Arabijos pusiasalio ir madagaskaro istyrimo istorija
5 (100%) 1 vote

Arabijos pusiasalio ir madagaskaro istyrimo istorija

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

ARABIJOS PUSIASALIO

IR

MADAGASKARO IŠTYRIMO

ISTORIJA

Vilnius, 2005

Turinys

Turinys……………………………………………………………………………………………..2

Kas atrado madagaskara?…………………………………………………………………..3

Arabijos pusiasalio tyrinėjimai……………………………………………………………7

Lentelė (datos ir atradimai)………………………………………………………………..8

Išvados……………………………………………………………………………………………..9

KAS ATRADO MADAGASKARA?

Šiaurinė Madagaskaro dalis po šiai dienai daugumai salos gyventojų sunkiai prieinama. Seniau į šią vietą klajūnai atplaukdavo dažniausiai iš šiaurės arba rytū pusės.

Pirmiausiai tai buvo arabai, kurie Indijos vandenyną vadino Zendžio (juodųjų) jūra. Afrikos pakrančių salynas jiems buvo Džezair el Kumr, o Madagaskaras – Didysis Kumras. Žodis „kumr“, transkribuojamas korm, kažkodėl siejamas vien su mėnuliu. Taip yra dėl to, kad arabiškai kamar – mėnulis.

Kodėl Madagaskaras buvo jiems didelis mėnulis, o Komorus salas net ir šiandien daugelis vadina mėnulio salomis?

Dažniausiai tai aiškinama tuo, kad erozijos nusiaubta raudona Madagaskaro plynaukštė, vulkaniniai Komorų peizažai arabams asocijuodavosi su negyvu Mėnulio landšaftu. Tačiau tais laikais, kai arabai atrado Madagaskarą, jo šlaituose dar augo miškai. Neturėdami teleskopų, senovės žmonės vargu ar galėjo pastebėti, kad Mėnulio cirkai ir Žemės krateriai yra panašūs.

Ką turėjo arabai galvoje, duodami šioms saloms tokius pavadinimus? Žodžiu „komr“ arabai vadino Indonezijos gyventojus. Džeizar el Kumr – tai ne kas kita kaip Indonezijos sala, mastė arabai. Šis pavadinimas greičiausiai išreiškia arabų nuostabą, Juodosios Afrikos pakrantėse išvydus mongolidų rasės žmones.

Sunku pasakyti, kokie buvo santykiai tarp šių pirmųjų Madagaskaro atradėjų. Tačiau margaspalvis Pietų jūros istorijos puslapis iki mūsų dienų išsaugojo įdomų faktą. Senosios ir naujosios erų sandūroje, kada Jemenas laikinai buvo praradęs prekybinę galią, i Adeną laivais atplaukė Madagaskaro gyventojai. Arabų žvejus jie nustūmė toli į kalnus ir ėmė valdyti apylinkes, bet vėliau išmirė…

Stipriausią poveikį Madagaskarui tais laikais darė ateiviai iš Sumatros, kurioje buvo arabų prekijų kolonijos. Tie patys vėjai, kurie atpūtė prie Madagaskaro krantų pirmuosius mongolidų rasės žmones, atplukdė čia ir arabus. Maždaug trys šimtaisiais metais iki mūsų eros pradžios jie organizavo prekybą tarp Sumatros ir Madagaskaro. Pradėjus garbinti islamą, ši prekyba pasidarė gana reguliari. Madagaskare apsigyveno musulmonai. XII amžiaus arabų geografas al Idrisijus rašo, kad Sumatros gyventojai dažnai lankė Džeizar el Kumbrą (Madagaskarą) ir suprato jo genties kalbą. Malagasių (Madagaskaro gyventojų) legendos ir senieji rankraščiai teigia , jog musulmonų religiją į salą atnešė išeiviai iš Raminio,- taip viduramžių geografai vadino šiaurinę Sumatros dalį.

Laikui bėgant visai netoli Madagaskaro musulmonams atsirado konkurentas. Tai rytų Afrikos suahėlių miestai: Kilva, Mombasas, Malindis. Suahėliai priėmė islamą ir ėmė sparčiai prekiauti pietinėse salos pakrantėse, bet, Mozambiko srovių sustabdyti, jie nustojo keliavę išilgai pakrančių ir įsikūrė Komoruose. X amžiuje suahėliai el Kumro šiaurės vakarų pakrantėje įkūrė sultanatą. XII amžiuje suahėlių pirkliai salos šiaurinėje dalyje išstūmė iš buities arabų, o prekybiniuose sanderiuose – ir senąją malajų kalbą.

Įžymusis suahėlių locmanas Ibn Madžidas, parodęs Vaskui da Gamai jūrų kelią į Indiją, savo locijoje mini Madagaskarą kaip vietą apsistoti visiems laivams, plaukiantiems „žaliuoju vandeniu“. El Kumrą dažnai aprašo ir kiti garsūs arabų geografai: Jakutas, al Idrisijus, Abu l‘Fidas.

Europa pirmiausia sužinojo apie tą Madagaskaro dalį, kuri jau buvo paveikta islamo. Todėl nenuostabu, kad Markas Polas, 1294-aisiais metais plaukdamas arabų laivu iš Kinijos į Veneciją pro Afrikos krantus ir pirmasis iš europiečių išvydęs Madagaskarą, drąsiai pranešė, kad jo gyventojai musulmonai: „Tūkstantis mylių į pietus nuo Sokoros – Madagaskaro sala. Ši sala, žinokite, nuostabiausia ir didžiausia pasaulyje“.

Klausimas kas pirmieji atrado Madagaskarą parūpo būtent Ancerananoje, nes buržuaziniai istorikai ir geografai begėdiškai atmeta sumatriečių, malajų, arabų bei suahėlių nuopelnus ir priskiria Didžiosios salos atradėjų garbę… portugalams. Pirmajam iš jų Diego Diasui. Milžinišką salą jis išvydo 1500-aisiais metais gegužės audros metu išsiblaškius Kabralo laivynui. Diego Diaso vadovaujamas laivas apiplaukė Pietinę Afriką ir Indijos vandenynu taip toli nuplaukė į rytus, kad pasiekė didžiulę Madagaskaro salą (590 tūkst.km²). Diasas buvo pirmas europietis, įkėlęs koją į šią salą. Teisybė, tatai nebuvo geografinis atradimas, nes arabai jau IXa.lankydavo Madagaskarą ir
prekiaudavo su vietos gyventojais.

Diego, įžymiojo Bartolomėjaus Diaso brolis, tada neužsuko į Afriką ir nuplaukė išilgai rytinio salos kranto. 1500-ųjų metų rugpjūčio dešimtą, Šventojo Lavrentijaus dieną, laivas įplaukė į milžinišką įlanką, kuri, rašė dienoraštyje kapitonas, „nepalyginama su niekuo, kas anksčiau matyta“. Keliautojas paskelbė milžinišką salą portugalų valda ir pavadino ją Šventojo Lavrentijaus vardu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 786 žodžiai iš 1551 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.