Apskaitos procesas ir jo organizavimas
5 (100%) 1 vote

Apskaitos procesas ir jo organizavimas

Turinys

Įvadas

Apskaitos procesas ir jo organizavimas. Bendrieji apskaitos principai

Pavyzdinis sąskaitų planas. Sąskaitų plano struktūra. Buhalterinės apskaitos sąskaitos

Buhalterinės apskaitos proceso organizavimo nuoseklumas

LR buhalterinės apskaitos įstatymas

Pirmasis skirsnis. Bendrosios nuostatos

Antrasis skirsnis. Apskaitos organizavimas

Trečiasis skirsnis. Apskaitos dokumentai, registrai, klaidų taisymas

Ketvirtasis skirsnis. Apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimas

Penktasis skirsnis. Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų iošsaugojimą. Komercinė paslapytis.

Šeštasis skirsnis. Baigiamosios nuostatos.

Išvados

Įvadas

Apskaita yra reikalinga tam, kad būtų surinkta informacija apie ūkinę veiklą ir šie duomenys būtų perduoti suinteresuotiems asmenims. Apskaita padeda priimti valdymo sprendimus, kontroliuoti jų vykdymą. Apskaitos dokumentai ir registrai yra svarbiausi ir patikimiausi informacijos šaltiniai kontrolei, analizei ir visai valdymo sistemai. Nei viena įmonė negali egzistuoti be buhalterinės apskaitos.

APSKAITOS PROCESAS IR JO ORGANIZAVIMAS

Bendrieji apskaitos principai

Bendroji finansinė apskaita Lietuvos Respublikos įmonëse turi būti vedama pagal bendruosius apskaitos principus. Bendrieji apskaitos principai (BAP) yra konceptualių teiginių, sudarančių finansinės apskaitos pagrindą, visuma. Jais vadovaujasi, vesdami apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę , visose srityse (pramonėje, statyboje, žemės ūkyje, prekyboje ar kitur) dirbantys apskaitos darbuotojai.

Lietuvoje BAP deklaruoti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme. Tarptautiniuose apskaitos standartuose išskiriami trys fundamentalūs apskaitos principai: įmonës tęsiamos veiklos, apskaitos pastovumo ir pajamų bei sąnaudų kaupimo (TAS, 1). Visi kiti apskaitos principai yra išvestiniai.

Pusiausvyros (dvejybiškumo) principas. Tai pats pagrindinis principas, darantis įtaką visai apskaitai, t.y. kiekviena operacija turi būti apskaityta taip, kad būtų išlaikoma pusiausvyra tarp to, ką įmonė turi, ir to, kam įmonė skolinga. Todėl kiekviena operacija turi būti atvaizduota vienos sąskaitos debete ir tuo pat metu – kitos sąskaitos kredite.

Įmonės (ekonominio objekto) arba ekonominio vieneto principas. Jis numato, kad savininko ar savininkų investuotas į įmonę turtas apskaitoje būtų atskirtas nuo asmeninio jų turto. Vadinasi, kiekviena įmonë yra atskiras apskaitos vienetas, t.y. atskiras nuo įmonës savininkų ir kitų ámonių. Kadangi atskaitomybėje privalo būti užregistruota tik įmonės, o ne jos savininkų ekonominė veikla, šis principas įgalina apskaitininkus atskirti sandorius, sudaromus asmeniškai, nuo įmonės sandorių. Įmonės principas taikomas visoms verslo organizavimo formoms ir pasireiškia tuo, kad kiekvienos įmonës turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų apskaita atskirta nuo savininkų turto ir įsiskolinimo apskaitos.

Įmonės tęsiamos veiklos principas reikalauja apskaitoje daryti prielaidą, jog kiekviena įmonė gali egzistuoti pakankamai ilgai, kad galëtų įgyvendinti visus numatytus projektus bei įvykdyti įsipareigojimus. Šis principas teigia, kad įmonė, kaip apskaitos objektas, artimiausiu metu nebus likviduojama, ir jos egzistavimo laikotarpis niekaip neapribotas. Apskaitos praktikoje tęsiamos veiklos principas reiškia, kad įmonës turimas turtas privalo būti įvertintas ne finansinės atskaitomybės parengimo momentu susiklosčiusiomis rinkos kainomis, bet faktiška to turto įsigijimo savikaina, atspindint ir jo nudėvėtąją dalį. Tęsiamos veiklos principas suformuoja nusidėvėjimo apskaitos pagrindus. Šiuo atveju ilgalaikis turtas nudėvimas per savo naudojimo laikotarpį, nesistengiant dirbtinai greitinti nusidėvëjimo proceso, tikintis greito įmonės likvidavimo.

Periodiškumo principas. Tęsiamos veiklos principas labai glaudžiai susijęs su periodiškumo principu. Periodiškumo principas numato, kad nepaisant įmonės būklės ūkinė jos veikla gali būti dirbtinai suskirstyta į tam tikrus laikotarpius, kurių pabaigoje pateikiama ataskaitinė informacija apie įmonės turimą turtą bei jo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį, taip pat apie uždirbtas pajamas ir sąnaudas, patirtas uždirbant tas pajamas. Mokesčių įstatymai, reikalaujantys, kad būtų nustatytos metinės pajamos, nulėmė, jog pagrindinis ataskaitinis laikotarpis – finansiniai metai. Tačiau finansiniai metai nebūtinai turi sutapti su kalendoriniais. Kaip tik taip yra sezoninės veiklos įmonėse. Norint gauti kuo daugiau informacijos apie situacijos kitimą įmonėje, metų laikotarpis dažniausiai dalijamas ketvirčiais ar net mėnesiais. Skaidant įmonës veiklą į laikotarpius, neatsižvelgiama į tai, kad dauguma procesų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dar nepasibaigė. Todėl, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, būtina įvertinti, kiek kiekviena operacija ar įvykis yra susiję su šiuo laikotarpiu, ir nutarti, kurios išlaidos yra tapusios šio laikotarpio sąnaudomis bei kurios įplaukos laikytinos jo pajamomis.

Apskaitos pastovumo principas. Jis teigia, kad apskaitos metodika turi būti stabili gana ilgą (bent keleto metų) laiko tarpą. Tačiau apskaitos metodika ir
technika turi būti nuolat tobulinama. Apskaitininkai turi labai apdairiai keisti apskaitos metodiką, nes dël dažnos apskaitos metodikos kaitos buhalterių išvesti galutiniai rodikliai būtų abejotini, o ką jau kalbėti apie sąmoningo falsifikavimo galimybes. Dažnai kaitaliojant apskaitos metodiką, jos duomenų pagrindu parengtos finansinės atskaitomybės vartotojai nežinotų, dėl kokių priežasčių gerėja (arba blogėja) įmonės veiklos rezultatai: ar dėl to, jog įmonė pradėjo geriau (ar blogiau) dirbti, ar tiesiog jos apskaitininkai, taikydami kitokius nei ankstesniais finansiniais metais apskaitos būdus, dirbtinai pagražino (arba suprastino) veiklos rezultatus. Susiklosčius tokiai situacijai, visi metinės finansinės atskaitomybės vartotojai prarastų palyginimo pagrindą, nes tie patys rodikliai vienais metais būtų apskaičiuoti pagal vieną metodiką, o kitais – pagal kitą. Pastovumo principo taikymas nereiškia, kad apskaitos metodai įmonėje negali būti keičiami. Tačiau juos reikia išsamiai išnagrinëti ir, tik visiškai įsitikinus jų taikymo būtinumu, pradėti naudoti įmonėje. Įmonė aiškinamajame rašte papildomai pateikia informaciją apie tai, kaip jos veiklos rezultatus paveikė naujų apskaitos metodų taikymas.

Konservatyvumo (apdairumo) principas reikalauja, kad apskaitininkai apdairiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus. Pagal periodiškumo principą įmonės veikla į laikotarpius skirstoma todėl, kad ją būtų galima realiai įvertinti. Yra daug metodų atspindėti tą patį objektą apskaitoje. Todėl reikalingas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima rinktis vieną ar kitą apskaitos metodą. Konservatyvumo (apdairumo) principas numato, kad, renkantis iš keleto įmonės veiklos apskaitos ir įvertinimo metodų, pirmenybė teikiama tam, kurį pritaikius įmonės rezultatai bus nepalankiausi. Tokia nuostata pateisinama tuo, kad tiek įmonės valdytojai ar savininkai, tiek potencialūs investuotojai yra apsaugomi nuo perdėto optimizmo vertinant įmonės veiklą bei priimant sprendimus. Tai itin svarbu akcinėse bendrovėse: kai yra ne vienas savininkas, administracija, siekdama palankių bendrovės vadovų „perrinkimo rezultatų”, dažnai linkusi „pagražinti” tikrąją padėtį ir įrodyti savininkams, kad susiklosčiusią nepalankią finansinę padėtį geriausiai galima pataisyti, išleidus naujų akcijų.

Piniginio įkainojimo (mato) principas reiškia, kad visas įmonės turtas, taip pat jos veiklos rezultatai apskaitoje ir bendroje finansinėje atskaitomybėje turi būti atspindėti, įkainoti pinigais. Apskaitoje tai galima padaryti, naudojant piniginį matavimo vienetą. Taikant šį principą, apskaitoje visi įmonės turto, nuosavybės bei veiklos pasikeitimai matuojami pinigais.

Kaupimo principas. Šio principo esmė ta, kad ūkiniai faktai fiksuojami tuo metu, kai jie įvyksta. Uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išmokėjimo.

Palyginimo principas. Naudojant duomenø kaupimo principà, nustatoma, kurios pajamos turi bûti uþregistruotos per ataskaitiná laikotar¬pá. Palyginimo principas reikalauja, kad kaupimo principu apskaièiuotos per ataskaitiná laikotarpá uþdirbtos pajamos bûtø palygintos su ðias pajamas uþdirbant patirtomis sànaudomis. Vadovaujantis palyginimo principu, nustatomas kriterijus, pagal kurá uþfiksuotos apskaitoje iðlaidos yra pripaþástamos sànaudomis. Apskaitoje pripaþástamos ir palyginamos tik to paties laikotarpio pajamos ir sànaudos. Iðlaidos, susijusios su bûsimosiomis pajamomis, laikomos turto kûrimo iðlaidomis.

Pavyzdinis sąskaitų planas

LR FM 1993 m. gruodžio 16 d. Nr. 91N patvirtintas pavyzdinis sąskaitų planas. Jis apima pačias tipiškiausias liaudies ūkio situacijas pagal tam tikrus ūkinių faktų požymius, kurios tik gali būti išreikštos piniginiu matu. Remdamiesi pavyzdiniu sąskaitų planu, valdžios organai aiškina, kaip turi būti fiksuojami ūkiniai faktai visų tipų įmonių apskaitoje. Atskiroms balanso eilutėms priskirti kodai pagal pavyzdinį sąskaitų planą.

Visa apskaitos informacija turi būti susisteminta pagal tam tikrus požymius. O kiekvienam požymiui būtina įvesti atitinkamą sąskaitą. Apskaitininkas paprastai naudoja kiekvienai sąskaitai skirtą analitinę formą:

Likutis pradžioje Apyvarta Likutis pabaigoje

Debete Kredite Debete Kredite Debete Kredite

Sąskaitų plano struktūra

Pavyzdinis sąskaitų planas skirstomas į klases, sąskaitas, subsąskaitas. Stambiausias grupavimo požymis yra klasė. Jų yra 10.

I klasė – skirta apskaityti materialų ir nematerialų ilgalaikį turtą;

II klasė – visam įmonės žinioje esančiam trumpalaikiam turtui apskaityti;

III klasė – įsipareigojimų savininkams, ilgalaikėms skoloms biudžetui apskaityti;

IV klasė – įmonės trumpalaikiams bei ilgalaikiams įsiskolinimams ir įsipareigojimams tretiesiems asmenims apskaityti;

V klasė – fiksuojamos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos;

VI klasė – fiksuojamos visos per ataskaitinį laikotarpį šias pajamas uždirbant patirtos sąnaudos.

VII, VIII, IX klasės, kurių valdžia nereglamentavo, skirtos vidiniams valdymo tikslams;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1467 žodžiai iš 4871 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.