Apskaitos organizavimas
5 (100%) 1 vote

Apskaitos organizavimas

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1.BUHALTERINĖS APSKAITOS RAIDA 5

1.1.Buhaltrinės apskairos raida Lietuvoje 6

1.1.1.Apskaitos raida iki Lietuvos Nepriklausomybės paskaelbimo 6

1.1.2. Apskaitos raida tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ir Antrojo pasaulinio karo metais 7

1.1.3.Apskaitos tvarkymas sovietų valdžios metais 8

1.1.4.Apskaitos tvarkymas atkūrys Lietuvos Nepriklausomybę 9

2. APSKAITOS ORGANIZAVIMAS 11

2.1.Sąskaitybos procedūros, atliekamos per visą atasakaitinį laikotarpį 12

2.1.1.Ūkinių operacijų fiksavimas pirminiuose apskaitos dokumentuose 12

2.1.2.Ūkinių operacijų registravimas žurnaluose ir sąskaitose 15

2.2.Sąskaitybos procedūros, atliekamos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 16

2.2.1.Bandomasisi balansas 16

2.2.2.Sąskaitų koregavimas 17

2.2.3.Darbinė atskaitomtbės lentelė 19

2.2.4.Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas 21

2.2.5.Turto ir nuosavybės sąskaitų uždarymas 23

2.2.6.Finansinė atskaitomybė 23

2.3.Sąskaitybos procedūros,atliekamos kito ataskaitinio laikotarpio pradžioje 24

IŠVADOS IR SIŪLYMAI 26

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 27

ĮVADAS

Rinkos ekonomikos sąlygomis didžiąją dalį infornacijos pateikia buhalterinė apskaita.Mokslininkai iki šiol nesugalvojo vieno tikslausbuhalterinės apskaitos apibrėžimo, nusakančio apibendrintus buhalterių tikslus, todėl pasaulinėje praktikoje tokių apibrėžimų yra daug.Buhalterinės apskairos įstatyme pateikiamas toks apibrėžimas:

Buhalterinė apskaita ( toliau apskaita ) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimoir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimtiir ( arba )finansinei atskaitomybei sudaryti.

Buhalterinė apskaita yra informacinės sistemos dalis, teikianti 70-80 procentų informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę veiklą.Taigi buhalterinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines funkcijasir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.

Apskaitos informaciją tvarko specialistai, kurių profesijos pavadinimas lietuvių kalboje yra daugiareikšmis. Žodis „ buhalteris“ kilęs iš vokiečių kalbos. Jis reiškia žmogų,laikantį ir pildantį knygas, t.y.tik fiksuojantį ūkines operacijas apskaitos knygose. Tačiau plėtojantis gamybai neužtenka tik fiksuoti operacijas ir įvykius, prireikia ir apibendrintos bei visapusiškai įvertintos informacijos, be kurios neįmanoma kvalifikuotai nuspręsti, kaip padidinti pelną.

Apskaita padeda realizuoti kontrolę – viena iš keturių pagrindinių valdymo funkcijų, be kurios dar yra organizavimas, planavimas ir stimuliavimas.vedant buhalterinę apskaitą, reikia vadovautis bendraisiais apskaitos principais, nes jie sudaro buhalterinės apskaitos pagrindą.

Bendriausi apskaitos principai :

1) įmonės;

2) veiklos tęstinumo;

3) periodiškumo;

4) pastovumo;

5) piniginio mato;

6) kaupimo;

7) palyginimo;

8) atsargumo;

9) neutralumo;

10) turinio svarbos.

Apskaitinė informacija turi būti tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir vertinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.O norint tinkamai užfiksuoti duomenis, reikia apskaitą organizuoti, vadovautis apskaitos proceso nuoseklumu.

1.BUHALTERINĖS APSKAITOS RAIDA

Apskaita atsirado daugiau kaip 1 tūkstantis metų prieš Kristų.Tai nulėmė natūralus žmonių poreikis žinoti, ko ir kiek jie turi, kiek išleidžia ir kiek gauna pajamų.Tuos, kurie mokėjo šį darbą atlikti, senovėje vadino raštininkais, iždininkais, vėliau – ekonomais, sąskaitininkais.Senovės Egipte, Mesopotamijoje, Babilonijoje, Irane buvo daug raštininkų, apskaitininkų, užsiimančių ūkio veiklos
apskaita ir atskaitomybių sudarymu. Jie priklausė privilegijuotajam arba vidutiniajam visuomenės luomui.pletojantis ūkinei veiklai, atsirado kontoros, ir manoma, kad jose jau buvo darbo pasidalijimas: vieni skaičiuodavo operacijas, susijusias su įplaukomis, kiti – su išlaidomis, treti tikrindavo, ar tiksliai atliekami darbai.Ūkinės lėšos buvo grupuojamos atskirai fiksuojant operacijas, susijusias su jų gavimu ir išleidimu, tobulėjo kontrolė, buvo atliekamos inventorizacijos.

Žlugus Romos imperijai, penktojo amžiaus pabaigoje sulėtėjo gamybinių jėgų vystymasis, sustojo mokslo ir amatų raida.Tai lėmė ir apskaitos sąstingį.Net iki XIII amžiaus apskaita buvo tvarkoma tik vienuolynuose, kurie tuo metu buvo stambiausi žemvaldžiai.Be to, ji buvo naudojama tvarkant valstybės iždą. Šio laikotarpio pradžioje smulki gamyba išsiversdavo ir be buhalterinės apskaitos, dažniausiai amatininkai ar pirkliai ją tvarkydavo patys. Tik gerokai vėliau šiam darbui imta samdyti profesionalius buhalterius. Ilgainiui atsirado apskaitos darbuotojų artelės, kurių nariai atlikdavo įvairių apskaitos darbų užsakymus.Šiuo laikotarpiu dar nebuvo bendrų apskaitos taisyklių, kiekvienas buhalteris dirbdavo remdamasis savo patirtimi.Viduramžių pabaigoje susikūrė specialios mokyklos, Italijoje – net buhalterių akademijos, kurios suvienijo apskaitos darbuotojus ir gynė jų teises. Šią profesiją imta labai vertinti. XV amžiaus pabaigoje atsirado dvejybinė (itališkoji) apskaitos sistema.Pirmą kartą 1494 metais ją paskelbė garsus italų matematikas Lukas P ačoilis savo knygoje“Aritmrtikos, geometrijos, mokymo apie proporcijas ir santykius visuma“.Itališkoji apskaitos sistema turėjo labai didelį poveikį apskaitos raidai. Dvejybinė apskaita XVI-XV amžiuje pradėta taikyti manufaktūrose gaminamos produkcijos savikainai skaičiuoti. Daug apskaitos vadovėlių įvairiomis kalbomis išleista XVI – XVIII amžiuje.

Kapitalistinių santykių raida teigiamai veikė ir buhalterinės apskaitos plėtrą. Jau XIX amžiuje apskaitininkai išmoko apskaičiuoti pelną lygindami pardavimo kainą su kaina sau – t.y. su tuo, kas dabar vadinama savikaina. Buhalterinės apskaitos duomenis imta sisteminti ne tik konkrečių įmonių, bet ir valstybių mastu, apibendrinti statistinės apskaitos lygiu. Pradėti rimti teoriniai tyrinėjimai, sukurta naujų apskaitos teorijų.

1.1.Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje

Buhalterinės apskaitos Lietuvoje raidą, jos svarbiausius bruožus plačiai aprašė Vilniaus universiteto profesorius Jonas Mackevičius [30] knygoje“ Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje“. Ją paskaičius, išaiškėja, kad Lietuvos ūkinės apskaitos raida susijusi su Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Graikijos prekybos ir prekinių piniginių santykių plėtojimu. Baudžiaviniai feodaliniai santykiai Lietuvoje įsigalėjo gerokai vėliau negu kaimyninėse slavų ir germanū šalyse, todėl apskaita Lietuvoje atsirado kur kas vėliau negu išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse.

Lietuvos buhalterinės apskaitos raidos procesą galima suskirstyti i šiuos svarbiausius etapus:

1)iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo;

2)tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ir Antrojo pasaulinio karo metais;

3)sovietų valdžios metais;

4)atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

1.1.1.Apskaitos raida iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo

Ūkinės apskaitos atsiradimas siejamas su kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, maisto atsargų, gyventojų surašymu. Visi šie objektai buvo registruojami inventoriuose.Taip atsirado inventorinė apskaita. Inventoriai buvo sudaromi į vežant į Lietuvą prekes ( druską, geležį, audinius, įvairius ginklus ).

Intensyvėjant ūkinei veiklai, atsirado poreikis dokumentuoti. Ūkinės apskaitos klausimais pradėjo rūpintis valstybė. Tuo tikslu pradėtos steigti raštinės. Raštinėse dirbo specialūs šios srities žinovai: raštininkai, sekretoriai ir perrašinėtojai.Tokios raštinės atsirado Algirdo ir Kęstučio laikais. Galutinės Valstybės raštinės susikūrė XV amžiuje. Jū pagrindu susikaupė archyvas, vadinamas Lietuvos Metrika.

Lirtuvos Metrikoje svarbią vietą užima gaunamų dokumentų originalai, kurie registruojami aktų knygose.Didžiojo Lietuvos kunigaikščio raštinės specialiose aktų knygose XVI amžiuje registruojami ne tik gaunami, bet ir išsiunčiami dokumentai. Inventorinė apskaita pamažu tobulėjo. Šiuo laikotarpiu visus turimus dokumentus pradėta rūšiuoti pagal pobūdį ir įrišinėti į atskiras knygas.

Plėtojant ir tobulinant inventorinę apskaitą, nemažą reikšmę turėjo periodiškas gyventojų surašymas. Šie surašymai buvo susiję su mokesčių iš valstiečių rinkimu. Į atskirus sąrašus buvo įrašoma šeimos galva ( dūmo šeimininkas). Atsirado sąrašai, kuriuose valstiečiai buvo grupuojami pagal turimą turtą.

Įsigalėjus feodaliniams sąntykiams, inventorinė apskaita pamažu peraugo į ūkinę apskaitą. Tuo

metu sėkmingiausiai apskaita buvo tvarkoma Lietuvos dvaruose. Daugiausiai dėmesio skiriama žemės plotų ir žemės ūkio produktų apskaitai. Ypač kruopščiai tvarkoma baudžiauninkų atliekamų darbų apskaita. Ląžo apskaitai buvo naudojama speciali knyga, kurioje buvo žymimas dirbtų dienų skaičius. Ląžo knygoje kiekvienam baudžiauninkui buvo skiriamas
atskiras puslapis, kuriame buvo daromi chronologiniai įrašai. Visuose Lietuvos dvaruose XVI – XVII amžiuje buvo tvarkomos ne tik ląžo, bet ir derliaus, mokesčių, baudžiauninkų judėjimo, paveldo, notarinės ir kitos knygos. Daugėjant dvaro knygų, joms pildyti dvarininkas pasitelkdavo raštininkus. Šį darbą atlikti buvo parenkami ir mokomi gabesni baudžiauninkų vaikai.

Didelę įtaką Lietuvos apskaitos raidai darė vienuolynai, kurie turėjo nemažai įvairaus turto ir vykdė plačią veiklą. Tvarkant vienuolynų ūkį, reikėjo tikslių duomenų apie piniginius ir materialinius išteklius. Grynųjų pinigų`apskaitą tvarkė iždininkas. Tam buvo naudojama pinigų knyga. Joje buvo detaliai aprašoma, kokiu tikslu išmokėti pinigai, iš kur ir kaip jie gauti. Kai kurie vienuolynai turėjo dvi pinigų knygas – gavimo ir išlaidų. Produktų apskaitai buvo kitos knygos. Specialioje valgyklos knygoje buvo žymima, kiek maisto produktų suvartoja vienuoliai.

Vienuolynuose apskaita buvo gana tvarkinga, nes kai kurie vienuoliai, palyginti su dvarininkais, buvo labiau išsilavinę.

Gamybinė apskaita Lietuvoje atsirado apie XVII amžiaus vidurį. Jos plėtrai didžiausią įtaką įvairiais laikotarpiais darė Prancūzijos, Vokietijos ir rusijos apskaita.

1.1.2.Apskaitos raida tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ir Antrojo pasaulinio karo metais

Buhalterinėje apskaitoje naudojamų registrų pildymo tvarką daugiausia lėmė įmonių dydis. Didelių įmonių apskaita gerokai skyrėsi nuo vidutinių ir mažų įmonių. Didžiosios įmonės, panaudodamos užsienio kapitalą, visokiais būdais stengėsi išstumti iš rinkos mažesnes įmones, todel didelių įmonių sparčiai daugėjo, pavyzdžiui, 1935 – 1937 metais jų skaičius padidėjo 2 kartus, o vidutinių – tik 0,5 karto.Daugiausia buvo maisto (apie 50%) ir lengvosios pramonės (16%) įmonių.

Atsižvelgiant į samdomų darbuotojų skaičių, visos įmonės buvo skirstomos į 9 kategorijas.Pavyzdžiui, pirmai kategorijai priklausė įmonės, turinčios nuo 500 iki 1000 darbuotojų. Septintos kategorijos įmonėse dirbo ne daugiau kaip 10 darbuotojų, aštuntos kategorijos – 2,4 darbuotojo. Devintai kategorijai buvo priskirtos amatininkų dirbtuvės, kurios neturėjo teisės samdyti darbuotojų. Kiekvienos kategorijos įmonių apskaitos tvarkymo taisyklės buvo numatytos 1924 m. Buhalterinės apskaitos įstatyme. Pavyzdžiui, 1 – 4 kategorijos pramonės įmonės privalėjo tvarkyti šias knygas:1)Memorialą (žurnalą), 2) Kasos, 3)Didžiąją, 4)Medžiagų, 5) Gamybos išlaidų, 6) Pagamintos produkcijos, 7) Prekių pardavimo, 8)Atsiskaitymų, 9) Korespondencijos.

Tuo metu buvo siūloma naudotis vokiškąja arba prancūziškąja apskaitos formomis, tačiau dėl metodinių rekomendacijų ir aukštos kvalifikacijos specialistų stokos jas buvo sunku pritaikyti. Todėl įvairioms buhalterinės apskaitos operacijoms aprašyti buvo naudojami savo gamybos dokumentai ir pagalbinės knygos.

Hitlerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, visos didelėd įmonės tapo grobiu ir buvo paskelbtos Vokietijos nuosavybe. Daugelis jų pradėjo vykdyti Vokietijos karinius užsakymus, dirbo labai sunkiomis sąlygomis, dažniausiai nuostolingai. Jų gaunamos pajamos nekompensavo gamybos išlaidų, įmonės klimpo į skolas, todėl buvo uždaromos, o visi įrenginiai, žaliavos, technologija ir darbininkai išvežami į Vokietiją. Didelių įmonių buhalterijose dirbo vokiečių įgaliotiniai. Kartu su Lietuvos finansų inspektoriais jie tikrino įmonių finansinę veiklą ir būklę. Finansinę apskaitą 1942 metais sudarė ne tik balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita, bet ir inventorizacijos apyrašas. Apyraše tirėjo būti parodytas visas įmonės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, įmonės debitorinis ir kreditorinis įsiskolinimas. Buhalterijoje pradėjo dirbti airių kilmės žmonės. Apskaita tvarkoma tik Vokietijos markėmis. Įmonėse taikoma labai griežta komercinės paslapties sistema. Šiam laikotarpiui būdingas apskaitos duomenų falsifikavimas. Karo metais užpildytos apskaitos knygos buvo sugadintos ar sunaikintos.

1.1.3.Apskaitos tvarkymas sovietų valdžios metais

Lietuvą 1940 m. Inkorporavus į Sovietų Sąjungos sudėtį, visi buhalterinės apskaitos klausimai Lietuvoje neatskiriamai susiejami su sovietinės buhalterinės apskaitos organizavimo sistema. Visi komunistų partijos ir sovietų vyriausybės nutarimai, potvarkiai ir kiti direktyviniai dokumentai, reglamentuojantys buhalterinės apskaitos tvarkymą, tapo privalomi visoje Sovietų Sąjungos teritorijoje.

Šis Lietuvos buhalterinės apskaitos raidos etapas truko ištisus 50 metų. Du svarbiausi jo bruožai, darę didžiausią įtaką buhalterinės apskaitoas plėtrai, tai : 1) griežto centralizuoto vadovavimo ir jos reglamentavimo sustiprinimas ir 2) pastangos buhalterinės apskaitos teoriją ir metodilogiją susieti su politika. Centralizuoto vadovavimo buhalterinei apskaitai stiprinimas buvo tiesiogiai susijęs su įvairių naujų direktyvinių dokumentų, reglamentuojančių atitinkamus buhalterinės apskaitos klausomus, leidimu. Jų įgyvendinimas nulėmė daugybę pakeitimų buhalterinės apskaitos sistemoje. Tai, kad buhalterinėje apskaitoje, kaip ir daugelyje kitų veiklos sričių, nebuvo stabilumo, menkino jos svarbą ir prestižą.

Bendra, griežta, ir centralizuota politika
nuskurdino sovietinę buhalterinę apskaitą, darė neigiamą įtaką jos teorijai plėtoti. Didžiausia žala padaryta sąjunginių respublikų nacionalinės buhalterinės apskaitos raidai. Šiuo laikotarpiu ypač nepriekaištingai reikėjo laikytis centrinių SSRS

Institucijų direktyvų ( instrukcijų, nuostatų, nutarimų ). Ilgainiui tai tapo norma, privalomu dalyku, o apie nacionalinę respublikų buhalternės apskaitos sistemos plėtrą ir tobulinimą nustota kalbėti. Todėl per visą šį laikotarpį buhalterinės apskaitos klausimams gerokai mažiau dėmesio skyrė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, buvo priimami faktiškai bevek tokie pat kaip ir sąjunginiai (tik išversti į lietuvių kalbą) direktyviniai dokumentai.

Vis dėlto per šį laikotarpį Lietuvoje pasiekta ir kai kurių laimėjimų. Buvo taikomas medžiagu apskaitos ir pridukcijos savikainos kalkuliavimo metodas bei žurnalinė – orderinė, perforacinė ir automatizuota lentelinė apskaitos formos, kuriamos centralizuotos buhalterijos.

1.1.4.Apskaitos pertvarkymas atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę

Atkūrus 1990 m. Kovo 11 dieną Lietuvos Nepriklausomybę, buhalterinei apskaitai iškilo naujų uždavinių, atsirado kitokių reikalavimų. Rinkos ekonomikos sąlygomis negali bųti veiklos sričių, kur nereikėtų buhalterinės apskaitos informacijos. Lietuvos apskaitos pertvarkymo procese galima išskirti šiuos 3 pagrindinius etapus:

apskaitos pertvarkymas (nuo 1990 m. Iki 1991 m. Rudens);

normatyvinių aktų priėmimas (nuo 1991 m. Rudena iki 1995 m.);

normatyvinių aktų taikymas ir jų tobulinimas (nuo 1995 m. Vidurio iki šių dienų).

Pirmame etape iškilo klausimai, kokia turi būti Lietuvos buhalterinės apskaitos sistema, kokie pagrindiniai jos principai ir ypatybės. Svarbiausi nuveikti šiuo laikotarpiu darbai – parengti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, buhalterinės apskaitos sąskaitų plano, buhalterinio balanso formos, apskaitos organizavimo individualiose ir mažose įmonėse nuostatų projektai. Taip pat numatyti ir pagrindiniai teoriniai Lietuvos apskaitos pertvarkymo darbai, etapai ir kitos nuostatos.

Antrame etape priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. Gruodžio 17 d. Nutarimas „Dėl buhalterinės apskaitos ir atsakomybės organizavimo“. Jame Lietuvos Respublikos finansų ministerija buvo įpareigota imtis priemonių pritaikyrti Lietuvoje pirmuosius tarptautinius apskaitos standartus. Vėliau 1992 m. birželio 18 d. Vyriausybė patvirtino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 1993 m. Sausio 1 d. 1993 m. Spalio 27 d. Priimtas nutarimas „Dėl įmonių, turinčių juridinio ąsmens teises, metinės finansinės atskaitomybės“( šiuo nutarimu buvo patvirtinta nauja metinės atskaitomybės sudarymo ir pajamų bei sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka ). Be to, Finansų ministerija patvirtino naują pavyzdinį buhalterinės apskaitos sąskaitų planą.

Pažymėtinas ir kitas labai svarbus šio etapo bruožas – apskaita tapo nauja ir pelninga verslo rūšimi. Susikūrė nemažai įvairių apskaitos įmonių. Tai teigiamas demokratinės visuomenės reiškinys, padedantis ugdyti buhalterio profesijos prestižą.

Trečio etapo pradžia reikėtų laikyti Finansų ministerijos 1995 m. Birželio 29 d. išleistą įsakymą „ Dėl audito ir apskaitos instituto steigimo“. Susikūrus šiai institucijai, pradėti rengti nacionaliniai apskaitos ir audito standartai, audito ir apskaitos įstatymai, Buhalterių ir auditorių profesinės etikos kodeksas ir daugelis kitų metodinių priemonių, būtinų apskaitai tvarkyti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2398 žodžiai iš 7936 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.