Argumentai už ir prieš muitus
5 (100%) 1 vote

Argumentai už ir prieš muitus

Turinys

Įvadas 2

1. Muitų rūšys, esmė ir funkcijos 3

1.1. Muitų rūšys 3

1.2. Muitų naudojimo atskirose šalyse ypatybės 4

1.3. Muitų naudojimo ekonominė prasmė ir pasekmės 5

2. Muitų įvertinimas skirtingose ekonominėse teorijose 8

3. Muitų naudojimą pateisinantys argumentai 10

3.1. Nacionalinės gynybos problema 10

3.2. Argumentai ginantys jaunas ekonomikos šakas. 11

3.3. Argumentai, ginantys jaunas valstybes, įvedus muitą 12

3.4. Gyventojų darbo užimtumo užtikrinimas 13

3.5. Muitai- nacionalinė gamybos skatininmo priemonė. 14

3.6. Papildomos valstybės pajamos 15

3.7. Apsauga nuo pigios darbo jėgos 15

4. Argumentai pasisakantys prieš muitus 17

4.1. Muitai stabdo ekonominį vystymąsi. 17

4.2. Sukelti prekybiniai nesutarimai 18

4.3. Muitai didina vartotojų mokesčius 18

4.4. Importo mokestis griauna šalies eksportą. 19

4.5. Muitai sąlygoja užimtumo mažėjimą. 21

5. Užsienio prekybos apribojimai ir laisva prekyba 22

Išvados 25

LITERATŪRA 26

Įvadas

Pastaruoju metu viešumon keliama vis daugiau problemų, susijusių su muitų politika ir muitinių darbu. Neretai Lietuvos valdžia kaltinama tuo, kad nepakankamai gina vietos gamintojus, nesugeba pažaboti kontrabandos. Kita vertus, žmonės vis dažniau ir garsiau piktinasi, kad dėl didinamų muitų auga kainos, mažėja prekių pasirinkimas, muitinės sistemoje klesti netvarka. Muitų politikos klausimai neišvengiamai įgauna tarptautinį pobūdį .

Muito mokesčio egzistavimas savaime trukdo verslui, prekybai, efektyviam išteklių pasiskirstymui. Jis verčia į Lietuvą įvežti ne tas prekes, kurių normaliai labiausiai reikėtų, bet tas, kurios mažiau apmuitinamos, įvežti iš tų šalių, su kuriomis muitinės režimas palankesnis. Muitai riboja ūkio plėtrą, mažina efektyvumą ir galimybes geriau patenkinti vartotojų poreikius.

Pagrindiniai importo ir eksporto muitai. Muitais dažniausiai apmokestinamos įvežamos prekės, bet kartais ir išvežamos yra apmokestinamos. Eksporto muitai pvz Rusija naudoja eksporto muitus naftai, nes vis tiek reiks eksportuoti. Dažnai tai būna ištekliai, nors gali būti ir pramoninės prekės.

Daugelis ekonomistų pasisako už laisvą prekybą, .t.y. jei ir ne už muitų atsisakymą, tai bent jau už jų sumažinimą. Apskritai paėmus ekonomistai į įvairias užsienio prekybos žiūri skeptiškai palyginus su kitų profesijų atstovais.

Lietuvos prekybos teikiamais privalumais niekas neabejoja šiais laikais, bet dažnai taikomi įvairūs tarptautinės prekybos apribojimai – kartais jie yra būtinybė. Reikia išsiaiškinti kas išlošia, o kas pralošia iš muitų įvedimo.

Šiame darbe išsmiau panagrinesime argumentus pasisakančius už ir prieš muitus. Kaip įvairūs ekonomistai skirtingai pateikia problemą ir jos galimus sprendimo būdus.1. Muitų rūšys, esmė ir funkcijos

1.1. Muitų rūšys

Muitas – mokestis (piniginė prievolė valstybei), kurį reikia sumokėti dėl to, kad prekės yra importuojamos į LR muitų teritoriją (importo muitai) arba iš jos eksportuojamos (importo muitai). Muitų rūšys, taikymo atvejai, tarifų importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms sudarymo, tvirtinimo ir taikymo tvarka yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatyme, priimtame 1998 m. vasario 19 d. Ūkio subjektai, importuodami ir eksportuodami prekes moka muitus Muitinės kodekso (1996 m. balandžio 18 d.) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtinta Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarka, Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 268 “Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos”, kt.).

Muito mokesčio subjektai – juridiniai ir fiziniai asmenys, o mokesčio objektai – per LR sieną įvežamos ar išvežamos prekės, išskyrus nuo importo ar eksporto muitų atleidžiamos prekės.

Apmokestinamųjų prekių muitas apskaičiuojamas, muito tarifą padauginus iš prekinės muitinės vertės, kuri nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso nuostatomis.

Atsižvelgiant į Lietuvos ūkio interesus ir tarifų struktūrą taikomi šie muitai :

1. bendrieji – taikomi siekiant reguliuoti LR užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybė biudžetą;

2. specialieji – taikytini kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus LR atžvilgiu;

3. antidempingo – taikytini importinėms prekėms, kurios šalies viduje parduodamos žemomis kainomis.

4. kompensaciniai – taikytini, kai į LR muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių gamybai arba eksportui tiesiogiai arba netiesiogiai buvo naudojama užsienio valstybės subsidija, jeigu jas importuojant gali būti padaryta žala LR interesams;

5. protekciniai (apsaugos) – taikytini, kai į LR muitų teritoriją importuojamos prekės ir dėl to vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją.

Pagal muitų taikymo pobūdį muitai gali būti :

1. nuolatiniai – mokami už importuojamas ar eksportuojamas prekes, laikantis nuo metų laikotarpio nepriklausančios muitų normos;

2. sezoniniai – mokami už prekes, importuojamas ar eksportuojamas tam tikrą metų laikotarpį.

LR muitų tarifų įstatyme išvardintos konkrečios prekės, kurioms netaikomi importo ir eksporto muitai.

Muito norma – parametras, naudojamas muito dydžiui apskaičiuoti.
Muitų normos pagal muito apskaičiavimo metodą gali būti vertybinės (advaliorinės), specifinės (kiekybinės) ir mišriosios. Vertybinė muito norma nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės. Specifinė muito norma nurodoma kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant kitas su šiuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas arba jų neįvertinant. Mišriosios muito normos viena dalis nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės, o kita dalis – kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui.

Muitų tarifas – susistemintas bendrųjų muitų, kurie taikomi importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms, normų rinkinys. Jie sudaryti laikantis tarptautinėje praktikoje taikomų muitų tarifų sudarymo principų bei normų. Muitų tarifai sudaromi pagal šią struktūrą : prekės kodas ir prekės aprašas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą; prekės natūrinis mato vienetas, autonominė importo muito norma; konvencinė importo muito norma; prevencinės importo muito normos; prevencinės importo muito normos; eksporto muito norma.

Muitinė, taikydama nustatytus muitus, kitus importo ir eksporto mokesčius, importo, eksporto bei tranzito draudimus ir apribojimus, naudoja integruotą tarifą. Integruotas tarifas yra oficialus informacijos rinkinys, kurį tvarko Ūkio ministerija kartu su muitinės departamentu prie Finansų ministerijos.

Muitų įvedimo tikslas – apsaugoti vietos gamintojus nuo užsienio konkurentų. Tačiau dėl muito įtraukimo į kainą nukenčia visi – ir vartotojai, ir gamintojai. Kuo mažesnė šalis, tuo labiau jos žmonėms ir įmonėms svarbu laisvai prekiauti, įsivežti pačias pigiausias žaliavas ir prekes. Importo muitai atima šią teisę, priversdami mokėti brangiau, t.y. švaistyti išteklius. Eksporto muitais siekiama apsaugoti gamintoją arba vartotoją, o iš tiesų iškraipomos konkurencijos sąlygos bei gamintojų orientyrai.

Muitai yra netiesioginiai mokesčiai (vartojimo mokesčiai) ir labiau užgula vargingesnius gyventojų sluoksnius, nes šie pirkdami būtinas vartojimo prekes, dėl muitų valstybei moka didesnę savo pajamų dalį.[5.20]

1.2. Muitų naudojimo atskirose šalyse ypatybės

Muitų tarifai, egzistuojantys visose šalyse yra pagrindinė importo reguliavimo priemonė. Muitų tarifai, naudojami atskirose šalyse, turi keletą svarbių ypatybių:

1) vyrauja tam tikras dėsningumas tarp šalies ekonominio išsivystymo lygio ir importo muito tarifo dydžio ( kuo aukštesnis ekonominio išsivystymo lygis, tuo mažesni muito mokesčiai);

2) muito tarifo dydis priklauso nuo produkcijos apdirbimo laipsnio (žaliavoms taikomi minimalūs muitai; pusfabrikačiams – šiek tiek didesni, o patys didžiausi muitai – gataviems gaminiams);

3) muitų tarifai paprastai turi ne vieną, o keletą muitų dydžių, kurie naudojami skirtingų šalių prekėms. Muitų tarifų dydis priklauso nuo dvišalių prekybinių sutarčių pobūdžio;

4) nežiūrint į daugybę muitų tarifų, turinčių keletą tūkstančių pozicijų dabartiniu metu jais naudotis yra paprasčiau, kadangi dauguma šalių perėjo prie unifikuotos muitų tarifų sistemos. Pagrindu tapo vieninga prekių kodavimo ir aprašymo sistema, paruošta atsižvelgiant į sukauptą ilgametę pasaulinę patirtį. Pagal šią sistemą kiekvienai prekei suteikiamas kodas iš 9 skaitmenų.[3,22]

1.3. Muitų naudojimo ekonominė prasmė ir pasekmės

Muitų taikymo ekonominių pasekmių analizei galima panaudoti paklausos ir pasiūlos grafiką .

Muitų naudojimo ekonominės pasekmės

Kreivės DD ir SS rodo šalies vidaus paklausą ir pasiūlą produkto, kurio gamyboje šalis neturi pranašumo. Nevykdant tarptautinės prekybos šio produkto kaina šalyje būtų P1 (8 Lt/vnt.), o jo gamyba šalyje sudarytų q (200) vnt.

Tarkime, kad šalies ekonomika yra atvira tarptautinės prekybos požiūriu, ir kitų šalių gamintojai, turintys pranašumų šio produkto gamyboje, eksportuoja savo prekes į mūsų šalį. Esant laisvajai prekybai, tos prekės kaina šalyje sutaps su jos pasauline kaina. Prekės kaina šalyje bus P3 (4 LT/vnt.), o vartojimas šalies viduje sudarys d(300 vnt.), tuo tarpu gamybos apimtys mažės ir sudarys a (100 vnt.). Taigi skirtumas tarp šalies vidaus vartojimo ir gamybos apimties parodys prekės importo apimtį. 1 paveiksle – tai atkarpa ad arba 200 vnt.

Panagrinėkime kaip pasikeis situacija šalies rinkoje, jeigu kiekvienam importuojamam prekės vienetui bus nustatyti muitų tarifai?

Muitų taikymas padidins šalies vidaus rinkoje prekės kainą nuo P3 (4 Lt/vnt.) iki P2 (6 Lt/vnt.). Prekės kainos padidėjimas sąlygos tokias tiesiogines pasekmes:

1. Muitais apmokestintos prekės vartojimas šalyje sumažės nuo d iki c vnt.(nuo 300 iki 250 vnt.). Taigi šalies vartotojai nukentės dėl muitų taikymo, nes:

a) už kiekvieną prekės vienetą jie mokės 2 Lt brangiau ir jų vartojimas sumažės;

b) paveiksle vartotojo nuostolius dėl muitų taikymo rodo trikampio CIF plotas = ½ * CI * CF=1/2 * 2*50=50 Lt

2. Šalies gamintojai, esant prekės importo muitams, realizuos aukštesne kaina kiekvieną prekės vienetą. Kadangi ši nauja kaina (P) viršija prekės pasaulinės kainos (P) lygį, paveiksle prekės gamybos apimtis pakils SS kreive nuo taško E iki taško H ir
apimtis padidės: nuo a iki b vnt. ( nuo 100 iki 150 vnt.). Todėl šalies gamintojai suinteresuoti, kad būtų taikomi apsauginiai (importo) muitai, nors pirkėjų požiūriu tai nenaudinga. Kodėl? Nes muitai paskatins šalies gamintojus perkelti gamybinius išteklius į tą gamybos šaką, kuri saugoma muitais, iš efektyvesnių gamybos šakų. Paveiksle gamybos efektyvumo nuostolius dėl muitų taikymo rodo trikampio BEH plotas. Taikant importo muitus, įmonės skatinamos panaudoti tuos gamybinius išteklius, kurių ribiniai kaštai (MC) yra aukštesni: paveiksle tarp 4 ir 6 Lt/vnt. Įmonės, gaminančios prekes tokiais ribiniais kaštais, neefektyvios, nes tuos gaminius galima būtų pirkti užsienyje pigiau (jeigu nebūtų muitų) t.y. po 4 Lt/vnt. Kitaip tariant, kitose šalyse galima tuos gaminius pagaminti pigiau.

3. Dėl muitų taikymo patiria nuostolius prekę eksportuojantys gamintojai. Kodėl? Nors kainos prekėms padidėja nuo 4 iki 6 Lt/vnt., tačiau šis skirtumas atitenka prekę importuojančios šalies valstybiniam biudžetui, o ne prekę eksportuojantiems gamintojams. Prekės pasaulinė kaina (P) nustačius importo muitą lieka ta pati, tačiau tos prekės importas, taigi ir jos eksportas iš kitų šalių, sumažėja: paveiksle nuo d iki c vienetų (arba nuo 300 iki 250 vnt.). Todėl pralaimi prekę įvežantys į šalį gamintojai – jų pajamos iš eksporto sumažėja, nes pasaulinė kaina lieka ta pati, o eksportas sumažėja.

4. 1 paveiksle stačiakampis BCIH rodo pajamas, kurias gauna prekę importuojančios valstybės biudžetas nustačius importo muitų tarifus. Šios biudžeto pajamos yra prekės vieneto muito (paveiksle atkarpa PP) ir importuojamų prekių kiekio (atkarpa bc) sandauga. Biudžeto pajamos apmokestinus importą iš esmės yra pajamų perskirstymas. Šiuo atveju valstybės biudžetas gauna tiek pajamų, kiek jų praranda prekių pirkėjai.

Be apibūdintų pasekmių yra ir kitos muitų naudojimo pasekmės, kurios neatsispindi paklausos ir pasiūlos paveiksle. Jos vadinamos netiesioginėmis muitų pasekmėmis. Kas jas sudaro?

1) Dėl muitų taikymo sumažėjus šalies eksportui, bus ribojamas ir jos importas iš kitų šalių. Tose šalyse kris gamybos lygis ir išsilaisvins gamybiniai ištekliai. Be to, gamyba sumažės būtent tose šakose, kurios turi pranašumų gaminant atitinkamą produkciją. Kitaip tariant, muitai tiesiogiai skatina šalyje gamybą neefektyvių šakų (apsaugotų muitais), kurios neturi pranašumo gaminant šią produkciją.

2) Muitai netiesiogiai mažina gamybą efektyvių šakų, kurios turi pranašumų gaminant atitinkamą produkciją.

Taigi, muitai sąlygoja neracionalų gamybos išteklių perskirstymą tarp atskirų šakų. Mažindami tarptautinės prekybos apimtis, jie mažina pasaulinės gamybos apimtis, nes trukdo vystytis tarptautinei gamybos specializacijai, skatinančiai efektyvų gamybos išteklių naudojimą.[5, 40]2. Muitų įvertinimas skirtingose ekonominėse teorijose

Vienas iš prekybą ribojančių būdų yra muitas. Jie atsirado kaip mokestis už valstybės paslaugas, teikiamas užsienio gamintojamas. Jais valstybė riboja vidaus pramonei reikalingų žaliavų įvežimą, kontroliuoja eksportą ir importą. Muitas yra mokestis, kuriuo apdedamos importuojamos prekės, kad šalyje, į kurią jos įvežamos būtų padidinta jų pardavimo kaina ir tuo būdu sumažintas užsienio firmų konkurencijos vidaus gamintojams veiksmams.

Bene pirmieji profesonalūs ekonomistai, bandę teoriškai nagrinėti ir pateisinti muitus, buvo merkantelistai, kurių idėjos skandė XVI-XVII amžiuje ir XVIII pradžioje. Mrkantelistų požiūriu, svarbus uždavinys yra riboti užsienio prekių ivežimą į šalį jos vidiniam vartojimui ir didinti šalies pramonės produktų išvežimą. Tokiu atveju, teigė, jie ragino valstybinę valdžią aktyviai taikyti importo muitus, kad būtų apribotas prekių įvežimas į šalį.

Klasikinės ekonominės mokyklos pradininkas A.Smitas kritikavo merkantalistų siūlymus taikyti importo muitus. Jis teigė, kad apribojus dėl aukštų muitų arba uždraudus įvežimą iš užsienio tų prekių, kurios gali būti pagamontos šalyje, susidaro šalies vidaus atitinkamų prekių monopolija – pašalinami užsienio konkurentai toms prekėms. Tokia vidaus rinkos monopolija palanki toms šakoms, kurios ja naudojasi ir neretai pritraukia į tą šaską daugiau kapitalo. Vis dėlto bendroji šalies produkcijos apimtis negali peržengti ribų, kurias sąlygoja šalies turimo kapitalo dydis. Joks prekybos valstybinis reguliavimas negali padidinti bendros produkcijos apimties aukščiausio to lygio, kuris atitinka turimo kapitalo apimtį. A.Smito požiūriu, „jeigu kuri nors svetima šalis gali aprūpinti mus kokia nors preke pigiau, negu kainuotų patiems ją pasigaminti, žymiai geriau pirkti tą prekę toje šalyje už tuos produktus, kurių gamyboje turime tikrų pranašumų.

Importo muitų kritika, pateikta ir Rikaro D.-kito klasikinės ekonominės mokyklos atstovo-kūryboje. Panašiai kaip A.Smitas jis siekė parodyti, kad šalies gerovė kyla dėl laisvos prekybos.

Dabartinėje ekonominėje literatūroje pastebimas dvilypis požiūris į muitų taikymą. Nurodomos muitų neigiamos ekonominės pasekmės, jų taikymo žala vartotojams bei ūkinės veiklos efektyvumui. Kita vertus, siekiams pabrėžti, kad muitai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį ekonomikoje. Paprasti skiriamos
trys pagrindinės protekcionizmą ginamčių argumentų ir kontraargumentų grupės. Pirmoji grupė- vadinamieji neekonominiai argumentai, kai teigiama, jod ekonominę gerovę galima aukoti dėl kitų. Pvz. Gynybinių šalies tikslų ir tam turėtų pasitarnauti protekciniai importo muitai. Antroji grupė- ekonomiškai klaidingi argumentai: muitų tarifai atskirų gyventojų grupių naudai, konkurencija dėl pigaus darbo užsienyje, muitų tarifai kaip atsakomoji priemonė, perkant tėvynes gamybos prekes, pinigai pasilieka šalyje, muitai turi sulyginti nacionalinės gamybos prekių ir importuojamų prekių kainas bei kt. Trečioji grupė– protekcionizmą ginantys argumentai, kurie laikomi pagrįstais specifinės šalies raidos sąlygomis: laikina šalyje besikuriančios gamybos protekcionistinė apsauga, muitų tarifai gali padėti sumažinti nedarbą, muitų tarifais galima pakeitsti užsienio prekybos sąlygas taip, kad jos būtų naudingos šaliai{ šiuo atveju importo muitų tarifais šalis siekia sumažinti importo prekių pasaulinę kainą arba padidinti savo prekės kainą}.

Hanzlittas H. Įtikinamai parodė, kad importo muitų tarifai yra žalingi ne tik šalies vartotojams, bet ir tam tikroms gamintojų grupėms“ …būtų klaida muitų problemą suprasti kaip visų gamintojų ir visų vartotojų tarpusavio konflikto išraišką. Tiesa, kad muitai nuskriaudžia visus vartotojus, bet netiesa, kad jie naudingi visiems gamintojams. Priešingai jie padeda proteguojantiems gamintojams visų kitų gamintojų sąskaita, o ypač tų, kurie turi palyginti didelę potencialę eksporto galią. Jeigu mes įsivežtume iš kitų šalių mažiau prekių, tai jos turėtų mažiau valiutos pirkti mūsų prekėms. Dėl šios priežasties įvairios įvairios mūsų šalies pramonės šakos patirtų nuostolių, tiesiog akcentavo, jog antiprotekciniai argumentai nukreipti prieš klaidingą įsitikinimą, jog galiausiai tarifas kuria darbo vietas, pakelia atlyginimus ar apsaugo šalies gyvenimo lygį. Tarifas neduoda nei vieno iš šių dalykų, o dėl atlyginimų ir gyvenimo lygio, tai yra visai priešingai.[6, 62]

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2618 žodžiai iš 8715 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.