Architektūra
5 (100%) 1 vote

Architektūra

Turinys

1. Įvadas

2. Forografavimo pasirinkimai

3. Darbo eiga

4. Išvados ir pasiūlymai

5. Literatūra

6. Priedai

1. ĮVADAS

XIX a. Pirmoje pusėje žmonės tik mėgino atrasti fotografiją. Orginaliomis mintimis, primityviomis medžiagomis jie siekė užtvirtinti vaizdą, momentą, akimirką. 1839 m. Dagerui ir Niepsui pavyko šį siekį įgyvendinti. Kaip tik šie metai ir yra fotografijos atsiradimo pradžia. Vargu ar šie žmonės, padarę toki didelį atradimą, kada nors įsivaizdavo apie būsimą jo reikšmę po daugelio metų. Tada žmonėms dar tik kilo klausimas, ka galima daryti? O šiandien, kaip praėjo geras laiko tarpas (160 metų) tereikia tik noro, nes išrasta ir ištobulinta praktiškai viskas. Dabar jau turbūt niekam nekyla klausimas kam buvo išrasta fotografija. Už tai, kalba jos pritaikymas šiandieninėje visuomenėje ir visame pasaulyje, apimant bet kurią mokslo ar technikos sritį, nekalbant apie kiekvieną iš mūsų. Šiandieną fotografiją mes turime medicinoje (rentgenografija), kosmoso tyrinejimuose (aerofotografija), geografijoje, kriminalistikoje, biologijoje, mene, galų gale ir buityje. Fotografijos išradimas, kaip ir daugelis kitų, įgalino žmonijos siekima eiti teisinga linkme ir tobuleti. Iš tiesų, kiek mes šiandieną visko turime, kiek visko naujo išrasta ir sukurta. Televizijos kanalus valdome nesikeldami nuo lovos, priėję prie durų net netiesiame rankos, kad jas atidaryti, nes jos atsidaro automatiškai. Jau užtenka tik nuspausti fotoaparato mygtuką ir po kelių minučių iš kompiuterio tau išlys kuo puikiausia nuotrauka, apdorota skaitmeniniu būdu. Šiandien nereik galvoti kaip pasigaminti sidabro halogenidą, nereik sukti galvos, kaip pajautrinti fotografines medžiagas, nera tikslo nešiotis ant kupros fotolaboratorijos ir būti nesmoninga laužyti akinius, norint pasigaminti objektyvą. Visa tai jau praeitis.

Dagertipija tapo neįkainuojama klasika, o šuolaikinės technologojos – tarsi senūjų genijų darbų savotiška interpretacija, nereikalaujanti tiek daug darbo ir pastangų. Vienintelis dalykas ko reikia šiandieną – tai trupučio pinigų, domėjimosi, didelio noro ir beprotiškai orginalių idejų.

Kad paiimkime architektūros fotografavima, kur sąlyginai galima išskirti du architektūros fotografavimo objektus: domukemtinį ir meninį.

Dokumentinis vadinamas toks fotografavimas, kur pagal užsakyma stengiasi palikti statinį taip kad atskleistų architekto darbas, jo sumanymas. Todel labai svarbu pasirikti tinkama šviesą, tašką, technika ir optika.

Meninis fotografavimas architektūros, toks kad mes statinį galim interpretuoti, savaip transformuoti, taip kaip jis mato. Nebutina laikytis grieštu taisyklių.

Bet visada fotografuojant architektūrą, bus svarbi statinio konstrukcija. Svarbus faktorius yra šviesa, paros metas, netgi metų laikas.

Daug architektūros yra fotografuojama albumams, žurnalams, atvirukams arba architektui užsakius. Bet grieštai atskirti meninės ir dokumentinės fotografijos nenoreciau, nes šiuolaikinėja fotografijoje jaučiama vis didesnė kurybos laisvė, nedgi tokioje srityje kaip architektūros fotografavimas.

Žinoma jai tik nefotografuojama architektūra užsakius, kur dažniausiai norima kad liktų kuo didesnė autentika.

2. FOTOGRAFAVIMONO PASIRINKIMAI

Vienas iš svarbiausų aspektų fotografuojant architekūrą – fotografavimo taško parinkimas. Fotografuojant architekūrines konstrukcijas, kaip taisyklė fotografuojama taip, kad kuo tiksliau ir išraiškingiau atskleistume architekto sumanymą. Statybininkų darbą, išorinį pastato vaizdą ir pagal galimybes pristatyti pastatą. Tam reikia pasirikti teisingą fotografavimo tašką pagal aukštį, atstumą iki pastato ir fotografavimo kampą bei rakursą. Visi šie faktoriai apsprendžia bendrą kadro kompozicją, kadro stambumą, perspektyvą.

Svarbu nuspresti kaip norime nugotografuoti objektą ir kokia mūsų nuotraukų paskirtis. Pasirenkant fotografuojamą tašką, reikėtų žinoti bent jau elementarias meno žinias ir teisingai sutvarkyti kadrą. Svarbu parodyti architekto sumanymą – kaip pastatą ar pastatų ansamblį. Kaip jis išsivazduoja objekto padėtį aplinkoje. Atskleisti pastato santykį su aplinka, jo padėtį su aplink jį esančiais pastatais.

Galima pastatą fotografuoti iš toli, geriausiai, jei tai įmanoma, užlipti į netoli jo esantį pastatą ir fotografuoti teleobjektyvu iš aukščiau. Taip pat renkantis teisingą tašką reikia neužmiršti panaudoti pastato atskirus korpusus, pastatų kompleksus arba atskirus antsablio elementus.

Dar vienas faktorius, be kurio sakant nebus nieko, kad geros nuotraukos, bet be jo apskritai neagzistuotu fotografija – šviesa. Jei jau pasirinkai fotografuojamo tašką, neskubėk spausti užrakto mygtuko – nepamiršk apšvietimo.

Kaip jau minėjau, fotografuojant architektines konstrukcijas, retai kada, o praktiškai beveik niekada, šviesos mes nevaldome. Todėl labai svarbu pasirikti paros laiką ir išlaukti momento, kada šviesa išraiškingiausia ir geriausia atskleidžia fotografuojamą objektą.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 705 žodžiai iš 2227 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.