Įvadas
Nuo vaikystės mus lydi šilčiausi prisiminimai apie gimtuosius namus. Žmogus kaip medis įauga į savo tėvų žemę ir iš čia semiasi stiprybės visam gyvenimui.
Čia, tėvų žemėje, įmintas pirmasis žingsnis, čia iš Motinos rankų gautas pirmasis duonos kąsnis.
Mūsų senolių Lietuva ištvėrė skaudžius istorijos posūkius, bet ji išlaikė savo senelių ir tėvų papročių brandumą, tradicijų gyvybingumą. Niekas nenuėjo į užmarštį, nes šeimų šaknyse išliko gyvas dvasingumas. Įvairių švenčių, papročių, tradicijų saugojimas – kiekvieno žmogaus pareiga. Lietuvių maisto tradicijos yra glaudžiai susijusios su lietuvių šventėmis, papročiais, kurie taip pat glaudžiai susiję su metų laikais. Lietuva , galime teigti, visais laikais buvo žemdirbių kraštas, todėl ir senoji religija, šventės, tradicijos, buvo susiję su žeme.
Nagrinėjant bočių papročius , šventes, mitybą, labiausiai pasižymėjo P.Dundulienė, J.Ambrazevičius, J.Basanavičius, J.Balys ir kiti autoriai. Taip pat daug medžiagos mes randame sakmėse, pasakose, kitose etnokultūros šakose.
Pasirinkau šią temą, nes jau keleri metai domiuosi senuoju lietuvių paveldu. Labiau domėjausi pagonių religija, taip pat folkloru, amatais, mitybai skyriau mažai dėmesio. Todėl turiu progą pagilinti savo žinias šioje srityje.
Tikslas:
Atskleisti ar sveikai maitinosi senov4s lietuviai.
Uždaviniai:
1. Išsiaiškinti istorinius, geografinius veiksnius, nuo kurių priklausė lietuvių mityba.
2. Išsiaiškinti lietuvių liaudies švenčių, papročių, apeigų sąsają su mityba.
3. Išsiaiškinti kuo maitinosi senovės lietuviai.
Turinys
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………..3
1. Senovės lietuvių mityba ir jos priklausomybė nuo įvairių veiksnių…………………………….4
1.1 . Seniausios istorinės žinios apie aisčius, jų pragyvenimo šaltinius ir ūkį……………….4
1.2 . Lietuvių liaudies šventės, papročiai, apeigos, maistas………………………………………..5
1.3 . Lietuvių liaudies šventės, papročiai, apeigos, maistas………………………………………..6
Išvados……………………………………………………………………………………………………………………..9
Literatūra………………………………………………………………………………………………………………….10
Įvadas
Nuo vaikystės mus lydi šilčiausi prisiminimai apie gimtuosius namus. Žmogus kaip medis įauga į savo tėvų žemę ir iš čia semiasi stiprybės visam gyvenimui.
Čia, tėvų žemėje, įmintas pirmasis žingsnis, čia iš Motinos rankų gautas pirmasis duonos kąsnis.
Mūsų senolių Lietuva ištvėrė skaudžius istorijos posūkius, bet ji išlaikė savo senelių ir tėvų papročių brandumą, tradicijų gyvybingumą. Niekas nenuėjo į užmarštį, nes šeimų šaknyse išliko gyvas dvasingumas. Įvairių švenčių, papročių, tradicijų saugojimas – kiekvieno žmogaus pareiga. Lietuvių maisto tradicijos yra glaudžiai susijusios su lietuvių šventėmis, papročiais, kurie taip pat glaudžiai susiję su metų laikais. Lietuva , galime teigti, visais laikais buvo žemdirbių kraštas, todėl ir senoji religija, šventės, tradicijos, buvo susiję su žeme.
Nagrinėjant bočių papročius , šventes, mitybą, labiausiai pasižymėjo P.Dundulienė, J.Ambrazevičius, J.Basanavičius, J.Balys ir kiti autoriai. Taip pat daug medžiagos mes randame sakmėse, pasakose, kitose etnokultūros šakose.
Pasirinkau šią temą, nes jau keleri metai domiuosi senuoju lietuvių paveldu. Labiau domėjausi pagonių religija, taip pat folkloru, amatais, mitybai skyriau mažai dėmesio. Todėl turiu progą pagilinti savo žinias šioje srityje.
Tikslas:
Atskleisti ar sveikai maitinosi senov4s lietuviai.
Uždaviniai:
1. Išsiaiškinti istorinius, geografinius veiksnius, nuo kurių priklausė lietuvių mityba.
2. Išsiaiškinti lietuvių liaudies švenčių, papročių, apeigų sąsają su mityba.
3. Išsiaiškinti kuo maitinosi senovės lietuviai.
Turinys
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………..3
1. Senovės lietuvių mityba ir jos priklausomybė nuo įvairių veiksnių…………………………….4
1.1 . Seniausios istorinės žinios apie aisčius, jų pragyvenimo šaltinius ir ūkį……………….4
1.2 . Lietuvių liaudies šventės, papročiai, apeigos, maistas………………………………………..5
1.3 . Lietuvių liaudies šventės, papročiai, apeigos, maistas………………………………………..6
Išvados……………………………………………………………………………………………………………………..9
Literatūra………………………………………………………………………………………………………………….10
1. Senovės lietuvių mityba ir jos priklausomybė nuo įvairių veiksnių.
1.1. Seniausios istorinės žinios apie aisčius, jų pragyvenimo šaltinius ir ūkį.
Aisčiai gyveno
labai nuošaliai nuo senųjų Europos centrų. Jų kraštas neturėjo jokių ypatingų turtų, kurie būtų traukę senųjų tautų pirklius. Tad labai ilgai senųjų kultūrų tautoms aisčių kraštas buvo mažai težinomas, ir todėl apie seniausią aisčių praeitį ir jų gyvenimą nedaug teturime žinių. Pirmas, kuris duoda platesnių žinių apie aisčius, yra I amžiaus pabaigoje gyvenęs romėnų istorikas Tacitas. Savo veikale ,,Germania“ , jis paskiria vieną skyrelį ir aisčiams, kur trumpai aprašo jų gyvenimą, tikybą.
Viduramžio žinių apie aisčius pasitaiko daugely to meto kronikų. Keliautojai mums paliko savo kelionių aprašymų, iš kurių taip pat šį tą sužinome apie aisčius. Įdomiausiai minimi aisčiai IXa jūrininko Vulfstano pasakojime. Buvęs Prūsuose , jis gana smulkiai nupasakoja aisčių gyvenimo būdą ir papročius.