19amžiaus mokslo galimybės yra beribės. Senaisiais amžiais net nebuvo minčių apie klonavimą, o dabar jau yra klonuota avis, vardu Doli, ir pelė. Mokslas daro didelę pažangą ir kuo toliau, tuo daugiau mūsų svajonių tampa realybe. Tačiau ar visada mokslininkų išrastas daiktas yra žmogaus laimė, daiktas, pasauliui nešantis naudą?
Senaisiais amžiais mokslas plėtė civilizaciją ir suteikė žmogui daug naudos bei palengvino jo gyvenimą. Tačiau naujieji amžiai išrado pavojingus ir pasauliui nešančius žalą išradimus. Tai branduolinės raketos, dujinės bombos ir kitos karo priemonės. Tai žmogui tikrai neneša laimės. Tačiau neneigsiu, kad šiuolaikinis mokslas suteikia daug naudos. Juk mokslo dėka išrasti įvairūs prietaisai, palengvinantys buitinį gyvenimą. Tai viryklės, indaplovės, cd grotuvai, televizoriai, mobilieji telefonai, automobiliai, motoroleriai ir taip toliau. Taip pat mokslo dėka išrasti vaistai, išgydantys odos ligas, vėžį. Todėl mokslas su laime yra suderinami, bet priklausomi vienas nuo kito.
Net nepagalvotume, kad praeities pasakose, romanuose jau buvo užuominos apie didelius pasaulio išradimus, kurie dabar yra išrasti. Prisiminkime Žiulį Verną, jo romaną ,, Aplink mėnulį“. Jau tada jis rašė apie kelionę į mėnulį ir apie pirmąją raketą – iš patrankos iššautą sviedinį. Arba romanas ,,2000 mylių po vandeniu“. Šiame romane Vernas rašė apie povandeninį laivą ir gyvenimą vandenyje. Jau tai buvo pirmas žingsnis į naujus, didelius mokslo išradimus. Žiulis Vvernas net neįtarė, kad tai, ką jis parašė, ateityje bus realybė.
Kyla klausimai, kodėl anksčiau to neišrado? Kodėl senaisiais amžiais mokslas taip lėtai vystėsi? Dažnai žmonės nepripažino naujovių. Mokslininkus vadino raganiais ir juos persekiodavo bei degindavo ant laužo. Tai pristabdė mokslo vystymąsi. Bet nepaisant to, mokslininkai vistiek domėjosi, atradinėjo naujus dalykus ir galiausiai buvo pripažinti.