Apskaitos organizavimas įmonėse
5 (100%) 1 vote

Apskaitos organizavimas įmonėse

APSKAITOS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖSE

Verslo vadybos kursinis darbas

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………. 3

Apskaitos esmė ir paskairtis………………………………………………………………………………………… 5

Apskaitos reglamentavimas ir apskaitos modeliai………………………………………………………….. 6

Apskaitos organizavimas skirtingų tipų įmonėse…………………………………………………………….8

Apskaitos rūšys………………………………………………………………………………………………………… 10

Buhalterinės apskaitos organizavimas uždarosiose akcinėse bendrovėse…………………………..14

Apskaitos organizavimo formos pasirinkimas………………………………………………………………..15

Duomenų fiksavimas apskaitoje…………………………………………………………………………………..18

Pirminių dokumentų fiksavimas apskaitoje……………………………………………………………………20

Duomenų fiksavimas apskaitos registruose……………………………………………………………………22

Analitinė apskaita ir Didžiosios knygos sąskaitos…………………………………………………………..23

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………..32

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………………..34

Įvadas

Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neįmanoma suvokti. Laimei, šito nė nereikia, jeigu valdymo aparato darbuotojai racionaliai pasiskirstys pareigomis. Tuomet tik vadovams reikėtų susipažinti su platesnio spektro duomenimis, tačiau jie jau būtų pakankamai apibendrinti, taigi ir jų kiekis taip pat neturėtų būti labai didelis.

Kiekvienas geras vadovas suvokia, kad siekiant užtikrinti sėkmingą verlso plėtrą reikia ypatingai daug dėmesio skirti buhalterinės apskaitos organizavimui. Steigiant ir vystant tiek uždarosios akcinės bendrovės, tiek bet kokios kitos formos įmonės veiklą, nemažai pastangų dedama tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą. Nuo to, ar sėkmingai pasirinktas labiausiai įmonės poreikius atitinkantis apskaitos organizavimo variantas, gerokai priklauso visos įmonės valdymo sistemos funkcionavimas.

Šiame darbe bus apžvelgiama, kaip organizuojama buhalterinė apskaita uždarosiose akcinėse bendrovėse Lietuvoje, remiantis konkrečiu pavyzdžiu, būtent UAB “Tepas” buhalterinės apskaitos organizavimo principais. Kadangi įmonės valdymo apskaitos formą pasirenka pačios ir jos nereglamentuoja jokie normatyviniai teisės aktai, šiame darbe daugiau dėmesio bus skiriama finansinės apskaitos organizavimui ir jos reglamentavimui.

Buhalterinės apskaitos organizavimas įmonėse – sunkus, daug darbo ir laiko sąnaudų reikalaujantis darbas. Norint perteikti visus šio darbo ypatumus negalima būtų apsiriboti vienu ribotos apimties kursiniu darbu. Pasirinktas uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinės apskaitos organizavimo aspektas yra tinkamos apskaitos formos pasirinkimas nuoseklus ūkinių operacijų registravimas apskaitos dokumentuose ir registruose bei finansinės atskaitomybės sudarymas . Tai yra ypač svarbūs darbai ne tik uždarosiose akcinėse bendrovėse, bet ir kitų formų įmonėse.

Visgi reiktų paminėti, kad tuo apskaitos darbų organizavimas neapsiriboja. Šiame darbe liko nepaminėtos tokios temos kaip akcijų apskaitos organizavimo ypatumai, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaita, kasos darbo organizavimas, darbo užmokesčio apskaitos organizavimas ir dar daugelis kitų temų.

Šiame darbe pateikti tik buhalterinės apskaitos organizavimo darbai pradedant nuo apskaitos organizavimo formos pasirinkimo, pirminių dokumentų fiksavimo ir baigiant finansinės atkaitomybės sudarymu. Kiekvieno stambaus skyriaus pabaigoje teorija bus iliustruojama konkrečios įmonės veiklos pavyzdžiais. Temos aktualumas: dabartinėje visuomenėje atsiranda vis daugiau naujų įmonių, kurios pasirengusios aptarnauti vartotoją visapusiškai, taigi ši tema aktuali šiuolaikiniam verslininkui, kuris ketina steigti savo įmonę, nes įmonė gali egzistuoti tik gaudama atitinkamą informaciją, nes kitaip ji negalės įvertinti savo padėties kitų įmonių atžvilgiu.

 Tyrimo objektas: UAB “Tepas”

 Darbo tikslas: Apskaitos organizavimas įmonėje.

Darbo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė,

2. Įmonės dokumentų analizė.

 Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti apskaitos esmę ir paskirtį.

2. Supažindinti su apskaitos paskirtimi, buhalterinės apskaitos rūšimis, matais, kurie naudojami apskaitoje, apibūdinti apskaitos informaciją ir jos vartotojus.

3. Išanalizuoti apskaitos organizavimą skirtingų tipų
įmonėse.

Apskaitos esmė ir paskirtis

Buhalterinės apskaitos įstatyme pateikiamas toks buhalterinės apskaitos apibrėžimas:

Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Buhalterinė apskaita traktuojama kaip vieninga apskaitos sistema, kurios duomenų pagrindu yra sudaroma finansinė atskaitomybė. Mokslininkai iki šiol nesugalvojo vieno tikslaus buhalterinės apskaitos apibrėžimo, nusakančio apibendrintus buhalterių tikslus, todėl pasaulinėje praktikoje tokių apibrėžimų yra daug.

1 pav. Buhalterinės apskaitos turinys

Buhalterinė apskaita yra informacinės sistemos dalis, teikianti 70 – 80 procentų informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę veiklą. Taigi buhalterinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines funkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.

Apskaitos pagalba vartotojas turi galimybę bet kada gauti informaciją apie įmonės:

– debitorinius įsisikolinimus (skolas įmonei);

– kreditorinius įsiskolinimus (įmonės įsiskolinimus tretiesiems asmenims);

– ataskaitinių laikotarpių pelną (nuostolį);

– pelno ar nuostolio susidarymo šaltinius;

– savininkų nuosavybės dydį bei sudėtį;

– įsipareigojimų apimtį bei sudėtį;

Taigi apskaita suteikia galimybę įvertinti įmonės finansinę padėtį tam tikrai nustatytai datai.

Apskaitos reglamentavimas ir apskaitos modeliai

Gana sunku surasti sudėtingą ryšį tarp finansinės apskaitos kūrybinio prado, kuris yra būtinas laisvosios rinkos sąlygomis ir šios apskaičiuotos rūšies reglamentavimo tam tikrų valstybių ar netgi tarptautiniu mastu.

Pirma, finansinė apskaita atspindėti labai įvairią ir sudėtingą įmonių ūkinę veiklą, negali būti absoliučiai tiksliai reglamentuota, t.y. vienoda visose įmonėse, nes niekas negalėtų tiksliai nusakyti visų įmanomų aplinkybių, kurias gali tekti atspindėti įmonių apskaitininkams.

Antra vertus, jie privalo laikytis tam tikrų bendrų nuostatų, kad apskaitoje ir atskaitomybėje atspindėtų įmonių turtą, nuosavybę ir veiklos rezultatus. Norėdami įgyvendinti svarbiausią apskaitos darbuotojų pareigą, atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kad šią informaciją teisingai suvoktų visi jos vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautinių Apskaitos standartų nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybių profesionalių apskaitininkų organizacijų atstovus.

Pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį standartus galima suskirstyti į grupes:

– metodologiniai standartai,

– metinės finansinės atskaitomybės turinį ir formą,

– reglamentuojantys standartai,

– susivienijimų ir jų struktūrinių padalinių veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai,

– pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje standartai,

– įvairių veiklos rūšių standartai,

– apskaitos hiperinfliacijos sąlygomis standartai,

– standartai skirti socialinės politikos ir vyriausybės pagalbos klausimams,

– finansinių institucijų veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai.

ES valstybių apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais apskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reikšmingu dokumentu – ES direktyvomis, reglamentuojančiomis buhalterinės apskaitos vedimo klausimus tų šalių įmonėse.

LR įmonėms itin reikšmingas norminis aktas yra LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, kurį 1997 06 18d. priėmė LR Aukščiausioji taryba.

Nors bendroji finansinė apskaita ir atskaitomybė reglamentuojama ir tarptautiniu mastu, tačiau turi tam tikrų nacionalinių skirtumų, kuriuos sąlygoja ne tik valstybių dydis, bendrojo ir specialiojo buhalterinio išsilavinimo lygis ir perėjimo prie finansinės apskaitos vedimo laikotarpis, bet kartais ir nacionalinės tradicijos. Ilgainiui dėl etninių (ypač kalbos), geografinių, istorinių bei kai kurių kitų aplinkybių susiformavo tam tikri apskaitos modeliai ir pagal tam tikrus požymius vienam ar kitam modeliui galima priskirti visas pasaulio valstybes.

Anglosaksų šalių modeliui būdinga griežta finansinės apskaitos orientacija į savininkų (investuotojų) informacinius poreikius.

Kontinentinės Europos modeliui būdinga orientacija į bankų ir kitų finansinių institucijų, kurių lyginamasis svoris įmonių nuosavybėje būna gana didelis bendrajai finansiniai apskaitai keliamus reikalavimus. Šių šalių valdžia įvairiais potvarkiais, dažniausiai gana smulkiai sukonkretina finansinės apskaitos vedimo tvarką įmonėse. Tai būdinga Belgijai, Prancūzijai, Vokietijai.

LR siekdama tapti tikrąją ES nare taip pat pasirinko šios sąjungos direktyvų reglamentuotą kontinentinės Europos apskaitos modelį, kuriame yra ir pažangių anglosaksų šalyse taikomo modelio elementų.

Išskirtinis yra Lotynų Amerikos apskaitos modelis. Jam būdingas gana didelis valstybinis apskaitos reglamentavimas, visa apskaitos sistema reglamentuota į valstybinio planavimo ir reguliavimo poreikius. Būdinga Argentinai, Bolivijai, Čilei, Brazilijai, Ekvadorui, Peru, Urugvajui.

Dar ypatingesnis musulmonų fundamentalistų valdomų šalių įmonių apskaitos modelis, kartais vadinamas
modeliu. Ši apskaitos metodika mažiausiai ištyrinėta, nes ji nieko bendro neturi su tarptautinių apskaitininkų organizacijų rekomenduojamais finansinės apskaitos vedimo principais. Tai sąlygojama pelno neigimu. O jo uždirbimas laikomas amoraliu. Paskutinė mums labai svarbi šalių grupė taiko apskaitą, kuria galima įvardinti Postkomunistinį apskaitos modelį. Šių valstybių buhalterinei apskaitai centralizuoto planavimo, centralizuoto paskirstymo sąlygomis buvo būdinga visiška orientacija į valstybinio reguliavimo ir apmokestinimo poreikius. Kitas reikšmingas bruožas buvo tas, kad visiškai nesiekiant pritraukti daugiau investuotojų, apskaita ir neatspindėjo nei realaus turto, kuriuo disponavo įmonė, nei tikros per ataskaitinį uždirbto pelno sumos. Šį apskaitos modelį taikė visos buvusios socialistinės valstybės iš jų ir LR. Dabar absoliuti jų dauguma stengiasi pereiti prie visose laisvosios rinkos šalyse taikomos bendrosios finansinės apskaitos.

Apskaitos organizavimas skirtingų tipų įmonėse

Buhalterinė apskaita atspindi labai įvairius objektus. Tai sąlygoja ir jos pačios vienodumą, nes reikia derinti skirtingus reikalavimus. Viena, reikalaujama tiksliai atspindėti kiekvieno objekto būklę ir jo specifinius bruožus tam tikru laiko momentu. Antra vertus, informacija apie įmones turi būti pateikta vienoda tvarka, kad jos vartotojai galėtų palyginti investavimo į įvairius objektus privalumus ir trūkumus. “Įmonių apskaitos skirtumus pirmiausia sąlygoja tų įmonių nuosavybės įvairovė, nes kaip tik nuo jos daugiausia priklauso apskaitos sudėtis ir jos pateikimo vartotojams būdas”. [Ivlinas Tomas S. Ekonomikos teorija. -V., Mintis, 1991.-150p.].

Pagal nuosavybės formą visos Lietuvos Respublikos įmonės skirstomos į keletą.

Pati paprasčiausia – individuali (personalinė) įmonė. Visas šių įmonių turtas priklauso vienam ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise – keliems fiziniams asmenims. Ji nesuteikia juridinio asmens teisių, todėl savininkai už veiklos padarinius atsako visu savo, taip pat ir asmeniniu turtu. Tikroji ūkinė bendrija taip pat yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį susiejus kelių fizinių ir juridinių asmenų turtą į bendrą nuosavybę komercinei-ūkinei veiklai. Ji, kaip ir individuali įmonė, neturi juridinio asmens teisių, todėl savininkai už sandorius ir galimus padarinius atsako ne tik visu įmonės, bet ir asmeniniu turtu. Tačiau ūkinė bendrija neatsako už savo prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija panaši į tikrąją ūkinę bendriją. Jos skiriasi tik tuo, kad komanditinėje ūkinėje bendrijoje šalia tikrųjų narių, kurie atsako visu savo turtu, yra ir narių komanditorių, mokančių tik įneštu į įmonę turtu. Šios bendrijos nariai taip pat gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Visai kitokie nuosavybės santykiai sieja įmonių, turinčių juridinio asmens teises, savininkus. Pati paprasčiausia tokio pobūdžio įmonių forma yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė – uždaroji akcinė bendrovė. Šio tipo įmonės turi juridinio asmens teisę. Tai reiškia, kad jų savininkai už visas savo prievoles ir įsipareigojimus atsako tik įmonės turtu. Bendrovės nuosavybei priklausantis turtas padalijamas bendrovės akcininkams, kuriais tampama įsigijus bendrovės išleistų akcijų. Bendrovę gali įkurti ir vienas asmuo, disponuojantis visomis bendrovės akcijomis. Akcininkais gali būti fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybė, kuriai atstovauja atitinkamos valstybinės institucijos. Valstybinė įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei. Ši įmonės turi juridinio asmens teises ir yra ribotos turtinės atsakomybės. Taigi valstybė (vietos savivaldybė) neatsako už įmonės prievoles, o įmonė neatsako už valstybės (vietos savivaldybės) prievoles.

Jeigu tai neprieštarauja įstatymams, įmonės gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius. Apskaitos požiūriu tai itin sudėtingi dariniai.

Kiekviena įmonės forma turi privalumų ir trūkumų. Apskaitos požiūriu įmonių skirtumus daugiausia sąlygoja tai, turi įmonė juridinio asmens teises ar neturi. Tad tai galima skirti dvi dideles įmonių grupes.

Iš lentelės matyti, kaip reikalaujama vesti apskaitą įmonėse, turinčiose juridinio asmens teises ir jų neturinčiose. Tačiau šiek tiek skiriasi ir tai pačiai kategorijai priklausančių įmonių apskaita. Kadangi laisvosios rinkos sąlygomis buhalterinė apskaita brangiai kainuoja, valdžia, nustatydama jai keliamus reikalavimus, visuomet stengiasi paisyti optimalumo: apskaitos informacija turi būti formuojama tik tiek, kiek jos būtina efektyviai įmonės veiklai. Kaip matome, didelės ir vidutinės juridinio teises turinčios įmonės privalo rengti visą metinę finansinę atskaitomybę, o mažos – sutrumpintą jos variantą.

Įmonių tipai / Požymis Įmonės, turinčios juridinio asmens teises Įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių

Apskaitos koncepcija Kaupimo Modifikuota pinigų įplaukų – išmokų

Apskaitos sistema Dvejybinio įrašo Yra PVM mokėtoja ir/arba turi samdomų darbuotojų Nėra PVM mokėtoja ir neturi samdomų darbuotojų

Dvejybinio įrašo Paprastojo įrašo

Buhalterinės apskaitos
atskaitomybės sudėtis Didelės ir vidutinės Mažos Nerengia Nerengia

Rengia pilną metinę finansinę atskaitomybę

Rengia sutrumpintą metinę finansinę atskaitomybę



Finansinės atskaitomybės skelbimo

pobūdis Akcinės bendrovės (atvirosios) skelbia viešai. Kitos rengia, bet viešai skelbti neprivalo Nerengia ir neskelbia Nerengia ir neskelbia

2 lentelė: Lietuvos Respublikos įmonės bendrosios finansinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės požiūriu.

Apskaitos rūšys

Vystantis pramonei, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buhalterinė apskaita įmonėse išsiskyrė į dvi sąlygiškai savarankiškas dalis:

– finansinę apskaitą;

– valdymo apskaitą.

Finansinė apskaita – tai viena iš apskaitos rūšių, apimanti ūkinių – finansinių operacijų fiksavimą, analizę ir šios informacijos pateikimą išoriniams vartotojams. Dalį šių duomenų naudoja ir įmonės valdymo personalas, todėl griežtai atskirti šių apskaitos rūšių negalima. Įmonės finansine būkle nuolat domisi akcininkai, investitoriai, bankas, pirkėjai. Visa informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, bei jos veiklos perspektyvas, skelbiama specialiuose dokumentuose, vadinamuose finansinėmis ataskaitomis. Pagrindinės finansinės ataskaitos yra šios:

balansas;

pelno(nuostolių) ataskaita;

pinigų srautų ataskaita;

nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

aiškinamasis raštas.

Balanse pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.

Pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.

Pinigų srautų ataskaitoje pateikiama informacija apie įmonės pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei kiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neatvaizduoti pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Aiškinamajame rašte pateikiama informacija, susijusi su įmonės veikla, bet nenurodyta finansinėse ataskaitose. Tai bendri duomenys apie įmonę, pagal kokius reiklavimus buvo tvarkoma apskaita, apskaitos metodikos pakeitimai ir kita.

Valdymo apskaita – tai išsamios informacijos, reikalingos tvarkantis įmonės viduje, rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas valdytojams. Ši informacija visiškai nedomina išorinių vartotojų, ji skirta vidiniams vartotojams. Valdymo apskaitos teikiama informacija yra įmonės komercinė paslaptis. Ji negali būti pateikta išoriniams vartotojams. Valdymo apskaita išsiskiria tuo, kad ji pateikia ne tik faktinių žinių (praeities duomenų, tai būdinga finansinei apskaitai), bet ir planinės informacijos: išlaidų sąmatas, pelno ir kitų rodiklių prognozes. Valdymo apskaitos ataskaitos priklauso nuo įmonės specifikos. Įmonė pati pasirenka ataskaitų struktūrą, rodiklių apimtį ir sudarymo terminus.

Finansinės ir valdymo apskaitos rūšys sudaro vientisą įmonės apskaitos sistemą. Jos negali egzistuoti viena be kitos, nes papildo viena kitą.

Pagrindinius finansinės ir valdymo apskaitos bruožus, jų tikslus galima palyginti pažvelgus į 1 lentelę.

Pagrindinis finansinės ir valdymo apskaitų skirtumas yra skirtingi informacijos vartotojai ir ataskaitų struktūra.

Palyginimo požymis Finansinė apskaita Valdymo apskaita

Pagrindiniai tikslai Nuolat stebėti ir finansinėje atskaitomybėje apibendrintai pateikti išorės bei vidaus vartotojams informaciją apie įmonės turtą, kapitalo, įsipareigojimų, pajamų, ir sąnaudų struktūrą bei finansinę būklę. Teikti informaciją įmonės valdytojams, kurie, ja remdamiesi, priima konkrečius valdymo sprendimus ir tikrina, kaip jie įgyvendinami

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2505 žodžiai iš 8293 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.