Apskaitos teorija dokumentai formules
5 (100%) 1 vote

Apskaitos teorija dokumentai formules



Įžanga

Sis paskaitų konspektas skiriamas verslo vadybos ir turizmo vadybos specialybių studentams. Buhalterinės apskaitos mokėjimas nulemia veiklos sėkmę. Norint sėkmingai valdyti, reikia mokėti vesti apskaitą, žinoti jos pagrindus, įstaty¬minį reglamentavimą, būti susipažinus su apskaitos vedimo or¬ganizavimu, analizės pagrindais.

Ši mokymo priemonė padės įsisavinti principus, kuriais grin¬džiama laisvos rinkos šalių apskaita, suvokti turto ir nuosavy¬bės esmę, suprasti finansinės atskaitomybės prasmę, jos rengi¬mo bei skelbimo principus. Konspekte išdėstyta medžiaga padės išmokti naudoti sąskaitas bei kitus apskaitos registrus, pildyti dokumentus, apskaičiuoti veiklos rezultatą. Susipažinsi¬te su apskaitos vedimo ypatumais skirtingų tipų įmonėse.

Kad sėkmingai įgytumėte šiuos pagrindus, visą konspekte iš¬dėstytą medžiagą skaitykite nuosekliai, labai dėmesingai, išmo¬kite pateiktas sąskaitas, sąvokas, apibrėžimus. Savarankiškai atlikite nurodytus pavyzdžius.I SKYRIUS

BENDROJI APSKAITOS SAMPRATA IR APSKAITOS PRINCIPAI

1.1 Apskaita rinkos ekonomikos sąlygomis

Apskaita yra reikalinga tam, kad būtų surinkta informacija apie ūkinę veiklą ir šie duomenys būtų perduoti suinteresuotiems asmenims. Apskaita padeda priimti valdymo sprendimus, kontroliuoti jų vykdymą. Apskaita teikia informaciją apie: materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudoji¬mą; apie atsiskaitymus su įvairiomis įmonėmis ir asmenimis; apie svar¬biausių ekonominių rodiklių (produkcijos, darbo našumo, darbo užmo¬kesčio, savikainos, pelno, rentabilumo) ir kitų formavimąsi; apie ūkinės finansinės veiklos rezultatus. Viena iš svarbiausių buhalterinės apskaitos ypatybių yra ta, kad ji nuosekliai ir sistemingai registruoja visas įvykusias ūkines operacijas ir fiksuoja atitinkamame dokumente. Apskaitos doku¬mentai ir registrai yra svarbiausi ir patikimiausi informacijos šaltiniai kon¬trolei, analizei ir visai valdymo sistemai.

Apskaitos procesą galima skirstyti į 4 etapus:

1. Tai ūkinių operacijų stebėjimas, matavimas ir registravimas. Šios apskaitos etapo dalys atsispindi pirminiuose dokumentuose.

2. Apskaitinės informacijos, esančios pirminiuose dokumentuose, sisteminimas, techninis apdorojimas ir grupavimas.

3. Rengiamos ataskaitos (metinė, ketvirtinė ir mėnesinė atskaito¬mybė).

4. Apskaitos ir atskaitomybės duomenys panaudojami valdymo po¬reikiams.

1.2 Finansinės apskaitos informacijos naudotojai

Apskaitos rūšys

Palyginimo požymis Finansinė apskaita Valdymo apskaita

Tikslai Nuolat stebėti ir pateikti apibendrintai finansinėje atskaitomybėje išoriniams bei vidiniams vartotojams informaciją apie įmonės turtą, nuosavybės struktūrą bei finansinę būklę Teikti informaciją įmonės valdytojams, kurie ja remdamiesi, priima konkrečius valdymo sprendimus bei tikrina, kaip jie įgyvendinami

Ataskaitų ir pranešimų pobūdis Reglamentuotos formos finansinės ataskaitos, kurių turini derina netgi įvairios valstybės Detalūs pranešimai valdymo personalui parengiami individualiai kiekvienoje įmonėje valdytojams patogiausia forma

Informacijos naudotojai Vidiniai – įmonės valdymo darbuotojai

Išorini ai – savininkai ir potencialūs savininkai (akcininkai), kiti investitoriai, bankai, kompanionai ir potencialūs partneriai, valstybinės įstaigos, profsąjungos Vidiniai – įmonės valdymo darbuotojai

Išoriniams interesantams menedžmento apskaitos duomenys neteikiami

Reglamentavimo laipsnis Valstybė nustato, kokie rodikliai turi atsispindėti korporacijų (atvirųjų akcinių bendrovių) skelbiamoje atskaitomybėj e Nereglamentuojamas

Atskaitų ir pranešimų periodiškumas Periodiškai (būtina kartą per metus, kartais kiekvieną ketvirtį) Duomenys formuojami pagal įmonės valdymo personalo poreikį

Mato vienetai Dominuoja piniginis matas, labai retai – natūriniai Įvairūs natūriniai, piniginiai bei darbo matai

Tyrimo objektas Įmonė Įmonė bei jos padaliniai, taip pat atskirų gaminių rūšys

1.3 Įmonių klasifikavimas

1.4 Apskaitos objektas

Apskaitos objektas nusako, ką įmonė turi nagrinėti ir apskaityti. Apskai¬tos objektas susideda iš elementų:

1. luitas

2. Turto sudarymo šaltiniai

3. Ūkiniai procesai

4. Ūkinių procesų rezultatai

Turtas – tai pagrindinės priemonės, gamybos atsargos, nebaigta gamyba, pagrindinė gamyba, gatava produkcija, prekės, pinigai, vertybiniai popieriai.

Turto susidarymo šaltiniai:

– pelnas;

– akcinis ir įstatinis kapitalas;

– įvairūs fondai;

– kreditoriniai įsiskolinimai (bankui, tiekėjams, darbuotojams, biudžetui);

– įsiskolinimas socialiniui draudimui

Ūkiniai procesai – tai pagrindiniai tiekimo, gamybos ir pardavimo procesai.

Ūkinių procesų rezultatai – pelnas arba nuostolis.

1.5 Apskaitos metodas

Apskaitos metodas yra vieninga sistema būdų, kuriais apskaitos objektai nenutrūkstamai atvaizduojami ir apibendrinami piniginiu įkainojimu pa¬gal kokybiškai vienodus požymius. Apskaitos metodas susideda iš šių ele¬mentų:

1. Dokumentavimas

2. Inventorizavimas

3. Įkainojimas

4. Kalkuliavimas

5. Sąskaitos ir dvejybinis įrašas

6. Balansas

7. Atskaitomybė

1.6 Bendrieji apskaitos principai ir reikalavimai apskaitinei informacijai formuoti

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos
pagrindų įstatymo reglamentuojami bendrieji apskaitos principai TAS reglamentuojami bendrieji apskaitos principai Reikalavimai apskaitinei informacijai formuoti

Įmonės besitęsiančios veiklos Apskaitos pastovumo Pajamų ir sąnaudų kaupimo Įmonės besitęsiančios veiklos Periodiškumo Pastovumo Piniginio įkainojimo Išlaidų (savikainos) Duomenų kaupimo Pajamų registravimo Palyginimo Optimalumas Svarbumas Konservatyvumas Ažūriškumas Patikimumas

Bendrieji apskaitos principai (BAP) – tai teiginių, sudarančių finansinės apskaitos pagrindą, visuma.

Principai:

1. Įmonės (ekonominio objekto) – įmonė yra atskiras ekonominis vie¬netas ir finansinėje atskaitomybėje įmonės turtas turi būti atskirtas nuo savininko.

2. Tęsiamos veiklos – teigia, kad įmonė artimiausiu metu nebus likvi¬duota.

3. Periodiškumo – įmonės veikla gali būti suskirstyta dirbtinai į peri¬odus, kad būtų galima gauti informaciją, susijusią su konkrečiais ataskaitiniais laikotarpiais.

4. Pastovumo principas – teigia, kad apskaitos metodika būtų stabili pakankamai ilgą laikotarpį, kad būtų galima nustatyti objekto būk¬lę, kiekį, juos apskaityti ir nustatyti pasikeitimus.

5. Piniginio įkainojimo – taikant šį principą apskaitoje visi atsargų, turto bei veiklos pakitimai matuojami pinigais.

6. Išlaidų (savikainos) – numato, kad turto ir paslaugų įvertinimo bazė yra jų įsigijimo išlaidos. Produkcijos gamyba atspindima pagal faktines išlaidas.

Faktinės išlaidos – tai pinigų išleidimas, turto bei paslaugų sunaudoji¬mas, skolų atsiradimas, susijęs su produkcijos ar paslaugų pagaminimu.

7. Duomenų kaupimo – ūkiniai faktai fiksuojami tuo metu, kai jie įvyksta, tai yra išlaidos, fiksuojamos apskaitoje tuo momentu, kai jos buvo padarytos nepriklausomai nuo to, ar buvo kokios nors pinigi¬nės išmokos.

Pajamos pripažįstamos ir laikomos uždirbtos tada, kai prekės parduotos arba atliktos paslaugos, neatsižvelgiant į tai ar jos buvo apmokėtos ar ne.

8. Pajamų registravimo – apibūdina pajamų šaltinius ir jų komponen¬tus, pajamų matavimo ypatumus ir laiką, kai pajamos laikomos už¬dirbtos.

Pajamos – atsiranda pardavus produkciją, atlikus darbus, suteikus pa¬slaugas ar iš įmonės komercinės ir investicinės veiklos. Jos matuojamos pinigų suma, gauta iš pirkėjo arba gauto turto ir paslaugų kaina.

9. Palyginimo – jis apsprendžia laikotarpį, per kurį turi būti pripažįs¬tamos sąnaudos. Sąnaudomis tampa ta išlaidų dalis, kuri yra patirta gaminant produkciją ar atliekant paslaugas, parduotas ataskaitiniu laikotarpiu.

Pagrindinė principo esmė ta, kad apskaitoje pripažįstamos ir palyginamos tik to laikotarpio pajamos ir sąnaudos.

II. SKYRIUS

ĮMONĖS EKONOMINĖ PADĖTIS IR JOS ATSISPINDĖJIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE

2.1 Turto sąvoka apskaitoje

Tam, kad įmonė galėtų pradėti savo veiklą, ji turi disponuoti tam tikru pradiniu turtu-dažniausiai pinigais, už kuriuos galėtų įsigyti tam tikslui būtinų ekonominių išteklių.

Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kuriais disponuojama, įmonė tikisi gauti naudą ateityje.

Tik tie ekonominiai ištekliai, kurie turi konkretų savininką ir kuriuos įmonė įsigyja, sumokėdama už juos pinigus arba iškeisdama į kokį nors kitą savo turtą, yra apskaitomi, o per tam tikrą laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos palyginamos su ta turto dalimi, kuri buvo sunaudota toms paja¬moms uždirbti.

Turto klasifikavimas pateiktas 2.1 lentelėje.

Visas turtas suskirstytas į tam tikras grupes.

Svarbu turtą suskirstyti į piniginį ir nepiniginį. Toks grupavimas reikš¬mingas, nes dažniausiai tik už pinigus įmonė gali įsigyti jos veiklai reikalin¬gų gėrybių, pinigais apmoka darbuotojui už darbą, bankui- palūkanas už paskolas ir panašiai.

Turtas gali būti skirstomas į materialų ir nematerialų. Šalia materialaus turto, kurį galima palytėti, įmonė disponuoja ir neapčiuopiamu turtu, tai yra firmos prestižas, patentai, licencijos, tai teikia įmonei realią naudą. Jiems įsigyti ji sunaudoja lėšas. Todėl toks turtas turi būti apskaitomas ir išskiriamas iš turto visumos.

Įmonei svarbu turėti informaciją apie turto naudojimą. Todėl reikia pavyzdžiui: įrengimus grupuoti į veikiančius, atsarginius ir neveikiančius.

Turto klasifikavimas

Klasifikavimo požymis Turto grupės

Pagal naudojimo laiką Trumpalaikis, ilgalaikis

Pagal piniginę išraišką Piniginis, nepiniginis

Pagal materialinę išraišką Materialus, nematerialus

Pagal naudojimo pobūdį (turto paskirtį) Pinigai, skolos įmonei, atsargos, mašinos, įrengimai, pastatai ir statiniai, žemė ir kitas turtas

Pagal užbaigtumo laipsnį Žaliavos, nebaigta gamyba, gatavi gaminiai

Finansinėms ataskaitoms reikšmingiausias turto klasifikavimas pagal jo naudojimo laiką įmonės ūkinėje veikloje. Šiuo požiūriu visos įmonės turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas yra ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Šis laikotarpis-tai toks, per kurį įmonė tikisi disponuoti minėtuoju turtu ir jį naudodama gauti pajamų. Sa¬vo vertę į gamybos kaštus perkelia netiesiogiai, per nusidėvėjimą.

Ataskaitinis laikotarpis – tai valdžios organų nustatytas laiko tarpas (dau¬gelyje valstybių jis sudaro
metus), kuriam pasibaigus, apskaičiuo¬jamas įmonės ūkininkavimo rezultatas-pelnas arba nuostolis. Šį skirtumą (gautą pelną) tarp uždirbtų per šį laikotarpį pajamų ir patirtų sąnaudų vals¬tybė apmokestina. Todėl būtina tiksliai nustatyti, kokios sąnaudos buvo patirtos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. Tio tarpu ilgalaikis turtas naudojamas ne vieną, bet kelis ataskaitinius laikotarpius. Todėl ap¬skaitoje turi atsispindėti kokia ilgalaikio turto dalis buvo sunaudota per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį atskirai.

Ilgalaikis turtas skirstomas taip:

1. Ilgalaikis materialus turtas;

2. Ilgalaikis nematerialus turtas;

3. Ilgalaikės finansinės investicijos.

1. Ilgalaikį materialinį turtą sudaro pagrindinis turtas (pagrindinės prie¬monės) ir nebaigta kapitalinė statyba.

l. l Pagrindinis turtas – tai ilgalaikio naudojimo ir palyginti didelės ver¬tės daiktai.

Pagrindiniam turtui priklauso: darbo priemonės, žemė, ilgalaikio nau¬dojimo negamybinės paskirties daiktai (pavyzdžiui: gyvenamieji namai, kultūrinės paskirties pastatai bei inventorius).

Pagrindinės priemonės vadinamos aktyviąja turto dalimi arba aktyvais, todėl, kad šios priemonės dalyvauja gamyboje ir iš jų tikimasi gauti pelno.

Pagrindines priemones sudaro: pastatai, įrengimai ir darbo mašinos, kėlimo ir transportavimo priemonės, matavimo, reguliavimo, kontrolės prietaisai, skaičiavimo technika, gamybos inventorius, kurio eksploatavi¬mo laikas ilgesnis už metus.

Pagrindinės priemonės gali būti įvertinamos keliais būdais:

1.1.1 Pagal įsigijimo vertę

1.1.2 Pagal likutinę vertę

Įsigijimo vertė arba pradinė įsigijimo kaina tai yra pagrindinių priemo¬nių įvertinimas tomis kainomis, kuriomis jie buvo pirkti. Taip pat įvertina¬ma pristatymo, transportavimo kaina, jų sumontavimas įmonėje, paruoši¬mas darbui.

Likutinė vertė apskaičiuojama iš pagrindinių priemonių įsigijimo vertės atėmus jų nusidėvėjimą.

Pagrindinių priemonių vertės sumažėjimas dėl nusidėvėjimo ir laiko veiks¬nių įtakos įvertinamas per nusidėvėjimą. Suma, kuria pagrindinės priemonės nusidėvi iš esmės yra įmonės ūkinės veiklos išlaidos. Pagrindinių priemonių nusidėvėjimo suma skaičiuojama per visą šių priemonių tarnavimo laiką ir kiekvienam konkrečiam laikotarpiui įvertinama tam tikra suma.

1.2 Nebaigtą kapitalinę statybą sudaro neužbaigti statyti pagrindiniai turto objektai (pavyzdžiui neužbaigti pastatai, nesuremontuoti įrengimai). Užbaigus darbus, ši turto dalis virsta pagrindiniu turtu.

2. Nematerialus turtas – viena iš ilgalaikio turo rūšių. Jis neturi materia¬laus pavidalo ir dažniausiai išreiškia įmonės teises naudotis tam tikra informacija ar turtu. Nematerialiam turtui priklauso įsigyti patentai, presti¬žas, licencijos, prekybiniai ženklai, mokslo tiriamųjų darbų ataskaitos bei kita dokumentacija, teisės naudotis žeme, vandeniu ir kitais gamtiniais iš¬tekliais, pastatais, įrenginiais.

Šios vertybės yra užpajamuojamos joms įsigyti padarytų išlaidų dydžiu arba sąlygine verte. Šio turto vertė nurašoma atsižvelgiant į prognozuojamą jo naudojimo laiką.

3. Įmonės neapyvartinio turto dalį sudaro ilgalaikės finansinės investici¬jos. Tai ilgesniam laikui, daugiau nei vieneriems metams, į kitas įmones įdėtos lėšos. Investicijų laikotarpiu šios lėšos nedalyvauja įmonės apyvarto¬je. Ilgalaikės finansinės investicijos susidaro įsigyjant kitų įmonių akcijų, obligacijų, suteikiant kitoms įmonėms ilgalaikes paskolas arba įdedant lėšas kitokia forma. Nurodytos lėšos priklauso savai įmonei ir gali būti grąžintos į apyvartą.

Trumpalaikis turtas

Trumpalaikiu turtu laikomas toks, kuris yra paverčiamas grynaisiais pinigais per laikotarpį, neviršijantį vienerių metų, ir kuris savo vertę į produkcijos gamybos kaštus perkelia iš karto, per vieną apyvartinių lėšų ciklą.

Trumpalaikio turto grupės:

1. Pinigai

2. Trumpalaikės investicijos

3. Pirkėjų įsiskolinimai

4. Atsargos

5. Būsimos arba iš anksto apmokėtos išlaidos

1. Pinigais laikomi pinigai įmonės kasoje, pinigai įmonės sąskaitoje banke bei kai kurie vertybiniai popieriai. Visi šie elementai priskirti turtui, nes turi konkretų savininką ir naudojami įmonės ūkinėje veikloje, siekiant gauti naudą.

2. Trumpalaikėmis investicijomis laikomi trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, įsigyti už laikinai nenaudojamas pinigines lėšas. Rinkos vertybiniams popieriams priklauso valstybinės obligacijos, akcijos, vekseliai. Juos įmonė gali gana lengvai parduoti ir gauti ne tik pradinę pinigų sumą, bet ir tam tikrą pelną.

3. Pirkėją įsiskolinimai (skolos įmonei)-parodo pinigų kiekį, kurį įmonė tikisi surinkti iš savo produkcijos pirkėjų ar klientų, kuriuos ji aptarnauja.

4. Atsargos rodo įmonės turimų žaliavų, medžiagų, gaminių ir prekių kiekį, kurį įmonė naudoja gamyboje ar ketina parduoti savo vartotojams.

Atsargos būna: gamybinės ir prekybinės.

Gamybinės- apibūdina žaliavų, medžiagų, detalių kiekį, reikalingą ga¬mybos procesuose, prekybinės- gatavų gaminių kiekį.

5. Būsimos arba iš anksto apmokėtos išlaidos – išlaidos, kurios įmonėje buvo padarytos prieš gaunant atitinkamą paslaugą ar gaunant teisę naudotis tam tikru turtu, susijusiu, pavyzdžiui, su nuoma. Jos sudaro labai
mažą dalį įmonėje.

Disponuoja reiškia tą faktą, kad įmonė savo veikloje naudoja ne tik nuosavą, bet ir skolintą turtą, įsipareigodama vėliau jį grąžinti ir atsilygti už naudojimąsi.

2.2 Nuosavybės esmė apskaitoje

Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo ap¬skaityti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Priklausomybė tarp turto ir nuosa¬vybės išreiškiama apskaitos lygybe:

Turtas = Nuosavybė

Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šal¬tiniu, tai yra apibūdinama, kas konkrečiai steigiant įmonę įdėjo turtą. Nuosavybė gali būti:

Savininkų nuosavybė

Jei visą turtą įdeda savininkai, tai jiems priklausys ir įmonės ūkininka¬vimo rezultatas, gaunamas naudojant visą įmonės turtą. Šį rezultatą galima apibūdinti kaip pelną, pasireiškiantį konkretaus įmonės turto padidėjimu arba nuostolį, pasireiškiantį šio turto sumažėjimu.

Todėl savininkų nuosavybės pasikeitimą galima pavaizduoti taip:

Nuosavo kapitalo pasikeitimas

Didina mažina

Taigi savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jie investavo į savo įmonę ir ką gavo išjos veiklos disponuodami visu turtu. Jeigu įmonė veikia, tai savininkas gali išimti ne tik visą įdėtą turtą, bet ir tai, ką įmonė uždirbo.

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Be savininkų įdėto turto, įmonė gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kitų įmonių turtu, kurį vėliau reikės grąžinti savininkams. Tuo atveju atsi¬randa skolintojų nuosavybė, kurią reikėtų suprasti kaip įmonės įsipareigojimą suteikti tam tikrą naudą kitai įmonei skolintojai. Dažniausiai mokėtinas sumas ir įsipareigojimus suvokiame kaip pasiskolintą materialų turtą, pvz.: skolą bankui ar tiekėjams. Dažniausiai įmonės tokio pobūdžio skolas privalo grąžinti pinigais. Tačiau gali būti ir kitokių įmonės skolų grąžinimo atvejų, pvz.: įsipareigojimas išnuomoti pastatą ar suteikti kitas paslaugas. Šiuo atveju įmonė privalo grąžinti skolą nepiniginiu turtu. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad skolintojų nuosavybė atsiranda dėl tikslingos įmonės veik¬los praeityje, pvz.: todėl, kad įmonė pasiskolino pinigų iš banko, gavo pre¬kių iš tiekėjų arba klientas sumokėjo iš anksto už būsimas paslaugas.

Taigi nuosavybė apskaitoje skirstoma į savininkų ir skolininkų, todėl apskaitos lygybė bus užrašoma taip:

Turtas = Nuosavas kapitalas + Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitine lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais į tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja. Turtas parodo mums kas kon¬krečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo jį disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ii kam priklauso įmonės turto. Apskaito¬je negali egzistuoti turtas be nuosavybės ar nuosavybė be turto. Tik kartu šios dvi lygybės pusės įgyja prasmę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2647 žodžiai iš 8578 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.