Įvadas Tikrai sunku būtų rasti ilgesnį laiką sėkmingai dirbančią įmonę, kurios valdytojai neskirtų didelio dėmesio įmonės veiklos apskaitai. Kiti rinkos dalyviai, turintys kokybišką apskaitos informaciją anksčiau ar vėliau nukonkuruotų tokią įmonę. Apskaitos svarbą efektiviam įmonės funkcionavimui galima nesunkiai įsivaizdoti iš apskaitos apibrėžimo. Apskaita yra ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansiniai atskaitomybei sudaryti.
Referato tikslas – aprašyti apskaitos pagrindus, kurie kartu ir sudaro bendrają apskaitos sampratą.
Referate dėmesys koncentrojamas ties apskaitos informacijos vartotojų, apskaitos rūšių ir jos reglamentavimo, dėl galimos pernelyg didelės darbo apimties, apie apskaitos technologijos metodus užsimenama tik fragmentiškai.
Darbą sudaro šešios dalys, aprėpiančios svarbiausius klausimus, kurie gali kilti susipažinant su apskaitą, bandant suvokti jos esmę ir paskirtį. Referato pabaigoje pateikiami informacijos šaltiniai, kuriais naudojausi rašydama „Apskaitos pagrindus“. Svarbiausias iš jų yra LR Buhalterinės apskaitos įstatymas.
1. Apskaitos informacija ir jos svarba valdymo sistemoje
Žmonės palyginti lengvai įsivaizduoja materialinių vertybių judėjimą, tačiau kur kas sunkiau suvokia nematerialius, iš jų ir informacinius, srautus. Tuo tarpu kiekvienas valdymo srities darbuotojas turi aiškiai suvokti duomenų judėjimą įmonėje, ir suprasti valdymui naudingos informacijos formavimo dėsningumus.
Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neįmanoma suvokti. Laimei šito nė nereikia, jei valdymo aparato darbuotojai racionaliai paskirstys pareigomis. Tuomet tik vadovams reikėtų susipažinti su platesnio spektro duomenimis, tačiau jie jau būtų pakankamai apibendrinti, taigi ir jų kiekis taip pat neturėtų būti labai didelis.
Įmonės veikla yra tikslo nustatymo ir dinamiškas jo siekimo procesas, todėl vertinant jos veiklą kaip naudos siekimą, svarbu yra apskaityti ūkinius finansinius rodiklius ir įvertinti socialines ekonomines sąlygas. Įvairiapusis veiklos ekonomiškumo ir naudingumo (sau, rinkai ir visai visuomenei) vertinamas ir kryptingas valdymas organizacinėje sistemoje, kur gamybinius, finansinius ir kitus procesus veikia vadovai, specialistai ir aplinka, ir padeda pasiekti įmonės užsibrežtus tikslus. Darbo sėkmė priklauso nuo tinkamo, savalaikio ir kartu nebrangaus informacinio aprūpinimo. Todėl ypač svarbu, kad visi įmonės veiklos procesai būtų fiksuojami ir įforminti dokumentuose, o gautoji informacija laiku pasiektų įvairaus lygio vadovus.
Apskaitos informacija yra iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia finansinės, duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ūkiniai vienetai – įmonės, jų valdymo procese, arba kurie potencialiai ir ateityje gali būti naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams.
Visose laisvos rinkos šalyse labai paplitęs teiginys, jog apskaita yra verslo kalba. Tai teisinga nuostata, nes neturėdami duomenų apie verslo sėkmę ar turtą, kuriuo disponuoja įmonė, tos įmonės darbuotojai paprasčiausiai negalėtų susikalbėti. Įmonės vadovai neįstengtų rasti bendrą kalbą su savininkais bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais, tiekėjais. Visus duomenis formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie įmonės turtą, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvumą.
2.Apskaitos informacijos vartotojai
Ne tik pati apskaitos informacija bet ir jos vartotojai pasižymi gausa ir įvairove. Tai natūralus reiškinys, nes apskaita turi būti vykdoma kiekvienoje įmonėje, be to įvairiais tikslais.
Visus informacijos vartotojus galima išskirstyti į 4 grupes:
1.Tiesiogiai suinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai:
a)Esantys ir potencialūs įmonės savininkai,
b)Įmonės administracija ir valdytojai,
c)Įmonės darbuotojai.
2.Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai:
a)Esantys ir potencialūs kreditoriai,
b)Esantys ir potencialūs tiekėjai,
c)Esantys ir potencialūs pirkėjai.
3.Įvairios valdžios institucijos:
a)Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai,
b)Valstybinės statistikos institucijos,
c)Regioninės valdžios institucijos,
d)Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.
4.Kiti vartotojai:
a)Vertybinių popierių komisija ir makleriai,
b)Konkurentai,
c)Finansiniai ekspertai, patarėjai ir auditoriai,
d)Įvairūs kiti vartotojai.
Ataskaitose gali būti pateikti duomenys tiek apie visą įmonės veiklą, tiek apie tam tikrą įmonės veiklos sritį. Įmonės ataskaitų pobūdis priklauso nuo informacijos naudotojų:
• įmonės savininkai domisi turtu, metiniu pelnu, pagal tai sprendžia ar gerai dirba valdyba, administracija. Jei jie yra akcininkai, tai neturi teisės į visą informaciją,
• įmonės administracija (valdyba). Ji atsakinga už paskolas, atsiskaitymus
su savininkais, mokesčius ir pan. Jai prieinama detali informacija apie įmonės veiklą, jos rezultatus. Todėl sudarant darbo sutartis, kad administracija neišduotų komercinės paslapties, turi būti įtraukti tam tikri informacijos apsaugos ir neplatinimo punktai,
• įmonės darbuotojai. Jei darbuotojai mato, kad įmonė turi didelę pelną, tai jie nori gauti didesnius atlyginimus (per derybas su darbdaviais ir profsąjungos pagalba). Taip pat darbuotojus domina veiklos perspektyvos dėl karjeros, darbo sąlygų ir t. t.,
• kredito institucijos. Jas domina įmonės finansinės galimybės laiku grąžinti skolą bei palūkanas,
• įmonės tiekėjai. Jie, kaip ir kreditoriai seka įmonės pajėgumą atsiskaityti už suteiktas prekes bei paslaugas,
• pirkėjai. Įmonės veikla domina ir pirkėjus, ypač tuos, kurie perka prekes su garantiniu aptarnavimu, kurioms reikalingos tam tikros atsarginės dalys. Jeigu įmonė yra prie bankroto ribos, tai vartotojui reikia žinoti, iš kur jis gaus detalių ar kas suteiks garantinį aptarnavimą, įmonei bankrutavus,
• valdžios institucijos. Mokesčių rinkėjai formuoja iš įmonių mokesčių vietinį ir šalies biudžetą ir seka ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai, statistikos tarnybos sudaro valstybės makroekonominius modelius ir t.t., ministerijos ir kitos žinybos suvestinius ataskaitų duomenis naudoja sprendimams, susijusiems su šakų vystymu, priimti, išskirtiniais atvejais gali domėtis ir teisinės institucijos, spauda, visuomeninės organizacijos.
Apibendrinant, visus informacijos vartotojus galima išskirstyti į 2 grupes:
• vidinius (įmonės bendrąsavininkai, jos administracija ir kiti darbuotojai),
• išorinius (kredito institucijos, tiekėjai, pirkėjai, visuomeninės organizacijos, valdžios institucijos ir kt.).
Pagal tai galima grupuoti ir ataskaitas:
1) ataskaitos įmonei (gamybinės),
2) ataskaitos visuomenei (viešosios).
3.Apskaitos rūšys
Apskaita skirstoma į finansinę ir vadybos. Svarbiausi skirtumai tarp jų pateikti 1 lentelėje. Pagrindinis skirtumas – informacijos vartotojai.
Finansinė apskaita skirta veiklos rezultatams nustatyti ir ataskaitoms pateikti. Ji nuo valdymo apskaitos gali skirtis duomenų tikslumu (čia leistini ir daugiau suapvalinti duomenys, svarbiausias valdymo apskaitos tikslas – operatyvumas) .