Ar egzistuoja feministiniai metodai socialiniuose moksluose
5 (100%) 1 vote

Ar egzistuoja feministiniai metodai socialiniuose moksluose

Ar egzistuoja feministiniai metodai socialiniuose moksluose?

ESĖ FEMINIZMO STUDIJOMS

Ar egzistuoja feministiniai metodai socialiniuose moksluose?

Ši esė ieškos atsakymo į klausimą, iškeltą pavadinime, tačiau, kad nebūtų visiškai panaši į kitas šios temos eses, bandysiu pažvelgti į feminizmą truputį plačiau.

Teko perskaityti, kad moters/lyties/feministinės studijos skiria dėmesį toms sferoms, kurios nesulaukia tradicinio socialinio mokslo dėmesio. Šių mokslų rezultatai ir išvados buvo taikomos visiems visuomenės atstovams: vyrams ir moterims, nepriklausomai nuo jų padėties visuomenėje, nuo psicho-socialinių, biosocialinių skirtumų, nors moterys ir vyrai yra skirtingų socialinių, fizinių ir emocinių pasaulių atstovai. Taigi, taip išeina, kad tradiciniai socialiniai mokslai tyrinėja androginą, kuris veikiau vyras, nei dvilytė/belytė būtybė, o moterims lyg ir neskiriamas dėmesys. Kaip rašoma N. Mažeikienės straipsnyje „Moters/ lyties tyrinėjimai: nauja socialinių tyrimų kryptis ir metodologinė perspektyva“; “skirdami ypatingą dėmesį viešajam, oficialiajam, matomam ir dramatiškam veikėjų vaidmeniui ir situacijų apibrėžimui, tradiciniai socialiniai mokslai „pamiršo“ neoficialią, pagalbinę, mažiau dramatišką, privačią, nematomą socialinio gyvenimo sferą, kurioje daugiausia pasireiškia moterys“. Toliau leidžiama suprasti, kad moterys nustumiamos į šoną ir apie jas nėra jokių socialinių duomenų bei analizių, jos kaip ir net neegzistuoja.Va čia, manau, galima ir pasiginčyti.

Užtenka atsiversti „Lietuvos rytą“, „Respubliką“ ar kitą laikraštį, kur išspausdintos visuomenės nuomonės apklausos, ir matome, kad moterys, kaip socialinės analizės vienetas, tikrai egzistuoja socialiniuose moksluose: pavyzdžiui, atlikus tyrimą, tarp kokių sluoksnių populiariausias prezidentas V. Adamkus, paaiškėjo, kad jam palankiausi jaunesnio amžiaus žmonės, su aukštesniu išsilavinimu, o taip pat didesnė moterų dalis (kadangi čia ne referatas, tai tikslių skaičių nepateikiu). Aiškus pavyzdys, kad moterys ir jų nuomonė nepamirštos.

Esė pavadinimas klausimas, ar egzistuoja feministiniai metodai socialiniuose moksluose. Taigi, nusprendžiau susipažinti su tais feministiniais metodais, išsiaiškinti kas tai per daiktas, nes (tenka pripažinti išprusimo spragas) anksčiau neteko girdėti apie juos.

Egzistuoja kiekybiniai ir kokybiniai metodai, vienų ir kitų šalininkai giria savojo metodo pranašumus, peikia ir kritikuoja oponentų metodo trūkumus, o vis gi, vieni be kitų negali. Negali, nes be abiejų metodų taikymo nesusidaro visiškai aiškus tiriamojo dalyko vaizdas. Kiekybiniai metodai yra kritikuojami už vienpusiškumą, už galimumo, tikimybės prielaidą, kuri atsiranda tyrinėjant didelį skaičių atsitiktinai atrinktų atvejų, taigi metodas atsiriboja nuo konkrečių aplinkybių. Pranyksta asmeninė patirtis, todėl šiuo metodu gauti duomenys – paviršutiniai, tačiau jie platūs, totalios prigimties.

Kokybiniai metodai atveria konkrečius ir atskirus socialinio pasaulio reiškinius, nes dėmesį skiria atskirų atvejų, situacijų ypatumams. Tačiau juos taikant iškyla menko reprezentatyvumo ir rezultatų apibendrinamumo problema. Feministinio tyrimo metodologė Shulamit Reinharz taip aiškina kokybinių ir kiekybinių metodų derinimo jungimo svarbą: metodų gausa suteikia galimybę nagrinėti kuo didesnį dalykų bei problemų skaičių ir pasiekti kuo daugiau tikslų. Taip atsiranda feministinis interviu ir pasakomoji istorija, kur atskleidžiama moterų patirtis, feministinė atvejo analizė, kuri kartu su kultūrų tyrimu ir etnografija leidžia suprasti moteris jų gyvenimo aplinkoje, feministinis eksperimentas suteikia galimybę išmatuoti elgesį, feministinė apklausa paaiškina sklaidą tarp populiacijų ir jų viduje.

Apskritai pradeda aiškėti, kad feministai kritikuoja socialinius mokslus už tai, kad šie ištikimi tradiciniam pozityvizmui. Pozityvizmas teigia, kad mokslas vertybiškai yra neutralus, o tyrėjas ir tyrimas turi būti objektyvūs. Feministai pasitelkia postpozityvizmą ir ima kritikuoti, kad pozityvizmas remiasi tik faktais, kurie priklauso nuo panašią pasaulėžiūrą (vertybes ir įsitikinimus), panašų išsilavinimą ir profesinį pasiruošimą turinčių mokslininkų bendrijos. Pasaulėžiūra dar panašesnė, jei mokslininkai yra tos pat lyties, klasės, rasės, todėl jų tyrimai ir tuo pačiu visas socialinis mokslas negali būti objektyvus, nes yra įtakojamas tam tikrų vertybinių įsitikinimų. Nurodomi net „klano“ požymiai – vyrai, Vakarų pasaulio, vidurinės klasės, baltieji, heteroseksualai. Vėliau parodysiu, kad negalima taip apibendrintai, net sakyčiau, kategoriškai teigti, kad visi mokslininkai vyrai yra neobjektyvūs ar visiškai nesidomi moterų tyrimais.

Dar feministai priekaištauja socialiniam mokslui už dėmesį viešajai, oficialiajai sferai. Nusikalstamumo ir socialinės kontrolės tyrinėjimas nukreiptas į dramatiškų incidentų oficialioje sferoje, tokioje kaip teisėsaugos organai, didžioji politika, ir t.t., nagrinėjimą. Teigiama, kad šiame socialiniame kontekste nepastebimos moterys. Mano nuomone, feministai čia neteisūs. Sporto, muzikos, kino filmų, šou pasaulio ir politikos žvaigždės sulauka milžiniško dėmesio ir neegzistuoja joks nepastebėjimas ar
ignoravimas dėl lyties. Štai kad ir mūsų eurokomisarė Dalia Grybauskaitė – apie ją pastoviai rašoma. Taip pat neliko sociologų nepastebėtas moterų pagausėjimas naujosios kadencijos Lietuvos Seime.

Mokslo filosofijos plotmeje feministinė kritika socialiniams mokslams pasireiškia kaip feministinis empirizmas, feministinės staindpoint teorijos ir feministinis postmodernizmas. Feministinis empirizmas teigia, kad mokslas gali būti nešališkas ir objektyvus, tam tereikia įtraukti moteris į analizę, t.y. pasinaudoti moterų patirtimi kais socialinės analizės šaltiniu, mat moterų trūksta ir nesama tiek kuriant pažinimą, tiek mokslo institucijose. Feministinis empirizmas siūlo atsekti reikšmingą moters vietą istorijoje, moksle ir mene,ieškoti informacijos apie moterų gyvenimą ir praeitį, taip pat siūlo domėtis neoficialia, privačia ir nematoma socialinio gyvenimo sfera.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 893 žodžiai iš 2721 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.