TURINYS
Turinys .2
Ižanga 3
Bendrieji apskaitos principai 4
Tarptautiniai apskaitos standartai 5
8 Tarptautinis apskaitos standartas 5
Europos Sąjungos direktyvos, reglamentuojančios buhalterinę apskaitą 8
Išvados 9
Literatūra 10
Buhalterinės apskaitos reglamentavimas tarptautiniu mastu
Apskaita – tai nenutrūkstamų ūkinių ir finansinių operacijų, registravimo, klasifikavimo ir analizės procesas.
Apskaitos politika- tai yra bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti bei finansinei atskaitomybei sudaryti ir parinkti.
Tikriausiai visi be išimties sutiksime, kad nei viena įstaiga negalėtų ne tik kad pelningai dirbti, bet ir išvis egzistuoti, jei nebūtų vykdomos finansinės ir valdymo apskaitos. Taigi, norėdami pagrįsti savo mintis, mes pateiksime darbą, kuriame išryškės, apskaitos politikos reglamentavimas tarptautiniu mastu, jos aktualumas bei svarba.
Darbo tikslas – parodyti kaip apskaitos politika reglamentuojama tarptautiniu mastu, aprašyti svarbiausias ES direktyvas ir apibrėžti 8 TAS.
Mūsų referato uždaviniai yra apibūdinti bendruosius apskaitos principus, įrodyti jų svarbą rinkos ekonomikos šalyse, taip pat trumpai aprašyti Tarptautinius apskaitos standartus ir įsigilinti į 8 TAS. Šiame darbe vienas iš uždavinių yra parodyti didelę svarbą Europos Sąjungos direktyvų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą.
Rašydami šį savarankišką darbą, mes rėmėmės buhalterinės apskaitos vadovėliais, tarptautiniais apskaitos standartais. Taip pat nedidelę dalį informacijos radome internete. Mes rinkome medžiagą, pavyzdžius ir po to juos apibūdinome savais žodžiais, darėme išvadas bei stengėmės kuo konkrečiau ir suprantamiau pateikti medžiagą, įvykdyti sau iškeltus darbo uždavinius.
Bendrieji apskaitos principai
Rinkos ekonomikos šalyse apskaita tvarkoma remiantis visuotinai pripažintais principais. Tai ir yra vadinama bendraisiais apskaitos principais. Tai mes galime įvardinti, kaip taisykles, pagal kurias civilizuotame pasaulyje tvarkoma apskaita. „Jų svarbą būtų galima palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba. Jeigu susikursime tik mums patiems suprantamą kalbą, papraščiausiai nesusikalbėsime su kitais. Taip pat ir apskaitoje: jeigu nesilaikysime visuotinai pripažintų principų, suformuotos finansinės informacijos niekas nesupras.“(1; 15psl.)
Bendriausius apskaitos principus galime rasti Tarptautiniuose apskaitos standartuose ir Europos Sąjungos direktyvose. Taip pat LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir 1 VAS „Finansinė atskaitomybė“ nurodyti šie bendrieji apskaitos principai:
Įmonės principas, kur kiekvienas apskaitos subjektas išskiriamas kaip atskiras apskaitos vienetas. T.y, savininko ar savininkų investuotas į įmonę turtas apskaitoje turi būti atskirtas nuo jų asmeninio turto. Apskaita parodo tik įmonės veiklą.
Veiklos tęstinumo principas- netaikomas, kai priimamas sprendimas įmonę likviduoti. Tai prielaida, kad veikla trunka neribotą laiką ir neinama bankroto link. Taikant šį principą, ūkio
subjekto turtas apskaitoje, įvertinamas įsigijimo verte, skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą per visą jo naudojimo tarnavimo laiką.
Periodiškumo principas- visa įmonės veikla suskirstoma į atskirus ataskaitinius laikotarpius. Jam pasibaigus, sudaroma finansinė atskaitomybė.
Pastovumo principas leidžia keisti apskaitos metodiką, kad būtų galima palyginti keleto laikotarpių veiklos rezultatus. Tačiau metodiką keisti galima tik tada, kai siekiama teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus ir kt.
Remiantis piniginio mato principu, visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais. Pricipo pranašumas yra tas, kad įmonės veiklą galima palyginti su kitų įmonių veikla ir apskaičiuoti darbo efektyvumo rezultatus. Tačiau galime prarasti itin svarbią informaciją, neišreiškiamą pinigais. Taip pat trūkumas yra tas, kad nuolat kinta valiutų kursai, o apskaitoje užsienio valiuta perskaičiuojama į nacionalinę valiutą nustatytu santykiu.
Kaupimo principu visi ūkiniai faktai registruojami tada, kai jie įvyksta. Tai būdinga pajamų ir sąnaudų apskaitai.
Palyginimo principu apskaičiuojamas finansinis rezultatas. Apskaičiuojamas pajamas būtina palyginti su patirtomis šias pajamas uždirbant, sąnaudomis. Šis principas apibrėžiamas Įmonės finansinės atskaitomybės įstatyme: „Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su to laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos įmonė uždirbs pajamų“. Pvz.: Pinigų gavimo faktas neturi nieko bendro su pajamų pripažinimu. Lyginti galima tik įplaukas su išlaidomis arba pajamas su sąnaudomis. Palyginę pinigines įplaukas su išlaidomis, sužinome, kiek yra pinigų. Palyginę pajamas su sąnaudomis, apskaičiuojame veiklos rezultatą (pelną ar nuostolį).
Atsargumo principas įpareigoja labai atsargiai vertinti visus įmonės veiklos rezultatus. Turi būti pasirinkti apskaitos metodai, kurie neleistų nepagrįstai padidinti ar sumažinti veiklos rezultatų.
Neutralumo
principu remiantis, informacija turi būti pateikiama be jokio nusistatymo ir nedaryti įtakos informacijos vartotojams.