Apvaliosios ir žieduotosios kirmėles nariuotakojai vabzdžiai stuburiniai gyvūnai
5 (100%) 1 vote

Apvaliosios ir žieduotosios kirmėles nariuotakojai vabzdžiai stuburiniai gyvūnai

APVALIOSIOS KIRMĖLĖS (Nemathelminthes)

Jos gyvena įvairiuose vandenyse, drėgnoje dirvoje, organinėse medžiagose. Nemažai jų – parazitai. Būdinga dvišalė simetrija. Kūną dengia kutikula, po ja yra 1 išilginių raumenų sluoksnis. Vietoj parenchimos yra pirminė kūno ertmė – schizocelis, kuris dažniausiai pripildytas skysčio. Schizocelyje išsidėstę vidaus organai. Turi vamzdelio formos žarnyną, kurios vienas galas prasideda burna, o kitas – baigiasi analine anga.

Virškinimo sistemą sudaro priekinė, vidurinė ir užpakalinė žarnos. Priekinė ir užpakalinė žarnos išklotos ektoderminės, o vidurinė – entoderminės kilmės epiteliu.

Kraujotakos ir kvėpavimo sistemų nėra. Laisvai gamtoje gyvenančios apvaliosios kirmėlės kvėpuoja visu kūno paviršiumi, o parazitinės – anaerobiniu būdu.

Šalinimo sistemą sudaro protonefridijos, ektoderminiai kanalai ar vienaląstės liaukos.

Nervų sistema – ortogoninio tipo. Ją sudaro aplinkryklinis žiedas ir iš jo išeinantys išilginiai nerviniai kamienai.

Jutimo organai išsivystę silpnai.

Lytinė sistema. Apvaliosios kirmėlės būna skirstalytės (iš išorinių lytinių požymių galima atskirti patinus nuo patelių), partenogeninės (vystosi iš neapvaisintų kiaušinėlių) ir hermafroditinės (vyriškoji ir moteriškoji sistema yra viename organizme, bet apvaisinimas paprastai būna kryžminis). Vystymasis tiesioginis.

Kl. Nematoda (tikrosios apvaliosios kirmėlės)

Trichinella spiralis (Spiralinė trichinelė)

Sukelia trichineliozę. Pasireiškia gamtine židinine invazija, taip pat susiformuoja sinantropiniai židiniai. Tai – biohelmintas. Žmogus apsikrečia suvalgęs apkrėstos šernienos, kuriose būna inkapsulinių lervų. Jos pasižymi lytiniu dimorfizmu. Jų kūnas padengtas lygiu paviršiumi kutikula.

Vystimosi ciklas. Su trichineliuota mėsa lervos patenka į šeimininko žarnyną. Po 24-27h iš lervų šeimininko žarnyne išsivysto lytiškai subrendę trichinelių patinai ir patelės (žarninė forma). Patinai apvaisina pateles ir po to žūsta. Apvaisintos patelės skverbiasi į plonųjų žarnų sieneles ir po 4-8 dienų pradeda vesti gyvas lervas. Lervos patenka į limfinę sistemą ir kraujotaką ir yra išnešiojamos po visą organizmą. Lervos kaupiasi skersaruožiuose skeleto raumenyse. Lervos skverbiasi į raumenų skaidulas, susisuka į spiralę ir pasidengia kapsulėmis. Sukalkėjusios lervos žūva arba lervos patenka į naują šeimininką.

ŽIEDUOTOSIOS KIRMĖLĖS (Annelida)

Anelidai – sudėtingiausią sandarą turinčios kirmėlės. Jų kūnas skirstomas į galvinę, liemeninę ir uodeginę dalis. Jų kūnas metameriškai suskirstytas į smulkius segmentus – žiedus. Kiekviename segmente kartojasi ir kai kurie organai. Turi odos raumeninį maišą, antrinę kūno ertmę – celoną. Neparazitinių žieduotojų kirmėlių kai kurie atstovai turi šonines kūno segmentų išaugas – parapodijas, kurie yra judėjimo organai. Žarnynas skirstomas į priekinę, vidurinę ir galinę žarną.

Virškinimo traktas prasideda burna ir baigiasi analine anga.

Kraujotakos sistema uždara. Dauguma šių kirmėlių turi ir kvėpavimo organus – žiaunas – arba kvėpuoja difuziškai pro odą.

Šalinimo sistema – metanefridinio tipo.

Nervų sistema ganglinė, susideda iš antryklinio anglijaus, anglinės grandinėlės, esančios pilvo šalyje ir iš periferinių nervų.

Gyvena jūros grunto paviršiuje. Yra planktoninių, parazitinių formų.

Kl. Polychaeta (Daugiašerės)

Nereis pelagica (Dugninė nereidė)

Daugiausia tai jūrų gyvūnai. Nereidės kūnas sudarytas iš žiedo pavidalo segmentų. Priekiniame gale esti galvos segmentai: galvos ir burnos skyriai. Galvos skyriuje matyti pora čiuptuvų ir pora ūselių – palpų. Palpuose yra cheminio jutimo organai – chemoreceptoriai. Ant palpų yra 4 akys, o už jų – dvi uodimo duobutės. Burnos skyrius turi 4 poras ūselių ir burnos angą. Visi kūno segmentai išskyrus pirmąjį turi parapodijas. Paskutiniame kūno segmente, kuris vadinamas analiniu, taip pat nėra parapodijų, – jis turi ataugas ir analinę angą. K8n1 dengia vienasluoksnis epitelis ir plona kutikula. Odos – raumeninį maišą sudaro epitelis ir po juo esantys žiediniai bei išilginiai raumenys. Kiekviename segmente yra celomas.

Kraujotakos sistema uždara, sudaryta iš dviejų kraujagyslių – nugarinės ir pilvinės, kurios jungiasi žiedinėmis kraujagyslėmis.

Nervų sistemą sudaro aplinkryklinis nervinis žiedas, stambus viršryklinis ir poryklinis nerviniai ganglijai ir pilvinė nervų grandinėlė.

Jutimo organai – tai antenos, palpai, čiupikliai.

Šalinimo sistema – nefridijų tipo.

Lytinė sistema. Šių kirmėlių apvaisinimas – išorinis.Tai skirtalyčiai gyvūnai.

Kvėpavimo sistema. Smulkiosios daugiašerės kvėpuoja visu kūnu. Stambiosios turi žiaunas. Jos būna tik ant kelių priekinių segmentų.

Kl. Oligochaeta (Mažašerės)

Sliekas

Tai sausumos gyventojas. Parapodijų neturi, jų vietoj yra šereliai. Celonas gerai išsivystęs. Uždara kraujotakos sistema. Gonados yra tik keliuose segmentuose. Neturi akių ir palpų. Vienasluoksnį epitelį dengia plona kutikula. Kutikuloje yra daug gleives išskiriančių liaukų, kurios apsaugo odą nuo išdžiųvimo ir sumažina trintį. Odoje yra ir jutimo nervų galūnės. Po epiteliu yra žiedinių ir išilginių raumenų
sluoksniai. Tarp segmentų yra pertvaros – septos.

Virškinimo sistema prasideda burna, iš kurios maistas patenka į raumeninę ryklę. Ryklė pereina į ilgą stemplę. Į ryklę atsiveria 3 poros kalkinių liaukų. Stemplė atsiveria į gurklį už kurio yra skrandis.. Iš skrandžio išeina plona vidurinė žarna, o įlinkusi viršutinė jos dalis vadinama tiftozoliu. Vidurinė žarna pereina į užpakalinę, kuri baigiasi analine anga.

Kraujotakos sistema uždara – kraujas teka tik kraujagyslėmis ir į kūno ertmes neišsilieja. Slieko kraujotakos sistemą sudaro nugarinė ir pilvinė kraujagyslės.

Kvėpavimo sistema. Specialių kvėpavimo organų nėra. Dujų apykaita vyksta pro odą.

Šalinimo sistema. Sudaro metanefridijos, kurių yra po 1 porą kiekviename segmente.

Nervų sistema sudaryta iš dvigubojo viršryklinio ir poryklinio ganglijų, sujungtų aplinkryklinių konektyvų bei pilvinės nervų grandinėlės, Pilvine kūno puse eina 2 nerviniai kamienai, kiekviename segmente turintys po ganglijus, sujungtus komisūromis. Tai kopetinio tipo nervų sistema.

Jutimo organai. Odoje turi lietimo, cheminio ir šviesos jutimo organus.

Lytinė sistema. Būdinga hermafroditinė. Slieko lytinė sistema išsidėsčiosi priekiniame kūno gale ties 9 ir 15 segmentų. Sliekai yra hermafroditai. Ties 32-37 segmentais lytiškai subrendę sliekai turi balnelį. Apvaisinimas kryžminis.

Kl. Hirudinea (Dėlių klasė)

Medicininė dėlė

Dėlės kūnas padengtas kutikula, kuri periodiškai šeriasi. Dėlė šerelių neturi. Po kutikula yra stiprūs raumenys. Kūnas sudarytas iš plonų žiedų. Jos paviršius drėgnas ir slidus, nes odos liaukos nuolatos išskiria gleives. Priekinio kūno galo nugaros pusėje yra 5 poros akelių. Pilvo pusėje arčiau priekinio kūno galo atsiveria dvi lytinės angelės: priekinė – vyriška, o už jos – moteriška.

Virškinimo sistema prasideda burna. Burnoje yra trys chitininiai žandai, kurių kraštai turi apie 100 aštrių dantukų. Iš burnos kraujas patenka į trumpą raumeningą ryklę, už ryklės prasideda vidurinė žarna, šios žarnos pradžia vadinama gurkliu.

Nervų sistema. Porinis viršryklinis anglijas, pilvinė nervų grandinėlė su nerviniais mazgais.

Jutimo organai. Turi penkias poras akelių, ant odos yra juntamieji pumpurai.

Kraujotakos sistema uždara.

Kvėpavimo sistemos dėlės neturi, kviepuoja visu kūnu.

Šalinimo sistema – metanefridinio tipo. Abiejose pilvinės nervų grandinėlės šonuose išsidėstę dėlės inkstai – nefridijos.

Lytinė sistema. Dėlės yra hermafroditai.

Tipas. Nariuotakojai (Arthropoda)

Nariuotakojų kūnas skirstomas į atskiras dalis: galvą, krūtinė ir pilvelį. Kai kurių nariuotakojų galvos bei krūtinės segmentai susilieja ir virsta galvakrūtine. Kūną dengia kieta kutikula, sudaryta iš artimo celiuliozei junginio – chitino.

Kraujotakos sistema atvira. Širdis yra nugaros pusėje. Kraujas teka ne tik kraujagyslėmis, bet ir kūno ertmėmis.

Virškinimo sistema sudaryta iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. Į vidurinę žarną atsiveria virškinimo liaukos. Užpakalinė žarna užsibaigia analinė anga.

Kvėpavimo sistema. Žiaunos, trachėjos arba maišelio pavidalo plaučiai.

Šalinimo sistemą sudaro metanefridijos – Malpigijaus vamzdeliai.

Nervų sistema sudaro pilvo nervų grandinėlė, aplinkryklinis žiedas ir trijų skyrių smegenys. Reguliavo funkcijas atlieka ir vidaus sekrecijos liaukos.

Lytinė sistema išsivysčiusi skirtingai. Dauginasi tik lytiniu būdu. Dažnas lytinis dimorfizmas.

Potipis Trachėjiniai (Tracheata)

Kl Šimtakojai (Myriapoda)

Kūnas sudarytas iš galvos ir segmentuoto liemens. Kiekvienas kūno segmentas aprūpintas viena ar net dviem porom nariuotų kojų. Kūną dengia chitininė kutikula. Nugarinėje pusėje yra liaukos, kurios išskiria sekretą. Galva yra su pora antenų ir 3 poromis žandų.

Virškinimo sistema paprasta priekinė, vidurinė ir galinė žarna.

Šalinimo sistema. Turi šalinimo organus malpigijaus vamzdelius.

Nervų sistema. Turi pilvinę nervų grandinėlę ir aplinkryklines konektyvas.

Kvėpavimo organai – trachėjos. Jos yra kiekviename segmente.

Kraujotakos sistema atvira arba pusiau atvira. Nugarinėje pusėje yra ilgo vamzdelio formos širdis.

Lytinė sistema. Skirstalyčiai. Dauguma šimtakojų gonados neporinės.

Kl Arachnida (Voragyviai)

Būrys Vorai (Araneae)

Kūnas skirstomas į krūtingalvę ir pilvelį. Krūtingalvės skyriuje voras turi 6 poras galūnių: 4 poras vaikščiojamųjų ir 2 poras galvos galūnių. Visos galūnės nariuotos, pilvelis ir krūtingalvė narelių neturi. Kūnas padengtas chitininė kutikula, tankiai apaugusia plaukeliais. Pilvelio pardžioje yra voro lytinė anga.

Virškinimo sistema susideda iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. Vorams būdingas išorinis virškinimas.

Kraujotakos sistema atvira, nes hemolimfa teka ne tik kraujagyslėmis, bet ir kūno ertmėmis. Išilgai krūtingalvės ir pilvelio eina stambi nugarinė kraujagyslė. Pilvelyje sustorėjusi ji sudaro vamzdelio pavidalo širdį. Širdis turi kelias poras ostiumų su vožtuvais. Pro kostiumus kraujas patenka į širdį iš aplinkširdinės ertmės.

Kvėpavimo sistema. Vorai kvėpuoja plaučiais ir trachėjomis.

Jutimo organai geriausiai išsivystę lietimo, cheminio jutimo ir regėjimo organai. Lietimo organai – tai inerviniai
Cheminio jutimo organus sudaro lyros formos įdubos kutikula. Regėjimo organai – papratos akelės, jų būna nuo 2 iki 12.

Būdinga nervų sistemos centralizacija. Voras turi pilvinę nervų grandinėlę, kurios priekiniame gale yra stambūs antryklinis ir poryklinis nerviniai mazgai (ganglijai). Antryklinis anglijas dar vadinamas voro galvos smegenimis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1603 žodžiai iš 5304 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.