Ar geležinkelio transportas didžiausias aplinkos teršėjas
5 (100%) 2 votes

Ar geležinkelio transportas didžiausias aplinkos teršėjas

Ar geležinkelio transportas didžiausias aplinkos teršėjas?

Kai kalbama apie geležinkelį, daugelio žmonių vaizduotėje susiformuoja toks reginys: juodas garvežys, toks pat kelias, daug naftos bei nešvarumų. Pasigirsta balsų, kad geležinkelio transportas jau pasenęs, atgyvenęs, morališkai netinkamas naudoti. Ar iš tikrųjų taip yra? Kiek šiuose teiginiuose tiesos?

Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” technikos ir eksploatavimo direktorius Valdemaras Vizbaras yra kitokios nuomonės, kurią jis pagrindžia tokiu pavyzdžiu. Į Klaipėdos uostą atplaukė nedidelis laivas ir atgabeno 50 jūrinių konteinerių. Kiekvieną jų pakrovus ant atskiros platformos susidarys 50 vagonų sąstatas, arba vienas ešelonas. Traukinį aptarnauja du žmonės. Trijų tūkstančių arklio jėgų lokomotyvas traukia ešeloną. Šilumvežis degina kurą, iš kamino rūkstantys dūmai teršia aplinką. Kai jis važiuoja per Lietuvą, vargu ar kas jį pastebi bei įsidėmi. Lietuvos geležinkeliais per dieną pravažiuoja 30-40 tokių ešelonų. Pabandykime perkrauti tuos konteinerius į sunkvežimius ir leiskime jiems važiuoti Klaipėdos-Vilniaus autostrada. Nesunku įsivaizduoti 50 mašinų karavaną, nusidriekusį kelis kilometrus. Kiekvienas sunkvežimis turi 300 arklio jėgų variklį. Visų jų galia sudarys 15 tūkst. arklio jėgų. Sunkvežimius vairuoja 50 vairuotojų. Sunkvežimiai degina kurą, leidžia dūmus, teršia aplinką. Nesunku įsivaizduoti, kuri iš šių krovinių gabenimo priemonių daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai. Akivaizdi ir ekonominė nauda bei darbo jėgos sąnaudos. Geležinkelių transportas turi ir daugiau privalumų. Tarp transporto priemonių jis mažiausiai sunaudoja kuro – tik 62 tūkst. tonų. Oro tarša tarp kitų transporto priemonių sudaro 1,3 procento. Visa Lietuvos geležinkelių sistema per metus suvartoja tiek vandens, kiek Vilniaus miestas per savaitę. Tarp kitų transporto priemonių geležinkelių transportas sudaro daugiau kaip 60 proc. krovinių gabenimo sausuma rinkos.

Pagrindiniai geležinkeliu gabenami kroviniai yra metalai, mediena ir nafta bei jos produktai. Pastarieji sudaro bene didžiausią krovinių dalį. Iš kiekvieno sąstato į gruntą patenka naftos bei jos produktų ir tas kiekis nėra toks mažas. Ekologine prasme šis teršimas yra gana svarbus. Tačiau geležinkelio tarša yra pavojinga ne tik aplinkai, bet ir pačiam geležinkeliui. Bitumas ar nafta, patekę ant skaldos, ją sukietina. Skalda nebetenka tų savo savybių, dėl kurių ji buvo paskleista. Iš filtracinės medžiagos ir balasto, kuris laiko pabėgius, ji atlieka priešingą funkciją. Atsiradę skaldos dalelių sukibimai gali tapti traukinių avarijų priežastimi. Vienokie ar kitokie nesklandumai trukdo traukinių eismą.

Technikos ir eksploatavimo direktorius V.Vizbaras papasakojo apie gerą suomių patirtį. Visi naftą bei jos produktus iš kitų šalių vežantys traukiniai atidžiai tikrinami pasienyje. Ir visos cisternos, kurios bent truputį, kad ir mažais lašeliais praleidžia naftą ar jos produktus, yra grąžinamos atgal. Logika paprasta: net ir maži lašeliai, ištekantys iš gabenamos naftos, nuo kiekvienos tonos sudaro tūkstančius lašelių, iš kurių susidaro įspūdingi skaičiai. Jeigu lašelis sveria bent gramą, tai iš vieno ešelono jau susidarys šimtai kilogramų. Pasak V.Vizbaro, Lietuva dar jauna valstybė, dar tik stojasi ant kojų, jai būtina, kad mūsų geležinkeliais riedėtų kuo didesnis krovinių, tarp jų ir naftos, srautas. Todėl sekti suomių pavyzdžiu dar neketinama. Ir Rusijoje, ir Baltarusijoje geležinkelininkai griežtina reikalavimus naftininkams, tačiau, pasak technikos ir eksploatavimo direktoriaus, iš šių valstybių dar atvažiuoja prastos kokybės riedmenys.

Dažniausiai problemos iškyla gabenant mazutą ar žalią naftą. Ypač pavasarį, kai saulė pradeda labiau šildyti. Atvėsęs mazutas nevarva. Jis atkeliauja iš tolimų Rusijos platybių užšalęs. Pastovėjusios kurioje nors stotelėje cisternos įšyla, mazutas arba nafta nuo šilumos suskystėja ir pradeda sunktis, lašėti pro nesandariai arba blogai uždarytas cisternų sklendes.

Didžiausia blogybė – dar pasitaikančios avarijos. Jų vis mažėja. Lyginant su automobilių transporto avarijomis, galima teigti, jog geležinkelių transporte jų beveik išvengiama. Bet geležinkelyje kita problema. Čia ir viena avarija gali turėti sunkių pasekmių. Šiemet įvykusios Vaidotuose avarijos metu iš cisternų išsiliejo 120 t dyzelinio kuro. Avarijos pasekmės tebešalinamos iki šiol. Šį darbą atliko UAB “Biocentras”. Jis gruntą valė biologiniu būdu. Apie 20 vagonų užteršto grunto buvo nugabenta į “Biocentro” bazę V.Graičiūno gatvėje ir ten valoma. Dyzelinis kuras turi savybę greitai skverbtis į gruntą. Jo išsiurbimui iš gilesnių sluoksnių (3-4 m) vakuuminiu būdu talkino UAB “Grota”. Buvo naudotos ir kitos vandens apsaugos priemonės.

“Lietuvos geležinkelių” technikos ir eksploatavimo vadovas V.Vizbaras nurodė du pagrindinius geležinkelio punktus, kur formuojami ešelonai ir kur jie ilgiausiai stovi. Vienas jų yra Vaidotuose, netoli Vilniaus. Vaidotų stotyje daugiausia formuojami iš Rusijos atvykstantys ešelonai. Šioje stotyje galima ir didžiausia tarša. Pagal sutartį su UAB “Biocentras” grunto tarša čia nuolat stebima.

Kitas punktas yra
netoli Klaipėdos. Tai Pauosčio geležinkelio stotis. Iš jos siunčiami traukiniai į Klaipėdos naftos terminalą. Pauosčio geležinkelio stotyje gruntas labiausiai užterštas. Ilgą laiką grunto valymo problemoms trūko dėmesio. Todėl paviršiniame sluoksnyje yra susikaupę daug teršalų. Tai patvirtina mokslininkų atlikti tyrimai. Teršalams pašalinti yra sudaryta programa. Ji įgyvendinama. Taikoma šiuolaikiška technologija. Iš pradžių nuimamas visas užterštas grunto sluoksnis. Pagal sudarytą sutartį su viešąja įstaiga “Grunto valymo technologijos” gruntas išvežamas į netoli esantį ekologinį centrą. Vietoj užteršto grunto pilamas švarus, prieš tai nukasto grunto apačioje 50-70 cm gylyje paklojus izoliacinę plėvelę, kurios paskirtis – neleisti užterštam vandeniui skverbtis į gilesnius grunto sluoksnius. Surinktas lietaus vanduo nukreipiamas į valymo įrenginius. Su tokiomis apsaugos priemonėmis jau įrengti du šios stoties keliai. Dar trys remontuojami ir spalio mėnesį jais vėl dundės traukiniai. Likę 4 keliai dar bus remontuojami.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 965 žodžiai iš 1705 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.