Areštinių veikla ir darbo organizavimas
5 (100%) 1 vote

Areštinių veikla ir darbo organizavimas

11213141

POLICIJOS KOMISARIATŲ AREŠTINIŲ

VEIKLOS PAGRINDAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS

Policijos ir VRĮ administracinės veiklos dalyko

kursinis darbas

Turinys

Įžanga ……………………………………………………………2

Policijos komisariatų areštinių veiklos teisiniai pagrindai ………3

Darbo organizavimas …………………………………………….5

1. Teisiniai asmens laikymo areštinėje pagrindai…………………5

2. Asmenų laikymas areštinėse ir ypatingi įvykiai jose ……….9

3. Problemos organizuojant darbą areštinėse…………………14

4. Pasiūlymai problemų sprendimams.………………….…….14

Areštinių būklė Lietuvos Respublikoje…………………….…….14

Išvados…………………………………………………….….…..17

Literatūros sąrašas………………………………………….…….18

Įžanga

Pasirinktoji kursinio darbo tema yra aktuali. Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų privalo laikytis ne tik pareigūnai, užtikrinantys asmenų, laikomų areštinėse apsaugą, pareigūnai, atliekantys tardyminius procesinius veiksmus su areštinėse laikomais asmenimis, seimo kontrolieriai, atliekantys areštinėse Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka administracijos veiklos kontrolę, prokurorai, pagal kompetenciją tirdami uždarytų areštinėje asmenų skundus, bet ir patys areštinėje laikomi asmenys.

Šiame darbe apžvelgsiu kokiais teisiniais pagrindais, kokiam laikui asmenys uždaromi areštinėje, kokiais teisiniais pagrindais organizuojamas areštinių darbas ir su kokiomis problemomis susiduriama organizuojant šį darbą.

Policijos komisariatų areštinių veiklos teisiniai pagrindai

Policijos komisariatų areštinių veiklos teisiniai pagrindai nustato asmenų, kuriems kardomąja priemone pasirinktas suėmimas, taip pat asmenų, nuteistų laisvės atėmimu bei kitų asmenų, uždarytų į Vyriausiųjų Policijos Komisariatų, Policijos Komisariatų (toliau – VPK, PK) areštines, teises ir pareigas, taip pat policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą, užtikrinant minėtų asmenų apsaugą

Areštinės steigiamos ir likviduojamos Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu. Jos turi atitikti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus areštinių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Areštinių etatus tvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras.

Areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos seimo ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis, Baudžiamuoju, Baudžiamojo proceso, Administracinių teisės pažeidimų, Pataisos darbų kodeksais, kardomojo kalinimo, policijos įstatymais, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymais, kitais teisės aktais, o taip pat pagrindiniu Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 88 “Dėl policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų”, kuris reglamentuoja policijos komisariatų areštinių veiklą ir kuris to paties ministro 2001 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 6 buvo dalinai pakeistas kadangi pasikeitė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, neteko galios Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami aspvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos” ir su juo susiję teisės aktai. Taip pat buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 254 “Dėl viduriniojo medicinos personalo ir prilygintų specialistų, dirbančių diagnostikos, gydymo ar profilaktikos darbą bei jaunesniojo medicinos personalo pervardijimo”.

Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai nustato asmenų priėmimo į areštinę pagrindą ir tvarką, šių asmenų paskirstymą po kameras, nustato jų teies ir pareigas, susirašinėjimo bei pasimatymų su artimaisiais, giminaičiais ir kitais asmenimis organizavimą ir tvarką; užsieniečių, žiniasklaidos, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovų lankymosi areštinėje tvarką; perduodamų daiktų, siuntinių priėmimo ir įteikimo bei maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarką; nustato areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimo ,jų materialino aprūpinimo bei medicininės priežiūros tvarką; nustato areštinėje laikomų asmenų paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo tvarką, areštuotų administracine tvarka asmenų laikymą areštinėje, nustato areštinėje laikomų asmenų įrašymą į linkusių pabėgti įskaitą, režimo užtkrinimą saugant areštinėje laikomus asmenis, nustato areštinės darbuotojų pareigas vykdant baudžiamojo proceso normas, asmenų konvojavimo tvarką, areštinėje laikomų asmenų paleidimo pagrindą ir tvarką, areštinės vadovo, policijos komisariato arba areštinės budėtojų ir posto pareigūnų pareigas, areštinės (policijos komisariato) budėtojų tarnybos ir posto pareigūnų pasirengimo tarnybai tvarką, nustato areštinės tarnybos pamainos kontrolės organizavimo tvarką, pamainos tarnybų veiksmus esant ypatingoms situacijoms ( užpuolimo,
pabėgimo, gaisro ar kitokiu atveju), nustato priemones, užkertančias kelią areštinėje laikomų asmenų pabėgimams, savisaugos priemonių panaudojimo tvarką, taip pat areštinėse laikomų asmenų apskaitos, žurnalų bei kitų dokumentų pildymo tvarką, jų vedimą bei saugojimo tvarką.



Darbo organizavimas

Asmenų laikymo areštinėje teisiniai pagrindai

Šiuo metu mūsų respublikoje yra veikiančios 46 VPK ir PK areštinės, skirtos sulaikytų, suimtų ir administracine tvarka nubaustų asmenų laikymui. Jose pernai metais buvo uždaryti 51586 piliečiai.

Didėjant nusikalstamumui, įvairių teisės pažeidimų skaičiui, proporcingai didėja ir laikomų VPK ir PK areštinėse asmenų skaičius.

Kaip jau minėta, į areštines uždaromi asmenys, padarę įvairius nusikaltimus bei teisės pažeidimus. Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai nustato asmenų priėmimo į areštinę pagrindą ir tvarką. Areštinėse gali būti laikomi asmenys, sulaikyti įtariami padarius nusikaltimą – iki 48 valandų. Tokią sulaikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 20 str. sakoma, kad “niekas negali būti savavališkai suilaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra numatęs įstatymas”.

Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur, sulaikytąjam dalyvaujant, sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas.Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.

48 valandų sulaikymo terminas taikomas asmenims, pažeidusiems pasienio režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą.Sprendimas sulaikyti tokį pažeidėją įforminamas sulaikymo protokole, kurį tvirtina sienos apsaugos tarnybos vadovas arba rašytiniu įsakymu įgaliotas sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. Toks pat 48 val. sulaikymo terminas taikomas ir užsieniečiams, nelegaliai patekusiems į Lietuvos Respublikos teritoriją arba pažeidusiems pasienio ruožo arba pasienio kontrolės punktų režimą. Per 48 val. sprendžiamas jų likimas, nustatinėjama jų asmenybė. Jeigu užsienietis negali patvirtinti savo asmenybės arba jo dokumentai suklastoti, jis išsiunčiamas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą iš kur, galutinai išsiaiškinus jo asmenybę, tautybę jis išsiunčiamas į savo šalį. Jeigu užsienio valstybės pilietis nori užmegzti ryšį su savo ambasada, tai areštinės vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (toliau – LR) vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 88 7-uoju punktu privalo leisti pasimatyti su LR esančių užsienio valstybių ambasadų bei konsulatų darbuotojais, prieš tai gavus leidimą tokiam lankymui iš VPK ar rajonų PK vadovų, kurie tai suderina su LR vidaus reikalų ministru, Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos generaliniu komisaru bei kitais Policijos departamento atsakingais pareigūnais, taip pat gavę raštišką sutikimą iš pareigūno, tiriančio bylą.

Taip pat 48 valandas, kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, areštinėse laikomi asmenys, pažeidę Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 – “Nedidelis chuliganizmas” ir 188 – “Susirinkmų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimas” straipsnių reikalavimus.

15 parų areštinėse laikomi asmenys, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) ,t.y., jie įtariami padarius nusikaltimą. Kardomasis kalinimas (suėmimas) taikomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba teismo nutartimi. Kardomojo kalinimo (suėmimo) pagrindus nustato Baudžiamojo proceso kodeksas. Taip pat 15 parų areštinėse laikomi asmenys, kurie jau yra nuteisti laisvės atėmimu ir laukia, kol bus išvežti į bausmės atlikimo vietą.

30 parų areštinėse gali būti laikomi asmenys, sulaikyti administraciniu areštu. Tokia asmenų laikymo tvarka nustatoma vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsniu. Šiame straipsnyje sakoma kad, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 str. nustatytą terminą, jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos “išieškojimas” ir jeigu asmuo atsisako atlikti viešuosius darbus, kurie jam skiriami vietoj baudos mokėjimo, tai ši bauda pakeičiama administraciniu areštu, ne ilgesniu kaip 30 parų, prilyginant vieną arešto parą 20-čiai litų baudos.

Asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas ir kurie nori dirbti, nustatyta tvarka gali būti panaudojami fiziniam darbui atlikti. Tai organizuoja vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Lėšos, gautos už asmens, kuriam paskirtas administracinis areštas atliktą darbą, jo sutikimu pervedamos į VPK ar PK sąskaitą, o pastarieji gali išskaityti jo išlaikymo išlaidas pagal oficialiai nustatytus normatyvus, komisariatui visiškai su juo atsiskaitant pasibaigus administracinio arešto terminui.

Kai kurie piliečiai dėl sunkios materialinės padėties sutinka paskirtą pinginę baudą ”atsėdėti už grotų”. Tai prasižengusiam asmeniui paranku, nes nustatytą laiką jis bus maitinamas ir išlaikomas biudžeto lėšomis. Suskaičiuota, kad pernai metais kiekvieno areštuoto asmens išlaikymas valstybei kainavo po 67,62 lito. Vadinasi, valstybei tokie “sėdėtojai” nuostolingi net keleriopai. Administracinis areštas, kaip valstybinio
poveikio priemonė neefektyvi ir neatitinka poveikio tikslų.

Iki 6 mėnesių areštinėse laikomi asmenys, pažeidę Baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsnį, t.y., be jokios pateisinamos priežasties atsisakę atvykti į teismą arba atvykę atsisako atlikti savo pareigas.

Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai nustato asmenų, laikomų areštinėse laikymo pagrindą. Tokį pagrindą nustato:

1) sulaikymo protokolas, surašytas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais;

2) teismo ar teisėjo nutartis skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą);

3) teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimą asmenims, kuriems nebuvo paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas);

4) įsigaliojęs teismo nuosprendis nuteisti laisvės atėmimu nesuimtą asmenį;

5) teisėjo nutartis atlikti suimtojo asmens stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę;

6) teisėjo nutarimas skirti areštą asmeniui, pažeidusiam Baudžiamojo proceso kodekso 64 str. reikalavimus;

7) teisėjo nutarimas skirti administracinį areštą;

8) sprendimas sulaikyti asmenį, pažeidusį pasienio ruožą arba pasienio kontrolės punkto režimą, įformintas sulaikymo protokole, kurį tvirtina sienos apsaugos tarnybos vadovas arba rašytiniu įsakymu įgaliotas sienos apsaugos tarnybos pareigūnas;

9) asmens, pažeidusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 188 str. reikalavimus sulaikymo protokolas, patvirtintas VPK ar PK vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno;

10) policijos pareigūno nutarimas dėl užsieniečio, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, patvirtintas VPK ar PK vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto pareigūno;

Visi aukščiau išvardinti dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamų pareigūnų parašais ir antspaudais.

Vadovaujantis Kardomojo kalinimo įstatymu bei LR Vidaus reikalų ministro 2000 vasario 17 d. įsakymu Nr. 88, o taip pat Konvojavimo statutu, sulaikytieji, suimtieji, nuteistieji asmenys gali būti gabenami iš vienos areštinės į kitą, etapuojami į tardymo izoliatorius, bausmės atlikimo vietas. Prireikus ištirti arba teisme išnagrinėti padarytų nusikaltimų bylas, asmenys iš kardomojo kalinimo (suėmimo) ar bausmės atlikimo vietos pristatomi į areštines.

Pristatytus į areštinę asmenis priima areštinės vadovas. Jam neesant tai gali padaryti areštinės pamainos budėtojas, o reikalui esant ir VPK ar PK budėtojas, kuris patikrina reikiamus dokumentus. Į areštinę pristatyti asmenys registruojami atitinkamų asmenų kategorijų registracijų žurnaluose, kur nurodomi asmens anketiniai duomenys, sulaikiusiojo pareigūno duomenys, kokiu pagrindu asmuo priimtas į areštinę, asmens teistumas ir kiti duomenys. Registruojant asmenį privalo būti nurodyti jo uždarymo į areštinę data ir tikslus laikas.

Asmenų laikymas areštinėse ir ypatingi įvykiai jose

Praėjusiais metais beveik 12 tūkstančių asmenų buvo laikomi areštinėse, kurios neatitinka visų įrengimo bei ekspluatacijos reikalavimų. Sanitarinės (HN37-2000) ir kitokios normos pažeidinėjamos dėl kasmet didėjančio sulaikytųjų antplūdžio, kuris, specialistų tvirtinimu, atsiranda dėl augančio nusikalstamumo, nuo vis dar didėjančio nusikaltimų išaiškinamų nusikaltimų skaičiaus, dėl nepakankamo finansavimo. Dėl pastarosios problemos neimanoma užtikrinti kardomojo kalinimo įstatymo kai kurių reikalavimų. Paskirstant priimtus į areštinę asmenis, dėl nepakankamo kamerų skaičiaus, neimanoma užtikrinti nustatytų izoliavimo reikalavimų. Negalima laikyti kartu vyrų ir moterų, asmenų, iki sulaikymo dirbusių valdymo ir teisėsaugos institucijose, kartu su kitais nusikalteliais, kuriuos jie patys galbūt kažkada “sodino” . Areštinių veiklos nuostatai nustato asmenų, uždarytų į areštinę, griežtą tvarką. Kai kurie asmenys, dėl blogų laikymo sąlygų, giežtų izoliavimo nuo visuomenės taisyklių, bausmės neišvengiamumo, monotoniško gyvenimo kameroje, susižaloja, tuo norėdami pivairinti savo gyvenimą areštinėje. Jie puikiai suvokia, kad pareigūnai, pastebeję kameroj kraują, nedelsiant iškvies greitąją medicininę pagalbą, o reikalui esant nuveš į gydymo įstaigą, kur susižalojęs asmuo bus apžiūrėtas gydytojų. Būdamas ligoninėje, iš areštinės atvežtas asmuo gali sutikti pažįstamą, perduoti pastarajam kokia nors svarbią informaciją, paprašyti, kad šis perduotų žinią laisvėje likusiems draugams; taip pat areštantas gydymo įstaigoje pakalbinęs jaunas med. sesutes gaus cigaretę. Pasitaikius geram gydytojui, areštantas tikisi, kad atsiras galimybė pratesti gydymą ligoninėje, iš kurios ir pabėgti yra lengviau.

Dažniausiai areštinėse laikomi asmenys nurodo tokias susižalojimų priežastis:

· jiems skiriami nepagrįsti kaltimai;

· jie nenori vykti į tardymo izoliatorių (kalėjimą);

· jiems nepagrįstai skirta arba pratęsta kardomoji priemonė- suėmimas;

· jų manymu paskira per griežta bausmė;

· smarkiai susijaudino dėl uždarymo į areštinę;

· dėl neteisėtų policijos. veiksmų.

Yra ir kita dalis suimtųjų, kurie žaloja save patarti teisininku t.y. advokatų.Tokių susižalojimų motyvas – parodyti teismui, kad šiam asmeniui būtina atlikti psichiatrinę ekspertizę, kuri gali suteikti galimybę gauti “baltą bilietą” t. y. pripažinti juos
Šitaip jie galėtu išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus .

Žalojamasi labai ivairiais daiktais:

· vienkartiniais skutimosi peiliukais;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2219 žodžiai iš 4433 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.