Apskaitos špera
5 (100%) 1 vote

Apskaitos špera

1.APSKAITOS INFORMACIJA IR JOS VARTOTOJAI

Didelė dalis įmonėse formuojamų ir naudojamų duomenų priklauso apskaitai. Iš visų įmonėse naudojamų duomenų apie 70% sudaro buhalterinės apskaitos informacija. Apskaitos informacijos esmė. Apskaitos informacija yra iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia finansinės, duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ūkiniai vienetai – įmonės jų valdymo procese arba kurie potencialiai ateityje gali būti naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams. Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuo kitų įmonių ir savininkų. Jokie kiti kriterijai (nuosavybės forma, juridinis statusas, dydis ir pan.) įmonės termino neriboja. Įmonė gali būti parduotuvė, vienas žmogus (apskaitos aspektu – dažniausiai prekių gamintojas ar perpardavėjas), gamykla, susivienijimas, bankas, pelno nesiekianti organizacija (ligoninė, mokykla, partija, profesinė sąjunga) ir kt. Apskaita – yra verslo kalba. Tai, teisinga nuostata, nes neturėdami duomenų apie verslo sėkmę ar turtą, kuriuo disponuoja įmonė, tos įmonės darbuotojai paprasčiausiai negalėtų susikalbėti. Juk įmonės steigiamos tam, kad uždirbtų pelną ir didintų savininkų turtą, išreiškiamą pinigais. Specialistai puikiausiai gali susikalbėti universalia apskaitos kalba, viską išreiškiančia visuotiniu piniginiu matu. Šio mato pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie įmonės turtą, jo savininkus bei turto panaudojimo efektyvumą – juk įmonės veiklos procese turto nuolat turi daugėti, nebent dalį jo išsidalytų savininkai arba įmonė nuolatos patirtų nuostolius.

Apskaitos informacijos vartotojai. Ne tik pati apskaitos info, bet ir jos vartotojai pasižymi gausa ir įvairove. Apskaita turi būti vykdoma kiekvienoje įmonėje, be to, įvairiais tikslais. Pagrindiniai apskaitos info vartotojai yra tiesiogiai suinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai, o svarbiausi iš jų – įmonės savininkai (AB – akcininkai). Verslo nesėkmės atveju jie rizikuoja prarasti visą investuotą į įmonę turtą, todėl nuolat turi domėtis ne tik įmonės veiklos pelningumu, bet ir turto, kuriuo disponuoja įmonė, suma, taip pat kam priklauso šis turtas, t.y. jo savininkais. Reikia pažymėti, kad ne visa apskaitos info prieinama įmonės savininkams. Labai reikšmingi apskaitos info vartotojai – įmonės administracija bei valdytojai (menedžeriai). Savininkų paskirta administracija vadovauja įmonės veiklai tarp visuotinių ataskaitinių akcininkų susirinkimų. Ji privalo rūpintis, kad įmonės veikla būtų pelninga, įmonė nuolat turėtų pakankamai pinigų atsiskaityti su kreditoriais ir tiekėjais, galėtų išmokėti dividendus, laiku atsiskaityti su valdžios instancijomis už priskaičiuotus mokesčius, be to, naudodama gamyboje turtą, jo „nepravalgytų“, to turto bent jau nemažėtų. Apskaitos duomenimis paprastai domisi ir įmonės darbuotojai tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai – dažniausiai per profesines sąjungas ir kitas darbuotojų teises ginančias visuomenines organizacijas. Jiems svarbu žinoti, ar perspektyvi įmonės veikla, kad galėtų būti garantuoti dėl savo darbo vietų ar karjeros. Antroji reikšminga apskaitos informacijos vartotojų grupė yra tiesiogiai suinteresuoti išoriniai įmonės informacijos vartotojai. Jeigu įmonė naudojasi kreditais, tai reikšmingiausi iš išorinių informacijos vartotojų yra esantys ir potencialūs kreditoriai, dažniausiai – bankai ar kitos finansinės institucijos. Kreditoriai, paskolinę įmonei pinigų, labai dėmesingai stebi jos finansinės būklės pasikeitimus. Esantys ir potencialūs pirkėjai taip pat domisi įmonių, iš kurių perka prekes, veikla ir perspektyvomis. Pirmiausia, disponuodami atitinkamomis žiniomis, jie gali prognozuoti kainų dinamika. Didelę reikšmę įmonių apskaitos info teikia įvairios valdžios institucijos: •mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai; •valstybinės statistikos institucijos; •Regioninės valdžios institucijos Panašiems tikslams tik jau šakų mastu apskaitos ir atskaitomybės duomenis naudoja įvairios ministerijos, žinybos bei kitos reguliavimo institucijos. Yra nemažai ir kitų vartotojų: •Vertybinių popierių komisija bei makleriai. Ji prižiūri, kad visos įmonės, vertybinių popierių biržoje prekiaujančios savo vertybiniais popieriais, pateiktų potencialiems pirkėjams savo finansinę ataksitomybę, iš kurios galima būtų spręsti apie įmonės veiklos sėkmę dabar ir daryti ateities prognozes. •Įmonės konkurentai. Jie brangiai sumokėtų, kad galėtų nuodugniai susipažinti su įmonės pelningumą lemiančiais veiksniais, jos sąnaudų struktūra ir kainomis, už kurias įmonė parduoda savo prekes, o ypač norėtų sužinoti, kiek jai kainuoja nusipirkti vienas ar kitas prekes iš tiekėjų. •finansų bei ekonomikos ekspertai ir patarėjai. Šiuo atveju įmonės ir ekspertų interesai sutampa, todėl jiems paprastai pateikiami visi apskaitos duomenys, dažniausiai papildomai apdorojami ir sugrupuojami taip, kad su jais dirbantiems ekspertams būtų lengviau priimti sprendimus, kuriems parengti juos ir samdė įmonė. Yra ir įvairių kitų apskaitos bei ataskaitų informacijos vartotojų, kurie gali būti labai reikšmingi įmonei: • periodinės
spaudos, ypač specializuotos, atstovai; • pačios įmonės bei jos kontrahentų pasamdyti teisininkai; • vartotojų teises ginančios organizacijos; • įvairios teisinės institucijos ir daugelis kitų juridinių bei fizinių asmenų, kurie gali būti suinteresuoti gauti info apie vienos ar kitos įmonės veiklą ir jos plėtojimo perspektyvas. Kaip matome, yra labai daug ir įvairių apskaitos informacijos vartotojų, kurie suinteresuoti, kad įmonės apskaitininkai laiku pateiktų jiems svarbią apskaitos bei atskaitomybės informaciją. Daugelis jų šiems duomenims kelia labai specifinius reikalavimus.

2. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

Apskaitos principai – tai taisyklės, pagal kurias tvarkoma apskaita. Bendrieji apskaitos principai: 1) įmonės tęsiamos veiklos (jis reikalauja apskaitoje daryti prielaidą, jog įmonės veikla trunka neribotą laiką, bet neina bankroto link ar nėra kokios kitokios priežasties dėl kurios reikėtų nutraukti veiklą. Principas netaikomas, kai priimamas sprendimas likviduoti įmonę ir kai įmonė steigiama ribotam veiklos laikotarpiui.); 2) apskaitos pastovumo (jei yra metodika, pagal ją ir reikia dirbti; Jis reiškia, kad apskaitos metodika turi būti nekintama (stabili) pakankamai ilgą laiką (kelerius metus), t.y.ji turi būti perimama iš vieno laikotarpio į kitą. To reikia, kad būtų galima palyginti veiklos rezultatus ir nustatyti kaip jie keičiasi.); 3) pajamų ir sąnaudų kaupimo (reikalauja, kad visos ūkinės operacijos įmonėje būtų fiksuojamos jau įvykusios); 4) palyginimo (Reikalauja, kad kaupimo principu apskaičiuotos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų palygintos su šias pajamas uždirbant patirtomis sąnaudomis.); 5) periodiškumo (periodiškai turi būti daromos ataskaitos; jos gali būti daromos ketvirčiams, pusei metų, metams, gali pareikalaut ir mėnesiui, minimum – savaitei); 6) atsargumo (Reikalauja iš galimų apskaitos būdų pasirinkti tokius, kurie neleistų apskaičiuoti geresnių, nei ištiktųjų yra rodiklių. Pvz. apskaitoje turi būti patikrinti turto įkainojimo būdai, kad nebūtų padidinta jo vertė. Tačiau perdėtas atsargumas taip pat nepriimtinas, nes tai gali suklaidinti įmonės savininkus ir kitus apskaitos informacijos vartotojus.); 7) piniginio įkainojimo (Jis reiškia, kad visas įmonės turtas, taip pat jos veiklos rezultatai apskaitoje ir bendrojoje finansinėje atskaitomybėje turi būti atspindėti, įkainuoti pinigais); 8) Įmonės p. (Kiekviena įmonė yra atskiras veiklos vienetas, atskirtas nuo įmonės savininkų. Todėl šis principas reikalauja, kad savininko ar savininkų investuotas į įmonę turtas apskaitoje būtų atskirtas nuo jų asmeninio turto.); 9) Neutralumo p. (Apskaitos informacija turi būti teisinga, nepriklausoma nuo informacijos vartotojų išankstinio nusiteikimo, kuris galėtų daryti įtaką jų priimamiems sprendimams.); 10) Kaupimo p. (Tai vienas svarbiausių konceptualių rinkos nuostatų. Jis reikalauja, kad ūkiniai faktai apskaitoje būtų fiksuojami jau įvykę: pajamos ir sąnaudos registruojamos to laikotarpio apskaitoje, kuriame jos susidaro nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išleidimo laiko.); 11) Optimalumo (racionalumo) p. (Apskaitos tvarkymo sąnaudos turi būti ne didesnės už naudą, kuri gaunama panaudojus apskaitos informaciją.).

Apskaitos reikalavimai: 1) svarbumas (informacijos); 2) patikimumas (jei informacija nepatikima, bus priimtas neteisingas sprendimas); 3) savalaikiškumas; 4) konservatyvumas. Matai: 1) natūriniai (svoris, ilgis, tūris); 2) darbo (dienos, valandos, minutės, kw/h); 3) piniginiai (Lt, USD, EU).

3.PAGRINDINĖ APSKAITOS LYGYBĖ. SĄSKAITOS IR JŲ KORESPONDENCIJA

Apskaitinė lygybė – turtas=nuosavybė. Turtas=savininkų nuosavybė+skolintojų nuosavybė. Savininkų nuosavybę didina pelnas (veiklos rezultatas – savininkų įnašai), mažina nuostolis (veiklos rezultatas – įmonės turto išėmimai savininkams).

Pagrindinė apskaitos lygybė.

Vienas iš svarbiausių apskaitos uždavinių yra teikti info apie įmonės turtinę bei finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus. Tokios info poreikius geriausiai tenkina dvejybinė apskaita. Jos pagrindą sudaro speciali lygybė, kuri vadinama pagrindine (fundamentine) apskaitos lygybe. Bendriausia šios lygybės forma abejuose pusėse turi po vieną narį. Kairiosios pusės narys dažniausiai vadinamas turtu, o dešiniosios pusės narys įvardijamas įvairiai: kapitalas; nuosavybė; įsipareigojimai ir kt.

Aptarsime kiekvieną apskaitos lygybės pusę.

Turtu apskaitoje laikomi įmonės turimi ekonominiai ištekliai, teikiantys naudą ir turintys piniginę vertę, kurią galima patikimai nustatyti. Taigi turtui apskaitoje ištekliai privalo turėti šias dvi savybes: 1) teikti ateityje įmonei naudą 2) turėti patikimą piniginę vertę.

Turtas yra labai svarbus veiksnys pajamoms bei pelnui gauti, dėl to kai kur jis yra vadinamas aktyvais.

Dešinėje pateiktos lygybės pusėje pavadinimai labai apibendrinti. Joje yra dvi skirtingos dalys: 1) įmonės skolos 2) įmonės savininkų kapitalas, vadinamas nuosavu kapitalu, arba tiesiog kapitalu. Taip detalizavus, apskaitos lygybė tampa tokia: TURTAS(T)=SKOLOS(S)+KAPITALAS(K).

Pagal apskaitos lygybės konkrečius duomenis nustatomas įmonės kapitalo ir skolų santykis, t.y. finansų struktūra. Pagrindinė apskaitos lygybė ir jos detalizavimas atskleidžia pagrindinius
įmonės apskaitos objektus. Juos sudaro: 1) turtas; 2) turto šaltiniai (įmonės nuosavas kapitalas ir skolos); 3) pajamos; 4) sąnaudos; 5) įmonės veiklos finansiniai rezultatai.

Sąskaitos ir jų korespondencija.

Registruotų sąskaitų korespondencija: daromos T formos sąskaitos. Debete rašomas apskaitomo objekto padidėjimas, kredite – apskaitomo objekto sumažėjimas. Dvejybinis įrašas susieja sąskaitas tam tikru ryšiu, t.y. vienos sąskaitos debetas susiejamas su kitos sąskaitos kreditu. Toks ryšys tarp sąskaitų vadinamas sąskaitų korespondencija, o viena su kita susijusios sąskaitos – koresponduojančiosiomis sąskaitomis. Terminas korespondencija apskaitoje vartojamas sąskaitų sąryšiui apibūdinti. Kiekviena ūkinė operacija turi tam tikrą sąskaitų korespondenciją. Ji apibūdinama nurodant debetuojamą ir kredituojamą sąskaitas.

Dvejybinio įrašo praktinis taikymas prasideda buhalterinių įrašų sudarymu. Buhalterinis įrašas – tai debetuojamas ir kredituojamas sąskaitų ir ūkinės operacijos piniginės apimties (sumos) užrašymas. Buhalteriniai įrašas apima sąskaitų korespondenciją ir operacijos sumą ir todėl parodo operacijos turinį ir jos apimtį. Įvykusių ūkinių operacijų buhalterinių įrašų (arba tik sąs korespondencijos) užrašymas dažnai vadinamas kontavimu. Kontuojant paprastai rašomi tiktai sąskaitų numeriai.

4.DVEJYBINIS ĮRAŠAS

Dvejybinis įrašas reiškia, kad kiekviena ūkinė operacija fiksuojama du kartus.

Dvejybinio įrašo esmė yra ta, kad kiekviena įvykusi ūkinė operacija atvaizduojama tokia pat suma skirtingų sąskaitų debete ir kredite. Kiekviena ūkinė operacija fiksuojama 2 kartus. Taip yra, todėl, kad turtas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta: vienas turtas gali padidėti tik kito turto dėka arba atsirandant įsipareigojimams.

Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debite ir tuo pačiu metu – kitos kredite, vadinamas dvejybiniu įrašu, o sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, įvardijamas sąskaitų korespondencija. Pateikiama daug pavyzdžių kaip kiekviena ūkinė operacija gali būti nagrinėjama skirtingais požiūriais. Pvz., tokia operacija: jei aš nusiperku automobilį už 5000$ įvyksta du dalykai, t.y. aš įsigyju automobilį ir prarandu 5000$, o žmogus, pardavęs automobilį patiria atvirkštinį dalyką. Taigi, kiekviena ūkinė operacija turi du aspektus ir dvigubo įrašo sistema fiksuoja juos abu.

Turto ir sąnaudų sąskaitų apskaitos objektų PADIDĖJIMAI registruojami debete, SUMAŽĖJIMAI – kredite.

Nuosavybės, įmonės įsipareigojimų ir pajamų sąskaitų apskaitos objektų PADIDĖJIMAI registruojami kredite, SUMAŽĖJIMAI – debete.

5.TURTO IR NUOSAVYBĖS KLASIFIKACIJA. SĄSKAITŲ PLANAS

Įmonės turtas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius požymius: pagal finansinį pobūdį, pagal funkcinę paskirtį (naudojimo pobūdį), pagal naudojimo laiką(apyvartos pobūdį) ir kt. Pagal finansinį pobūdį jis gali būti skirstomas: 1) finansinį turtą (pinigai, vertyb. popieriai…) 2) materialųjį turtą (daiktai, medžiagos…) 3) ne materialųjį (įmonės įsigytos tam tikros teisės…). Pagal paskirtį turtas skirstomas į tokias rūšis kaip, pinigai, pastatai, mašinos ir įrengimai, medžiagos ir kt. Pagal naudojimo laiką turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį.

Turto klasifikavimas pagal naudojimo laiką ir paskirtį:

Trumpalaikis (apyvartinis) turtas: (jam priskiriamas toks turtas, kuris ekonominėje veikloje sunaudojamas (arba kitaip pasikeičia) per trumpą laiką)1. Trumpalaikis finansinis turtas 1) lėšos kasoje ir bankuose; 2) terminuoti indėliai;3) apyvartiniai vertyb popieriai;4) skolos įmonei (debetinės skolos). 2. Trumpalaikis materialus turtas – atsargos 1) prekės, skirtos perparduoti;2) gatava produkcija; 3) nebaigtoji gamyba;4) žaliavos ir medžiagos. Ilgalaikis (neapyvartinis) turtas:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2057 žodžiai iš 6850 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.