Apskaitos principai
5 (100%) 1 vote

Apskaitos principai

Turinys

Įvadas 3

Bendrieji apskaitos principai:

Įmonės principas 4

Veiklos tęstinumo principas 5

Periodiškumo principas 6

Pastovumo principas 7

Piniginio mato principas 8

Kaupimo principas 9

Palyginimo principas 10

Atsargumo principas 11

Neutralumo principas 12

Turinio svarbos principas 12

Išvados ……. 13

Literatūra . 14

Įvadas

Formuojant apskaitos sistemą, ypač reguliuojant finansinę apskaitą didelę reikšmę turi bendrieji apskaitos principai (BAP). Tai svarbiausios visuotinai priimtos apskaitos taisyklės bei teiginiai, kurių laikantis tvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. (V. Bružauskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“)

Jų svarbą būtų galima palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba. Jeigu susikursime tik mums patiems suprantamą kalbą, paprasčiausiai nesusikalbėsime su kitais. Taip pat yra ir apskaitoje: jeigu nesilankysime visuotinai pripažintų principų, suformuotos finansinės informacijos niekas nesupras. (A. Ivanauskienė „Buhalterinės apskaitos pradmenys“)

Taigi, mūsų pagrindinis tikslas ir bus susipažinti su benraisiais apskaitos principais, sužinoti kokia jų reikšmė ir kaip jie naudojami tvarkant apskaitą ir sudarant finansinę atskaitomybę.

Bendrieji apskaitos principai

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nurodyti šie bendrieji apskaitos principai:

įmonės;

veiklos tęstinumo;

periodiškumo;

pastovumo;

piniginio mato;

kaupimo;

palyginimo;

atsargumo;

neutralumo;

turinio svarbos.

Toliau išsamiai aptarti svarbiausi bendrieji apskaitos principai.

Įmonės principas

Tai visuomet pirmuoju įvardijamas principas, nes jis nusako objektą, kurį apskaito buhalteriai. Jo nereglamentavus, būtų neaišku, apie ką kalbama, t.y. ne tik kokia turi būti finansinė apskaita, bet ir kam ji apskritai reikalinga.. Įmonės principu reikalaujama, kad savininko ar savininkų investuotas į įmonę turtas apskaitoje būtų atskiras nuo jų asmeninio turto. (G. Kalčinskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“, ketvirtoji laida). Dėl to į įmonės veiklos apskaitą reikia įtraukti tiktai įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir jos skolas. Į šią apskaitą negalima įtraukti įmonės savininkų turto ir skolų. Šis reilkalavimas taikomas visoms įmonėms nepriklausomai nuo jų civilinės atsakomybės. Išimtis netaikoma ir individualioms įmonėms, turinčioms neribotą civilinę atsakomybę. Pagal tokios įmonės prievoles įmoninkas atsako visu savo turtu. Nepaisant to, įmonės apskaita yra atskira nuo savininko asmeninio turto apskaitos. Į įmonės apskaitą reikia įtraukti tiktai savininkų investuotą turtą. (V. Bružauskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“). Apie XV amžių, kai įmonėms vadovauti savininkai pradėjo samdyti, šio principo imta laikytis daugelyje šalių, o dabar jis tapo visuotinai pripažintas. Jo būtinai reikia, nes viename katile „sumaišius“ savininkų asmeniniam (buitiniam) naudojimui ir verslui plėtoti skirtą turtą ir esant bent kiek sudėtingesnei nuosavybės struktūrai (kai įmonės nuosavybė priklauso ne vienam, o net keliems savininkams), nesilaikant šio principo, būtų neįmanoma išsiaiškinti, kuriam iš savininkų ir kokia įmonės turto dalis priklauso. (G. Kalčinskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“, ketvirtoji laida)

Šio principo prisilaikoma sudarant ir konsoliduotą įmonių atskaitomybę, kai savininkas ne fizinis asmuo, bet įmonė valdo įmonę.

Pavyzdys Ponai J. Jonaitis ir P. Petraitis yra verslo partneriai ir valdo cheminę valyklą „Švara“ lygiomis dalimis. 2002 12 23 jie pasiėmė iš kasos grynais po 1000 Lt asmeninėms reikmėms. Kokią įtaka turi ši operacija ir kaip ji apskaitoma, prisilaikant įmonės principo?

Atsakymas

Įmonės „Švara“ pinigai sumažėjo 2000 Lt., o „Švara“ gautinos skolos iš J. Jonaičio 1000 Lt ir P. Petraičio 1000 Lt padidėjo.

Veiklos tęstinumo principas

Tęsiamos veiklos principu reikalaujama apskaitoje daryti prielaidą, jog įmonės veikla trunka neribotą laiką, bet, pavyzdžiui, neina bankroto link, verslo nesirengiama perleisti ar nėra kitos priežasties, dėl kurios reikėtų nutraukti veiklą. Apskaitos praktikoje tęsiamos veiklos principas reiškia, kad įmonės turimas turtas privalo būti įvertintas ne finansinės atskaitomybės parengimo momentu susiklosčiusiomis rinkos kainomis (jas tiksliai nustatyti galima tik pardavus turtą), bet faktine to turto įsigijimo savikaina, aišku, atspindint ir jo nudėvėtąją dalį. Kartais šis principas įvardijamas išvestiniu – išlaidų (savikainos) principu. Tai labai svarbi nuostata, leidžianti įvertinti įmonės turtą ir potencialias jos veiklos galimybes. Mat tas pats turtas vienai įmonei gali būti labai vertingas, o kitai ar netgi visoms kitoms apskritai nieko nereikšti. Ir atvirkščiai, bevertė įmonės kieme riogsanti mašina gali būti labai naudinga gretimai įmonei. Nelygu, koks jos verslas – gal, tarkime, senų automobilių restauravimas siekiant vėliau juos parduoti. Pavyzdžiui, bevertis, neatitinkantis šios dienos reikalavimų amžiaus pradžios kasos aparatas, trūnijantis bendrovės rūsyje, gali įgyti patrauklią kainą, jeigu juo susidomėtų buhalterinės apskaitos muziejus. Taigi įmonės tęsiamos veiklos principo požiūriu kiekvienos įmonės turtą
objektyviai galima įvertinti tik atsižvelgiant į jo naudiingumą įmonei uždirbant pajamas. Atsiribojus nuo šio veiksnio, bet koks turto įvertinimas praranda prasmę. Beje, gerokai pasikeitus kainų lygiui, ilgalaikis materialusis turtas gali būti perkainojamas ir tas perkainojimas, savaime suprantama, taip pat prasmingas tik tuomet, jeigu atliekamas atsižvelgiant į šio turto naudą veikiančiai įmonei. (G. Kalčinskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“)

Periodiškumo principas

Periodiškumo principu reikalaujama sąlygiškai suskirstyti įmonės veiklą į tam tikrus laikotarpius, kurių kiekvieno pabaigoje pateikiami ataskaitiniai duomenys apie įmonės turimą turtą bei jo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį, taip pat apie uždirbtas pajamas ir jas uždirbant patirtas sąnaudas. Įmonės veiklos dalijimas į tam tikrus laikotarpius visiškai logiškas, nes savininkai naudą iš įmonės turi gauti periodiškai, o nelaukti neapibrėžtos ateities. Pagaliau kiekvienas savininkas nori retkarčiais palyginti savo verslo sėkmę su tokio pat ar panašaus verslo sėkme, be to, įvertinti savo veiklos sėkmę viso ūkio kontekste. Tai ne taip jau lengva, nes suvesti visus minėtus rodiklius palyginti brangiai kainuoja. Todėl labai dažnai – kasdien, kas savaitę ar netgi kiekvienam mėnesiui pasibaigus – tikslių veiklos rezultatų apskaičiuoti neįmanoma, nes tada būtų pažeistas buhalterinės informacijos apdorojimo optimalumo principas. Todėl įmonių veiklos rezultatai apibendrinami pasibaigus ilgesniems laikotarpiams, kurie vadinami ataskaitiniais, nes apibendrinti apskaitos duomenys (šiuo atveju juos irgi galima vadinti ataskaitiniais) pateikiami įmonės savininkams kaip sudedamoji administracijos veiklos ataskaitos dalis. Pagrindinis ataskaitinis laikotarpis – finansiniai metai. Dvylikos mėnesių ataskaitinio laikotarpio trukmė neatsitiktinė. Žmonės nuo seno gyvenimą skirsto kalendoriniais metais. Tačiau finansiniai metai nebūtinai turi sutapti su kalendoriniais. Kaip tik taip ir yra sezoninės veiklos įmonėse. Kiekviena įmonė, atsižvelgdama į veiklos intensyvumą, gali pati pasirinkti finansinių metų pradžią ir pabaigą. Pavyzdžiui, žemės ūkio įmonė gamybos ciklą baigia rugsėjo mėnesį (tuomet nuima derlių). Vadinasi, nuo spalio mėnesio visas išlaidas ar bent didžiąją jų dalį sieja su ateinančių metų derliumi. Be abejo, šiai įmonei tikslingiausia finansinius metus baigti rugsėjo pabaigoje, suvedant visus, iš jų ir finansinius, tų metų veiklos rezultatus., o naujus metus pradėti spalio pirmąją. Panašių pavyzdžių galima nurodyti ir daugiau. Argi nelogiška, kad privati mokykla savo veiklą atskirais laikotarpiais skirstytų ne nuo sausio pirmosios, bet, tarkime, nuo liepos ar rugpjūčio pirmosios, o Palangos kurortai – nuo spalio ar lapkričio pradžios? Finansinių metų pradžia ir pabaiga parenkama vadovaujantis nuostata, kad skiriamoji riba turi sutapti su žemiausiu įmonės veiklos tašku, o jeigu įmonės veikla tolydi – su kalendoriniais metais. (G. Kalčinskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“, ketvirtoji laida)

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1193 žodžiai iš 3370 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.