Ar konfliktas yra neigiamybė
5 (100%) 1 vote

Ar konfliktas yra neigiamybė

1121

Ar konfliktas yra neigiamybė?

Konfliktas – tai susidūrimas nuomonių, poreikių ar norų tarp individų, šeimų ar grupių, sukeliantis stiprius, nemalonius išgyvenimus.

Dėl ko kyla konfliktai mes žinome, bet kokios jų pasekmės mes turbūt nė nepagalvojame. Konfliktai neretai yra laikomi įtampos, streso ir emocinių protrūkių laikotarpiais. Konfliktų metu mes reaguojame fiziškai: pakeliame balsą, pradeda smarkiau plakti širdis, drebame iš pykčio, išbalame ir t.t. mūsų reakcija paveikia ir kitą konflikte dalyvaujanti asmenį. Prieš pradedant konfliktuoti vertėtų pamąstyti, ką mums duos konfliktas? Ar mums bus iš to naudos ar vis gi konfliktas yra neigiamybė?

Konfliktų rūšys

o Tarpasmeniniai

o ,,Asmenybės – grupės‘‘

o Tarpgrupiniai

o Vidiniai

Tarpasmeniniai konfliktai:

Jie yra labiausiai paplitusi kofliktų rūšis. Tai susidūrimas žmonių, kurie siekia skirtingų tikslų, laikosi skirtingų požiūrių, vertybių ir normų. Šie konfliktai pasireiškiavisose žmogaus santykių sferose – šeimoje, organizacijoje, visuomenėje ir kt. Tarpasmeniniai konfliktai yra emocionalū, priešininkai susiduria akis į akį.

Konfliktai ,, asmenybė – grupė ‘‘

Jie kyla tada, kai susiduria asmeniniai ir grupiniai motyvai. Tai konfliktai tarp vadovo ir grupės, tarp eilinio grupės nario ir grupės, tarp lyderio ir grupės ar mikrogrupės. Tokie konfliktai kyla, kai žmogus nepaiso grupės normų.

Vidiniai konfliktai

Čia nėra koflikto subjektų – nei asmenybių nei grupių. Kofliktas kyla vidiniame žmogaus pasaulyje, kai susiduria tos pačios asmenybės motyvai.

Kurtas Lewinas motyvų konfliktus suskirstė į tris rūšis :

1. Troškimo – troškimo konfliktas.

Žmogui tenka rinktis iš dviejų vienodai malonių alternatyvų svarbumo asmenybei. Pastebėtas įdomus reiškinys – pasirinkus kurią nors alternatyvą, ji yra giriama ir teisinama, o atmestoji – peikiama.

2. Vengimo – vengimo konfliktas.

Rinktis tenka iš dviejų vienodai nemalonių alternatyvų, iš dviejų blogybių. Dėl alternatyvų nepatrauklumo šis konfliktas trunka ilgiau, nes sprendimo priėmimas yra vilkinamas. Sprendžiant šį konfliktą, būdingą, kad kuo labiau artėji prie pasirinktos alternatyvos, tuo ji darosi nemalonesnė.

3. Troškimo – vengimo konfliktas.

Tai dažniausiai vidiniai kofliktai. Tas pats tikslas yra ir malonus ir nemalonus. Vidinis kofliktas sukelia labai sunkius išgyvenimus. Žmogus patiria baimę, depresiją, stresą. Kai toks konfliktas ilgai nesprendžiamas iki galo, gali atsirasti įvairių psichologinių ir psichikos sutrikimų. Tam, kad išspręstume vidinį konfliktą, pirmiausia reikia įsisąmoninti, kad jis yra, ir tik tuomet priimti sprendimą.

Konflikto signalai

Preiš įsiliepsnojant konfliktui artėjančią jo grėsmę galime atpažinti iš tam tikrų signalų. Iš jų galima spręsti apie konflikto gilumą.

Diskomfortas. Tai intuityvus jausmas, kad kažkas ne taip. Kartais tai net sunku išreikšti žodžiais. Daugelis žmonių šios stadijod savyje net nepastebi.

Incidentas. Tai nežymaus konflikto požymis. Kokia nors smulkmena sukelia nežymų nerimą ars susierzinimą. Incidentas gali peraudti į rimtesnę problemą, jei jis suvokiamas kaip netyčinis, iš anksto apgalvotas. Visų incidentų pagrindas gali būti tas pats.

Nesutarimas. Keletas incidentų su tuo pačiu žmogumi gali baigtis nesutarimu ir stiprinti nemalonius jausmus oponentui. Asmuo dažniausiai daro klaidingas išvadas apie situaciją. Nesutariantys žmonės dažnai negali kalbėti apie problemą, savo jausmus ir poreikius. Kito veiksmą jie dažniausiai suvokia kaip asmeninę panieką, įžeidimą, šiurkštumą ar pažeminimą.

Krizė. Tai ekstremali konfliktovstadija. Emocijų kontrolė prarandama. Dažnai santykiai visiškai nutraukiami. Šioje stadijoje žmogus pasirengęs kraštutinumams.

Konfliktai atsiranda todėl, kad:

1. Individų poreikiai ir vertybės skiriasi. Jei jie linkę reikšti savo jausmus, o ne slopinti juos, nuomonių skirtumai sukelia konfliktus.

2. Žmonės myli ir rūpinasi vienas kitu. Šeimos nariai ir draugai pasirengę patirti emocinias nuoskaudas, norėdami ištaisyti, padėti, kuri, jų manymu nepalanki mylimiems žmonėms.

3. Žmonių santykiams būdinga tarpusavio priklausomybė. Mūsų veiksmą lemia kitų žmonių veiksmus ir atvirkščiai.

Organizaciniai sveikatos įstaigų konfliktai – tarpasmeniniai ir tarpgrupiniai

Organizaciniai sveikatos įstaigų konfliktai dažniausiai kyla dėl:

o administracijos bei dirbančiųjų skirtumų,

o būtinybės dalytis ištekliais,

o organizacijoje vyraujančios darbinės priklausomybės ir

o slaugymo siekių bei tikslų skirtingumo tarp skyrių bei personalo.

Administracijos bei dirbančiųjų skirtumai. Dažniausiai organizaciniai konfliktai kyla tarp vadovų bei jiems pavaldaus personalo. Šio konflikto priežastis yra ta, kad dirbantieji savo pareigas bei atsakomybę mato kitu aspektu nei vadovai ar administracija. Personalas labiau orientuojasi į tai, kas vyksta “čia ir dabar”, bei siekia efektyviai atlikti savo pareigas, tuo tarpu vadovams svarbu ne tik tai, bet ir laiko bei įvykdymo terminai. Dirbantiesiems didžiausią rūpestį kelia bendravimo sunkumai, algos, pensijos ir
kt. Konfliktai tarp administracijos bei dirbančiųjų gali kilti, kai dirbantieji peržengia savo įgaliojimus, per mažai atsiduoda darbui, dėl vadovavimo proceso bei problemų suvokimo stokos.

Būtinybė dalytis ištekliais. Efektyviai dirbantis slaugytojų vadovas rūpinsis savo skyrių aprūpinti visomis reikalingomis priemonėmis. Vadovas turi būti susipažinęs su priemonių gavimo šaltiniu, jų išdėstymu, priemonių pareikalavimo procedūra. Dalijimasis ištekliais sveikatos įstaigose dažnai sukelia konfliktines situacijas, kadangi gyvybiškai svarbių priemonių kiekis yra ribotas. Ši problema vargu ar egzistuotų, jei kiekvienas skyrius turėtų neribotai erdvės, dirbančios jėgos, priemonių bei resursų. Tiesiog būtina susitaikyti su realybe, kad kai kas gaus mažiau nei jiems reikia ar nori. Žmonių būtinybė patenkinti savo norus ar poreikius gali sukelti bendravimo sunkumų ar net konfliktą. Tokios kylančios problemos reikalauja slaugytojo vadovo atitinkamų žinių bei supratimo apie išteklius.

Darbinė priklausomybė. Darbinė priklausomybė – tai, kai du ar daugiau skyrių, individų priklauso vienas nuo kito, kad būtų įvykdyta kokia nors užduotis. Pavyzdžiui, slaugos skyriai gali bendradarbiauti su priėmimo, rentgeno skyriais, laboratorija, vaistine ir kt. Tokiais atvejais visai įmanomas didelis konfliktas ar bendradarbiavimo nutrūkimas. Kartais konfliktai kyla, kai kuriai nors grupei tenka daug darbo. Taip pat konfliktas gali išaugti, kai asmuo ar grupė jaučiasi išnaudojami kitų. Didžiausia tikimybė, jog kils konfliktas, kai skyrius ar asmuo negali pradėti savo darbo tol, kol kitas skyrius ar asmuo nebaigs savojo.

Skirtingi siekiai bei tikslai. Skirtingi personalo bei skyrių slaugos siekiai bei tikslai, kuriuose susikerta interesai ar prioritetai, dažnai išprovokuoja konfliktus. Kiekvienoje sveikatos įstaigoje kiekvienas skyrius siekia savų tikslų, gyvena savo problemomis, turi savų užduočių, o tai gali kelti problemų kitiems skyriams. Pavyzdžiui, gimdymo skyrius norėtų mamą su naujagimiu išrašyti į namus, kai tai yra patogu visai šeimai, tuo tarpu ligoninėje yra nustatyti buvimo terminai. Kiekvienas skyrius gali išreikšti susirūpinimą šeima, tačiau konfliktas iškyla, kai atsiranda būtinybė patenkinti savo interesus.

Tarpasmeniniai konfliktai taip pat dažni tarp personalo ir tarp pacientų (klientų). Tokiose santykiuose didelį vaidmenį atlieka nusistatymai, vertinimai, supratimas.

Dauguma konfliktų kyla dėl šešių pagrindinių priežasčių:

1. Gyvybiniai poreikiai – tai dalykai, kurių reikia tam, kad išgyventum. Tai maistas, vanduo, oras ir t.t.

2. Skirtingos vertybės būdingos skirtingų įsitikinimų, pasaulėžiūrų, religijų žmonėms. Kylantys konfliktai yra sunkiai sprendžiami, nes vertybės kinta labai lėtai.

3. skirtingas suvokimas – tai skirtingos nuomonės apie tą patį dalyką.

4. Skirtingi interesai. Žmonėms rūpi skirtingi dalykai. Tokių konfliktų mūsų gyvenime yra ypač daug.

5. Riboti ištekliai reiškia ribotą ko nors kiekį. Nepakankamas tėvų atlyginimas gali kelti nepasitenkinimą dėl menkų kišenpiningių.

6. Psichologiniai poreikiai yra tai, ko mums reikia, kad jaustumėmės esą gabūs, svarbūs, sveiki, kitų pripažįstami. Žmonių santykiuose konfliktai neišvengiami, tačiau blogiausiatai, kad dažnai mes nesugebame jų tinkamai išspręsti. Galime užgniaušti savo jausmus ir bandyti išvengti konflikto, kol aplinkybės jo neišprovokuoja. Neteisingas konfliktinės situacijos sprendimas palieka nuoskaudas abiejose pusėse. Konfliktus padeda spręsti sprendimo strategijos, kurios reikalauja aiškiai suvokyi padėtį, suprasti savo (o drauge ir antrosios konfliktuojančios pusės ) poziciją siekiamo tikslo atžvilgiu ir nustatyti sritis, dėl kurių ginčijamasi.

Čia nėra koflikto subjektų – nei asmenybių nei grupių. Kofliktas kyla vidiniame žmogaus pasaulyje, kai susiduria tos pačios asmenybės motyvai.

Žmonės analizuodami ir suvokdami konflikto priežastį, randa būdų kaip jį įveikti. Konfliktui kilus dėl skirtingų vertybių turime gerbti ir suprasti kito žmogaus pažiūras.

Yra keletas konfliktų sprendimų būdų:

o Konstruktyvus (pozityvus) – kai siekiama pašalinti, išspręsti konfliktą.

o Destruktyvus (negatyvus) – kai konfliktas gilinamas ir aštrinamas.

o Konformistinis – kai daromos nuolaidos arba, kai vengiama kalbėti apie skausmingus dalykus.

Konflikto sprendimo stiliai:

o Konkuruojantis asmuo siekia savo tikslo neatsižvelgdamas į kito jausmus, interesus ir elgesį.

o Vengiantis asmuo pasyvus ir neinformuoja kito apie konfliktą.

o Prisitaikantis asmuo kilus konfliktui nusileidžia kitam, užslopina savo interesus, kad patenkintų kito.

o Siekiantis kompromiso asmuo derasi, kad surastų bendrą sprendimą, kuris iš dalies tenkintų abi puses.

o Bendradarbiaujantis asmuo stengiasi rasti sprendimą, kuris patenkintų abiejų pusių poreikius.

Sprendžiant konfliktus konstruktyviai, sprendimo būdai išreiškiami penkiais etapais:

o Konflikto įsisamoninimas;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1474 žodžiai iš 2945 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.