Turinys
IVADAS 3
BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI 4
BENDRIEJI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI 8
TURTAS IR SAVININKAI 9
DVEJYBINIS IR PAPRASTASIS ĮRAŠAI 10
APSKAITOS PROCESO NUOSEKLUMAS 12
ŪKINIŲ OPERACIJŲ FIKSAVIMAS PIRMINIUOSE DOKUMENTUOSE 12
OPERACIJŲ REGISTRAVIMAS ŽURNALUOSE 14
OPERACIJŲ FIKSAVIMAS SĄSKAITOSE 16
DARBINĖ ATSKAITOMYBĖS PARENGIMO LENTELĖ 18
IŠVADOS 23
NAUDOTA LITERATŪRA 24
ĮVADAS
Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas darbas, turi būti atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kaip ir kiekvienoje kitoje srityje, čia reikia laikytis tam tikrų apribojimų ir nuostatų. Tačiau kiekvienas principas turi būti įgyvendintas, kitaip jis apskritai prarastų prasmę. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir perskaičiuoti įmonės veiklos duomenis, kad būtų patenkinti įvairių apskaitos duomenų vartotojų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo informaciją iš anksto nustatytu laiku (o kartais ir be eilės), norom nenorom pasidaro būtina įvesti tam tikrą tvarką. Jos labai svarbu laikytis visose buhalterinės apskaitos duomenų formavimo stadijose. Ši apskaitos duomenų registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose – nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės dar vadinama buhalterinės apskaitos organizavimu.
Tikslai:
• Nustatyti įmonės finansinius rezultatus bei akcininkams, kreditoriams, valstybės instancijoms ir valdytojams metinėje ir periodinėje atskaitomybėje pateikti bendrą įmonės finansinę padėtį;
• Pateikti įmonės valdytojams informaciją, kuria naudodamiesi jie galėtų planuoti įmonės veiklą;
• Pateikti įmonės valdytojams informaciją, kuria naudodamiesi jie galėtų priimti sprendimus.
Uždaviniai:
• apskaityti materialinius, finansinius ir darbo išteklius bei jų apnaudojimą;
• išryškinti teigimas arba neigiamas tendencijas versle;
• pateikti įmonės vadybininkams tikslią informaciją apie ekonominę situaciją įmonėje.
1. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI
Bendraisiais apskaitos principais vadinama per ilgą laiką laisvosios rinkos šalyse susiformavusių ir visuotinai pripažintų bei Tarptautiniuose apskaitos standartuose deklaruotų finansinės apskaitos tvarkymo taisyklių visuma.
Kiekviena įmonė šiuos principus turi sukonkretinti ir pritaikyti pagal savo specifiką, kartu parengti individu¬alias finansinės apskaitos tvarkymo taisykles, kurios leistų tiksliausiai ir teisingiausiai parodyti tos įmonės turtą, nuosavybę bei apskaitos rezultatus. Šių taisyklių visuma vadinama įmonės apskaitos politika.
Įmonė turi pasirinkti ir taikyti apskaitos politiką taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai atspindėtų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
Jeigu verslo apskaitos standartuose nėra nurodyta kurios nors ūkinės operacijos ar įvykio registravimo ir pateikimo tvarkos, įmonė turi vadovautis apskaitos politika, kuri užtikrintų, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija:
1) būtų naudinga jos vartotojams;
2) teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus;
3) atspindėtų ūkinių operacijų ir įvykių turinį bei ekonominę prasmę, o ne tik formalius pateikimo reikalavimus;
4) būtų nešališka ir neutrali;
5) būtų parengta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais;
6) būtų visais reikšmingais atžvilgiais išsami.
Visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:
1) įmonės;
2) veiklos tęstinumo;
3) periodiškumo;
4) pastovumo;
5) piniginio mato;
6) kaupimo;
7) palyginimo;
8) atsargumo;
9) neutralumo;
10) turinio svarbos.
1.1 Įmonės principas
1. Kiekviena įmonė, kuri sudaro finansinę atskaitomybę, laikoma atskiru apskaitos vienetu.
2. Į apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.
1.2 Veiklos tęstinumo principas
1. Tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad:
a) įmonės veiklos laikotarpis neribotas;
b) įmonės nenumatoma likviduoti.
2. Šis principas netaikomas, kai priimamas spendimas likviduoti įmonę, taip pat toms įmonėms, kurios įsteigiamos ribotam veiklos laikotarpiui.
Rengiant finansinę atskaitomybę daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir jos nenumatoma likviduoti, todėl, rengdama finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė turi įvertinti, ar įmonė gali tęsti veiklą.
Finansinė atskaitomybė turi būti rengiama vadovaujantis veiklos tęstinumo principu, nebent įmonės savininkai nuspręstų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą arba jie neturėtų kito pasirinkimo ir privalėtų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą.
Jei, rengiant finansinę atskaitomybę, įmonės vadovai žino faktų, kurie gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte. Priimant sprendimą, ar galima taikyti veiklos tęstinumo principą, turi būti atsižvelgiama į visą turimą informaciją.
Jeigu finansinė atskaitomybė rengiama nesilaikant veiklos tęstinumo principo, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte, nurodant priežastį, kodėl įmonė nesilaiko šio principo.
Jei dėl tam tikrų priežasčių veiklos tęstinumo principo nesilaikoma, visas įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa
trumpalaikiais. Turtas turi būti įvertinamas grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimai – įvertintomis galutinio atsiskaitymo sumomis.
1.3 Periodiškumo principas
Įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė.
Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir atspindimi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įmonės savininkų sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir pateikiami to laikotarpio atskaitomybėje. Jeigu įmonės veiklą reglamentuojantys įstatymai ar įmonės įstatai numato prievolę administracijai ar kitam įmonės valdymo organui rengti pelno paskirstymo projektą, šis projektas turi būti pateikiamas finansinės atskaitomybės, kuri pristatoma tvirtinti, aiškinamajame rašte. Tačiau pelno paskirstymas pripažįstamas įvykusia ūkine operacija tik tada, kai pelno paskirstymą įstatymų numatyta tvarka patvirtina įmonės savininkai.
Paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama, likviduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, vieneri finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių. Jie gali būti trumpesni nei 12, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Tokiu atveju aiškinamajame rašte turi būti nurodytos finansinės atskaitomybės laikotarpio pakeitimo priežastys ir pateikta pastaba, kad pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusio laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenimis.
1.4 Pastovumo principas
1. Įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti kiekvienais finansiniais metais.
2. Apskaitos metodą galima keisti tik tuo atveju, jeigu tuo siekiama teisingai atspindėti įmonės finansinių metų turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.
Įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Finansinės atskaitomybės straipsnių klasifikavimas ar informacijos pateikimo būdas gali būti keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės.
1.5 Piniginio mato principas
Visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.
1.6 Kaupimo principas
Ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos.
1.7 Palyginimo principas
Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su to laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos įmonė uždirbs pajamų.
Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius. Todėl įmonės turi pasirinkti tokią apskaitos politiką, kuri leistų taikyti naujus apskaitos metodus nepažeidžiant finansinės atskaitomybės palyginimo principo.
Finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienerių finansinių metų informacija. Jei buvo pakeistas finansinės atskaitomybės straipsnių pateikimas ar klasifikavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7 verslo apskaitos standarto “Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas” nustatyta tvarka.
1.8 Atsargumo principas
Atsargumo principas – įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta.
Rengiant finansinę atskaitomybę, turi būti patikrinami visi subjektyvūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjimai, rezervai. Finansinės atskaitomybės rengėjai turi įsitikinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios, t.y. turtas ir pajamos parodyti ne didesne (mažesne), o įsipareigojimai ir sąnaudos – ne mažesne (didesne) verte.
1.9 Neutralumo principas