Įvadas
Su klasifikacija susijęs praktiškai kiekvienas pažintinis ar mokslinis procesas. Žmogus, darydamas vienus ar kitus mokslinius tyrimus, suskirsto gautus rezultatus į grupes ir jas pavadina. Archeologijoje klasifikuojama keletas dalykų, ir vienas iš jų – radiniai. Daugelis archeologų išskiria pagrinde šias grupes: darbo įrankiai, papuošalai, ginklai, buities dalykai ir kita. Iš karto kyla klausimas: „Kas tai yra – kita?“. Šiame referate pabandysiu apžvelgti buities įrankius ir kitus radinius, kurie netelpa į archeologų pateikiamus klasifikacijos rėmus. Dažnai skiriasi autorių nuomonės priskiriant vienus ar kitus archeologinius radinius. Archeologai juos skirsto pagal naudojimo paskirtį, bet kartais atsitinka taip, kad radinio negalima priskirti nė vienai, nė kitai grupei. Aš pabandysiu apibūdinti kiekvieną iš jų, bei rasti optimaliausią variantą šių radinių suklasifikavimui. Lietuvoje šie klasifikavimo darbai nėra išsamiai atlikti, todėl ir kyla nesusipratimų.
Pradžiai norėčiau pateikti tų radinių („probleminių radinių“) sąrašą:
Amuletai-kabučiai; Sagos; Apavo, bei aprangos liekanos; Sidabriniai ilgieji; Beržo tošies dėžutės; Skiltuvai; Diržai, jų sagtys ir kitos liekanos; Spynos; Galąstuvai; Statulėlės; Geriamųjų ragų liekanos; Svareliai; Rankenos; Keramika; Svarstyklės; Liejimo formos; Šukos; Monetos; Tigliai; Muzikos instrumentai; Trinamosios girnos; Pincetai; Urnos; Ragai su apdirbimo žymėmis; Verpsteliai; Raktai; Žirgo ir raitelio apranga.
Amuletai ir kabučiai
Amuletai ir kabučiai buvo gaminami iš stambių žvėrių dantų, kaulų, žalvario, geležies, gintaro. Daugelis archeologų mano, kad kabučiai tūrėtų būti skiriami papuošalų grupei.
Amuletų randama įvairių formų: šukučių, miniatiūrinių kirvelių ir kt. Manoma, kad būdavo tikėta, jog amuletai turi maginės galios taip pat naudoti įvairiose religinėse apeigose. Šie radiniai dažnai nepriskiriami kuriai iš pagrindinių grupių. Manyčiau juos galima būtų priskirti taip pat papuošalams, bet papuošalų grupėje išskirti su religija susijusį pogrupį.
Apavo ir aprangos liekanos
Apie šiuos daiktus daug pasakyti negalima, dėl paprastos priežasties – jie neišlieka iki mūsų dienų. Randama tik fragmentai apavo ar audeklo. Kapuose randama lininių ir vilnonių audinių fragmentų, taip pat siūlų, kailių ir odų. Kai kurie siūlai dažyti, daugiausia ruda ir mėlyna spalva .
Apavas buvęs odinis. Siūtas iš dviejų dalių: pado ir viršutinės dalies .
Beržo tošies dėžutės
Dar vadinamos tualetinėmis dėžutėmis. Jos būdavo pagamintos iš beržo tošies. Dėžutės būdavo apvalios formos. Kartais jos būdavo puošiamos žalvarinėmis skardelėmis. Dėžutės būdavo nuo 10 iki 20 cm. skersmens. Į šias dėžutes moterys dėdavo papuošalus.
Diržų sagtys ir kitos jų liekanos
Diržai į baltų teritoriją pateko dėl Romos imperijos įtakos . Diržus nešiojo tiek vyrai, tiek moterys. Jų būta įvairaus pločio, su geležine, žalvarine, retai sidabrine sagtimi. Diržų galai papuošti įvairios formos apkalais. Archeologiniuose paminkluose aptinkama tik įvairių jų liekanų: sagčių, galų apkalų, kitų metalinių dalių.
Adolfas Tautavičius apžvelgdamas vidurinįjį geležies amžių Lietuvoje, suskirstė diržus į kelias grupes pagal sagtis. Bet diržus jis priskiria papuošalų grupei.
Vienai jų priskiriamos sagtys apskritu (ovalo) formos rėmeliu. Antrai grupei priskiriamos sagtys D pavidalo rėmeliais. Trečiai – diržai turintys keturkampio formos rėmelius, kartais šie rėmeliai įgniaužtais šonais.
M. Michelbertas išskiria dar vieną grupę diržų – tai diržai, kurių sagtys susideda iš dviejų dalių (dvinarės sagtys), užpakalinėje sagties dalyje pritvirtinti dar ir apkalai.
Neretai pailgu ornamentuotu apkalu būdavo pagražinamas diržo galas. Taip pat kartais puošdavo diržą vinučių galvutėmis ir skersiniais apkalėliais.
Kadangi diržai būdavo gaminami iš odos, todėl jų pačių yra išlikę tik keli fragmentai.
Galąstuvai
Tai įrankiai gaminti iš smulkiagrūdžio akmens. Jie dažnai pailgo keturkampio formos su skylute viename iš kampų. A. Tautavičius, M. Michelbertas, R. Rymantienė šiuos įrankius priskiria darbo įrankiams, P. Kulikauskas buities įrankiams.
Geriamųjų ragų liekanos
Manoma, kad metalu kaustyti geriamieji ragai iš Pietų Europos „barbarų“ genčių išplito į šiaurę . Dažniausiai buvo kaustomas rago angos kraštas: apkalamas žalvario arba sidabro skardele, kartais šis apkalas būdavo ornamentuotas. Pagal išlikusius apkalus sprendžiama, kad ragų angos skersmuo buvo nuo 4 iki 11 cm.