Ar sunku būti jaunam?Jaunimo problemos rašytojus jaudino jau seniai. Antikos herojus
Ikaras nepaklausė tėvo perspėjimų ir žuvo. Tėvų ir vaikų tarpusavio
santykius gvildeno ne tik O.Balzakas romane ,,Tėvas Gorijo“. Tai amžina
problema. Lietuvių rašytojus domino jauno žmogaus vieta visuomenėje.
Jaunimo tema rašė V.Bubnys (,,Žalios sūpuoklės“, ,,Baltas vėjas“ ir kt.),
A.Zurba (,,Integralas“, ,,Šimtadienis“), J.Grušas (,,Meilė, džiazas ir
velnias“), J.Glinskis (,,Kingas“) ir daugelis kitų.
Plečiantis literatūros tematiniams horizontams, gilėjant tiesos
kriterijui, kaip moralinio vertinimo prielaidai, smarkiai išaugo
literatūros socialinis aktyvumas. Rašytojai palaipsniui kratėsi iš pokario
metų paveldėtos baimės svarstyti aktualius gyvenimo klausimus, kalbėti apie
tikrovėje esančius trūkumus. Drąsiausias šia prasme turbūt yra R.Gavelis.
Jo novelių knygų ,,Įsibrovėliai“, ,,Nubaustieji“ herojai – jauni šių dienų
žmonės – stojasi prieš istorijos ir sąžinės teismą. ,,Visą Lietuvą pražudys
tylėjimas“,- sako eiliniam viršininkui kasmet besikartojančiame sapne
žynys. Stalinizmo dvasia ,,užkoduota“ košmariškuose sapnuose, labirintuose.
Žmogus, pažeidęs žmogiškumo taisykles, priverstas žūti kaip asmenybė: jį
atstumia net pati gamta (žudiko kambaryje nuvysta gėlės), jis darosi
svetimas sau pačiam. Sunku, kai esi verčiamas viena mąstyti, kita kalbėti,
o trečia daryti.
R.Gavelio romanas ,,Vilniaus pokeris“ šokiruoja natūralistinėmis
scenomis: po kelis kartus aprašomi vyro ir moters lytiniai organai, lytinis
aktas. Esame Visatos Subinėje, kur niekas mūsų nemato nuo 1940 m. vasaros
(sovietų okupacijos pradžios). Tačiau tai autorius daro sąmoningai: po
penkiasdešimties metų sovietinės hipnozės pabudinti ir priversti mąstyti
savo galva įmanoma tik ,,šoko terapija“. Tardytojas enkavedistas romane
,,Vilniaus pokeris“ yra tikrasis socialistinės sistemos simbolis.
R.Gavelis, šiame romane norėdamas parodyti visą šios sistemos žalą jauno
žmogaus asmenybei, ypač jo laisvei, nevengia cinizmo, ,,naudoja
ekshibicionistinę stilistiką, kuri skamba kaip antausis ,,geros visuomenės“
normoms ir lietuvių literatūros drovumui“ (V.Kubilius). Toks jauno herojaus
laisvės problemos sprendimas pateisinamas, nes daugelis natūralistinių
aprašymų ir lytinio akto bei organų ,,detalių“ vardijimas tarnauja šoko
efektui. Tokioje beyrančioje sistemoje, kuri ,,ardo“ ir patį žmogų, jo
paties jausmai virsta haliucinacijomis ir košmaru. Ar gali jaustis laisvas,
kai tikrinamos tavo skaitomos knygos, kai tave stebi ne tik gatvėje ar
kavinėje, bet ir į namus atsiunčia meilužę, kad iškvostų viską apie tavo
slapčiausias mintis? Todėl jaunas kūrinio herojus homo lituanicus viskuo
nusivylęs, jam dievai mirę (vietoj altoriaus pastatytas dvokiantis lovys),
jis neturi jokios vilties ir prasmės gyventi. Vadinasi, sunku R.Gavelio