimo formulė
Pį=QxK
Pį – apskaitos objekto piniginis įkainojimas
Q – apskaitos kiekis
K – apskaitos objekto vieneto kaina
IV Pajamų pripažinimas – pajamos laikomos tada kai produkcija yra parduota arba išsiusta pirkėjui, o paslaugos suteiktos nežiūrint to ar pirkėjai sumokėjo už šias prekes ar ne.
V Sąnaudų pripažinimas – tai ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo. Pajamos uždirbamos sąnaudomis. Patirtomis sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas, susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu, uždirbtomis pajamomis. Pinigai ar kitas turtas išleistas ataskaitiniu laikotarpiu neuždirbant pajamų vadinami išlaidomis. Sąnaudos yra apskaitomos 6klasės sąskaitose klasifikuojant jas pagal sąnaudų rūšis:
1. pardavimo
2. veiklos
3. kitos veiklos finansinės
4. investicinės veiklos sąnaudos.
VI Duomenų kaupimas – jis pasireiškia tiktai pajamų ir sąnaudų apskaitos sąskaitos. Apskaitoje pajamos ir sąnaudos registruojamos sąskaitose. Jas kaupiant per visus metus didėjančia tvarka.
VII Ūkinių operacijų dokumentavimas – visos kultūrinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu ar jai pasibaigus. Dokumentas yra vienintelis pradinių duomenų šaltinis. Visos įmonėje vykstančios ūkinės operacijos turi būti dokumentuojamos. Dokumentai padeda stebėti ir kontroliuoti kaip naudojamos įmonės turimas turtas nustatyti ar operacijos yra teisėtos.
VIII Palyginimo metodas – jis reiškia to laikotarpio kaupimo apskaičiuotų sąnaudų lyginimą su uždirbtomis pajamomis.
IX Inventorizavimo metodas – tai būdas faktiškiems turto likučiams nustatyti ir jiems palyginti su apskaitos rodikliais.
X Kalkuliavimo metodas (išlaidų skaičiavimas) – tai sudėtingas procesas siejamas su išlaidų priskiriamų kiekvienam produkcijos vienetų nustatymui.
Sąskaitų planas
Kiekviena įmonė, ne tik užregistruoja visus ūkinius faktus, bet ir turi pateikti juos tam tikru būdu susistemintus. Pavyzdinės buhalterinės apskaitos sąskaitų planas tvirtinamas LR vyriausybės nustatyta tvarka. Įmonės gali sudaryti individualų sąskaitų planą atsižvelgiant į pavyzdinį, kurį tvirtina įmonės vadovas. Jame nurodyta buhalterinių sąskaitų pavadinimai ir skaitmeniniai šriftai. Duomenų grupavimo reikia ir finansinei atskaitomybei užpildyti, nes atskaitomybės formose visa apskaitos informacija turi būti tam tikru būdu sugrupuota pagal valdžios norminiuose aktuose nustatytus požymius. Pavyzdinis sąskaitų planas kiekvienoje įmonėje gali būti išplėstas bei detalizuotas įvedant naujų sąskaitų kiek šito reikia konkrečios įmonės informacijai formuoti.
Sąskaitų plano struktūra
Kad būtu lengviau orientuotis sąskaitų sąraše, sąskaitų plano struktūra paremta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe.
1klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė 5 klasė 6 klasė 7-8-9 klasės 0 klasė
Ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas
Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas
Trumpalaikis turtas Kapitalas rezervas
Savininkų nuosavybė
+ Skolintosios sumos ir įsipareigojimai
Skolintojų nuosavybė
+ Pajamos
Pajamos
–
Pelnas – Sąnaudos
Sąnaudos
nuostolis Menedžmento (vidinės apskaitos sąskaitos)
TURTAS NUOSAVYBĖ
Pirmoje ir antroje klasėje parodomas visas įmonės turtas kuriuo disponuoja įmonė. Pirmoje klasėje tai materialus ir nematerialus turtas. Antroje klasėje visas įmones žinioje esanti trumpalaikis turtas. Trečiosios ir ketvirtosios klasių sąskaitose parodoma kam priklauso pirmosios ir antrosios klasių sąskaitose užregistruotas turtas. Jose atspindima savininkų nuosavybė taip pat įmonės skolos ir įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Trečiojoje klasėje tai įmonės įsipareigojimai savininkams kapitalas, rezervai, ne paskirstitas įmonės pelnas (nuostolis), bei ilgalaikės skolos biudžetui atsiradusios dėl to, kad ilgiau nei vieniems metams atideda mokesčių mokėjimo terminą, o ketvirtoje klasėje įmonės ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Penktos ir šeštos klasių sąskaitos skirtos pajamoms ir sąnaudoms registruoti. Penktoje klasėje fiksuojamos visos per finansinius metus uždirbtos pajamos, o šeštoje klasėje šias pajamas uždirbant pačios tas sąnaudos. Vidinės (menedžmento) apskaitos vidinio metodika ir tvarka pasirenka pati įmonė šiais reikalais skirtos 7-8-9 klasė kurią valdžia nereglamentavo. Dar yra nulinės klasės sąskaitos
Sintetinė ir analitinė apskaita
Buhalterinės apskaitos sąskaitose, kuriose detalizuojami duomenys, vadinamos analitinėmis
sąskaitomis. Sintetinėse apskaitos sąskaitose atvaizduojami apibendrinti duomenys apie ekonominio turto grupes ir ūkines operacijas. Sintetinės ir analitinės sąskaitos yra susijusios viena su kita. Analitinėse sąskaitose parodomos tos pačios ūkinės operacijos, kaip ir sintetinėse sąskaitose tik smulkesnėmis ekonominėmis grupėmis. Analitinių sąskaitų bendrosios sumos turi atitikti sintetinių sąskaitų bendrąsias sumas.
Sintetinė sąskaita:
12 ilgalaikis materialus turtas
Subsąskaitos :
120 žemė ir pastatai
Analitinės sąskaitos:
1200 žemė; 1201 pastatai; 12010 administraciniai pastatai; 120108 nusidėvėjimas
Sąskaitos. Jų korespondencijos
Visų rūšių ūkinėms, finansinėms operacijoms atspindėti naudojamos sąskaitos. Viena sąskaitos pusė (kairė) vadinama Diabetu, o kita (dešinė) kreditu. Visos sąskaitos, kuriose apskaitomos įmonės turtas ir jo judėjimas vadinamas aktyvinėmis, sąskaitos, kuriose apskaitoma įmonės įsiskolinimai ir nuosavybė (kapitalas) vadinama pasyvinėmis. Debetas ir kreditas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose turi skirtingą reikšmę:
Aktyvinių sąskaitų kredite atvaizduojamos operacijos, nulemiančios įmonės turto sumažėjimą.
Pasyvinių sąskaitų debete atvaizduojamos operacijos nulemiančios įsiskolinimo ir savininko nuosavybės sumažėjimą. Pasyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai ir operacijos nulemiančios įsiskolinimo ir savininko nuosavybės padidėjimą. Aktyvinės sąskaitos gali turėti tik debetinį likutį, o pasyvinės kreditinį. Visų debetinių likučių suma aktyvinėse sąskaitose lygi kreditinių likučių sumai pasyvinėse sąskaitose. Ūkinės operacijos atvaizduojant sąskaitose susidaro tam tikras sąskaitų tarpusavio ryšys. Šis ryšys vadinamas sąskaitų korespondencija, o sąskaitos, tarp kurių toks ryšys susidaro, koresponduojančiomis sąskaitomis.
Sąskaitų korespondencija: D271 K272 – 1000,-
Apskaitos lygybė
Apskaitininkai stebi ne tik kaip keičiasi turtas bet ir kaip kinta priklausomybė. Taip išreiškiama fundamentinė apskaitos lygybė.
TURAS = NUOSAVYBĖ
Dėl įmonės veiklos nuolat kinta turto sudėtis keičiasi ir savininkai. Apskaitos lygybė niekada nepažeidžiama, nes kiekvienas turtas visuomet būtinai turi savininką. Fundamentinė apskaitos lygybė aiškiausiai pasireiškia kai savininkai steigdami įmonę įneša pradinius įnašus. Pvz. akcininkai steigdami įmonę įnešė 100000 Lt. išleisdami paprastąsias akcijas. Tuomet apskaitos lygybė įgyja tokią reikšmę.
TURAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ
(100000) (Paprastosios akcijos 100000)
Jeigu įmonė gavo 50000 Lt. Kreditą iš banko šia suma padidėja turtas, kuriuo disponuoja įmonė. Tai ne įmonės savininkų bet skolintojų (banko) nuosavybė.
TURAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTOJŲ (BANKO) NUOSAVYBĖ
150000LT 100000LT 50000Lt.
Turtas taip pat nebūna vienalytis. Norėdama veikti įmonė už pinigus turi nusipirkti ne tik įvairių atsargų bet ir ilgalaikio turto
PASTATAI + ĮRENGINIAI + ATSARGOS + PINIGAI = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTA NUOSAVYBĖ
60000Lt 30000Lt 50000Lt 10000Lt 100000LT 50000LT
150000LT 150000Lt
Įmonė už pradinį turtą (pinigus) nusiperka prekių kurias numato brangiau perparduoti kitiems pirkėjams arba perka žaliavų įmonė nusipirko prekių už 20000 Lt. Išlaidų ir dėlto dalis pinigų virto perparduoti skirtomis prekėmis
PERPARDUOTI SKIRTOS PREKĖS + PINIGAI = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ
20000 Lt 80000Lt 100000 Lt
Po kurio laiko įmonė pardavė šias prekes kitiems pirkėjams ir gavo už jas 30000Lt dėl to pinigų suma padidėjo iki 110000 Lt (80000 + 30000) tačiau perparduoti skirtų prekių sumažėjo 20000 Lt.
PINIGAI = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + +PAJAMOS
110000 100000 30000
-SĄNAUDOS
20000
Suma kuria uždirbtos pajamos viršija jas uždirbant patirtas sąnaudas vadinama uždirbtu pelnu ir yra sudėtinė savininkų dalis. Kitu atveju sąnaudoms viršijus pajamas įmonė patiria nuostolį, kuris sumažina bendrą turto sumą ir savininkų nuosavybę. Bendroji fundamentinės apskaitos lygybės forma atsižvelgiant į įmonės veiklos rezultatus yra tokia
TURAS = NUOSAVYBĖ + +PAJAMOS
-SĄNAUDOS
Įmonei anksčiau pirktas prekes perparduoda savo pirkėjams
PINIGAI + PERPARDUOTI SKIRTA = PAPRASTOSIOS AKCIJOS + SKOLA TIEKĖJAMS
100000 PREKIŲ SAVIKAINA 100000 20000
20000
PIRKĖJAI + PIRKĖJŲ SKOLA = PAPRASTOSIOS + SKOLA + +PAJAMOS
100000 30000 AKCIJOS TIEKĖJAMS 30000
100000 20000 -SĄNAUDOS
20000
Finansinė apskaita
Visą įmonėje tvarkomą apskaitą galima skirti į dvi apskaitos rūšis: finansinę ir menedžmento (valdymo). Svarbiausias finansinės apskaitos tikslas išoriniams finansinės atskaitomybės vartotojams suteikti žinių apie turtą kuriuo disponuoja įmonė nurodyti kam tas turtas priklauso, informuoti kokį pelną uždirbo ar kokį nuostolį patyrė per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį. Pagrindinė menedžmento apskaitos paskirtis įmonės administracijai ir valdytojams teikti informaciją kuria vadovaudamiesi jie galėtu taip organizuoti gamybą, kad įmonė kuo efektyviau panaudotu turimus išteklius kuo didesniam pelnui uždirbti svarbiausias finansinės apskaitos tikslas parengti metinę finansinę atskaitomybę kuria vadovaudamiesi esantys ir potencialūs akcininkai
apsispręsti dėl turto investavimo į įmonę. Esantys ir potencialūs kreditoriai nuspręstų ar tikslinga įmonei skolinti pinigų, o tiekėjai ir pirkėjai ar jiems nepavojinga savo ūkinę veiklą susieti su šia įmone. Esminis finansinės apskaitos bruožas yra tas, kad valdžia reglamentuoja kaip įmonė turi informuoti apie finansinę būklę ir veiklos sėkmę. Svarbus finansinės apskaitos skiriamasis bruožas yra tas, kad visa informacija. Kurią valdžios reikalavimu įmonė turi pateikti finansinę ataskaitose privalo būti išdėstyta kuo patogiau vartotojui.
Valdymo (menedžmento) apskaita
Ši apskaita dar kartais vadinama vidine arba savikainos apskaičiavimo kalkuliavimo apskaita. Įvairiausi uždaviniai keliami valdymo (menedžmento) apskaitai.
Gaminamos produkcijos bei atliekamų paslaugų savikainos apskaičiavimas.
Atskirų gaminių ir veiklos centrą įmonės padalinių bei tarnybų efektyvumo (pelningumo) įvertinimo.
Visų įmonės veikloje naudojamų išteklių judėjimo ir jų panaudojimo racionalizavimas.
Mažesnėse įmonėse kur nėra specialiai šį darbą dirbančių darbuotojų menedžmento apskaitos darbuotojai atlieka ir artimiausius laikotarpiu įmones veiklos prognozavimą. Valdymo personalas naudoja ne ik vidinius duomenis bet ir duomenis skirtus išoriniams vartotojams finansine ir menedžmento apskaita sudaro vientisą įmonės apskaitos sistemą.
Ilgalaikis materialus turtas
Skaičiuojamas nuo sekančio mėnesio 1 dienos.
Ilgalaikis turtas priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną laikotarpį naudojamas turtas (tai yra vieni metai). Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas jis laikomas trumpalaikiu. Ataskaitinis laikotarpis yra vieni metai. Priskiriant turtą ilgalaikio turto rūšims atsižvelgiama ir į jo kainą. Neviename norminiame akte nėra tiksliai pasakyta nuo kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu. Įmonė pati pasirenka sumą nuo kurios jų įmonėje turtas laikomas ilgalaikiu. Pagrindinis požymis išskiriant ilgalaikį turtą yra jo panaudojimas uždirbant pelną. Materialiai ilgalaikiu turtu įmonė gali garantuoti skolą bankui ar tiekėjams gražinimą. Ilgalaikis turtas skirstomas į pasyvųjį (nekilnojamąjį) ir aktyvųjį (kilnojamą) ilgalaikį turtą. Pasyvuojų turtu laikoma (žemė, gamtos ištekliai, pastatai). Tai turtas tiesiogiai nedalyvaujantis gaminant produkciją ar perparduodant prekes, bet sudarantis sąlygas šiai veiklai. Aktyvuoju turtu laikomos (mašinos, įrenginiai). Materialus ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloje ilgą tačiau ribotą laiko tarpą. Materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindus visada turi būti jo faktinė įsigijimo savikaina. Ši savikaina užfiksuojama apskaitoje vadinama ilgalaikio turto pradine verte.
Ilgalaikio turto netekimo apskaita