Turinys
Apie Archimedo gyvenimą 3
Matematiniai skaičiavimai…………………………………………………………….4
Mechanikos išradimai…………………………………………………………………4
Archimedo dėsnis, skysčių teorija………………………………………………………………………4
„Degantys veidrodžiai“……………………………………………………………………………………..5
Archimedo mirtis……………………………………………………………………………………………..5
Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………….6
Apie Archimedo gyvenimą
(287 – 212 m. pr. m. e.)Archimedas buvo įžymiausias senovės graikų mokslininkas nemažai pasidarbavęs matematikoje, fizikoje, ypač kuriant įvairias mašinas, remiantis mechanikos dėsniais. Jis gimė Sirakūzuose (Sicilijoje). Archimedo tėvas, astronomas Ficlijas, buvo artimas Sirakūzų dvarui ir, kaip manoma, Sirakūzų valdovo Hierono giminaitis. Iš pradžių Archimedas daugiausia dirbo inžinieriaus mechaniko darbus, konstravo karines mašinas ir statė įtvirtinimus, reikalingus tėvynės gynybai. Kurį laiką Archimedas gyveno Aleksandrijoje, bendravo su įžymiais mokslininkais – matematiku ir geografu Eratostenu, astronomu Konanu ir kitais. Grįžęs į tėvynę, Archimedas parašė keletą garsių matematikos ir mechanikos veikalų. Iki šių laikų išliko šie Archimedo veikalai: „Parabolės kvadratūra“, „Apie rutulį ir ritinį“, „Apie spirales“, „Apie konoidus ir steroidus“, „Apie plokščių figūrų pusiausvyrą“, „Efodas“ (arba “Metodas”), „Apie plūduriuojančius kūnus“, „Skritulio matavimas“, „Psamitas“ (smėlio dalelių skaičiavimas).
Apie Archimedą, jo gyvenimą ir mokslinę veiklą sukurta daug legendų. Pasakojimų apie Archimedo gyvenimą gausu senovės istorikų Polibijo (II a. pr. m. e.) ir Tito Livijaus (I a. pr. m. e.), rašytojų Cicerono (I a. pr. m. e.), Plutarcho (I-II a.) ir kitų kūriniuose.
Archimedas visada taip įsitraukdavo į mokslą, kad jį jėga tekdavo atplėšti nuo darbo vietos ir vesti prie pietų stalo arba prievarta tempti į pirtį, bet ir čia jis nenustodavo pirštu braižęs geometrinių figūrų ant savo išmuilinto kūno ir mąstyti apie jas.
Matematiniai skaičiavimai
Archimedas praplėtė antikos graikų laikais vyravusią didžiausio skaičiaus “mirias miriadas” (100 000 000) sąvoką iki begalybės bei savo veikale „Psamitas” („Smiltelių skaičiavimas”) pateikė garsiojo smėlio smiltelių skaičiavimo uždavinio sprendimą. Iki tol buvo manyta, kad Žemės rutulį sudarąs smėlio dalelių skaičius yra begalinis. „Deja, labai klystama”, – pareiškė Archimedas. Jo skaičiavimu, smiltelių kiekis, galintis užpildyti visą mūsų Visatą (žinoma, tą Visatą, kurią įsivaizdavo antikos graikai), yra išreiškiamas jau aštuntuoju Archimedo skaičių sistemos skaičiumi. Tad, atrodytų, tokiam dideliam kiekiui prireikė tik labai mažos šios sistemos dalies.
Archimedas geometriją naudojo algebros lygtims, nelygybėms spręsti. Taip pat geometrijoje jis plačiai rėmęsis ribų metodu moderniosios matematikos prasme.
Griežtais matematiniais skaičiavimais paremti ir techniniai išradimai – statikoje (svertas), hidrostatikoje (aukso karūnos problema).
Mechanikos išradimai
Archimedas nagrinėjo trinties jėgas, atrado svirties pusiausvyros sąlygas, sukūrė mokslą apie svorio centrą, sukonstravo svertą. Kurdamas mechaninius prietaisus rėmėsi geometrų ir astronomų suformuluotomis judėjimo teorijomis. Sukūręs sverto teoriją, Archimedas pasakė: “Duokite man atramos tašką, aš pajudinsiu Žemę”.
To paties veikimo principo išplėtimas, „Archimedo sraigtas“ – rankomis sukamas vandens pakėlimo prietaisas. Jis buvo skirtas upių vandeniui nuleisti.