Aristotelio etika
5 (100%) 1 vote

Aristotelio etika

ĮVADAS

Nedaug pasaulyje yra mąstytojų, šlove prilygstančių Aristoteliui. Viduramžiais jis tapo mokytumo simboliu. Net vardo jo neminėdavo, rašydavo tiesiog „Filosofas“, ir visiems buvo aišku, kad tai – Aristotelis.1 Aristotelis – antikinio pasaulio mąstytojas. Senovės graikų filosofija buvo nuostabus, bet trumpalaikis šio pasaulio dvasios želmuo. Vešliai suklestėjęs ir pražydęs, jis greitai perėjo visus raidos tarpsnius ir subrandino vaisius. Aristotelis ir buvo viso šio filosofijos raidos ciklo branda, tačiau kartu ir jo pabaiga. Ir nors poaristotelinė antikinio pasaulio istorija dar buvo labai ilga, filosofijos srityje kūrybos versmės jau buvo beveik išsekusios, potencijos beveik išnaudotos. Tai ir apibrėžė Aristotelio vietą senovės graikų filosofijoje: jis užbaigė šios filosofijos paieškas, apžvelgdamas jos nueitą kelią, susumuodamas svarbiausius rezultatus, ir išreiškė visa tai didžiule metafizine sistema, kuri teisėtai pretenduoja būti antikinio pasaulio mokslo kompendiumu ir enciklopedija.2 Aristotelis (Aristotelis, 384-324 m. pr. Kr.), dar kitaip vadinamas Stagiriečiu, kaip ir jo mokytojas Platonas, yra viena iš didžiausią poveikį pasaulio filosofijos istorijai padariusių asmenybių. Jis taip pat yra laikomas mokslinės filosofijos ir kai kurių jos disciplinų, pvz., logikos bei etikos pradininku. Etikai jis yra ypač nusipelnęs – pirmiausia tuo, kad sugalvojo ir pritaikė jai patį šio naujojo mokslo pavadinimą, apibrėžė jo tyrinėjimų objektą ir turinį. „Dorybė, – rašo Aristotelis „Nikomacho etikos“ antrojoje knygoje, – yra dviejų rūšių: proto ir būdo. Proto dorybė dažniausiai kyla ir plėtojasi iš mokslo, todėl jai reikia patyrimo ir laiko; būdo dorybę įgyjame per įprotį, – taip atsirado ir jos pavadinimas (ēthikē) truputį pakeitus žodį „įprotis“ (ethos).3

Taigi, Aristotelis buvo Platono mokinys. Platonas įkūrė filosofinę mokyklą, vadinamą Akademija, Aristotelis – Likėjų. Aristotelis dvidešimt metų praleido Platono akademijoje. Ankstyvuosius savo darbus rašė kaip dialogus, sekdamas Platonu. Ankstyvasis darbas Protreptikas – tai Aristotelio polemika su filosofijos priešais, teigiančiais, jog filosofija yra kenksminga, nes trukdo praktikai. Brandžiuose Aristotelio darbuose atotrūkis nuo Platono jau didelis. Platonas rėmėsi dviejų pasaulių koncepcija. Tikrasis – tai formų arba idėjų pasaulis. Nuo jo atskyrė materialų daiktų pasaulį. Vertybės egzistuoja ne pasaulyje, bet tobulybėje. Aristotelio filosofijoje realybė – tai pasaulis, kuriame mes gyvename. Jo, moralės filosofo, tikslas – rasti, koks gyvenimas yra geras.

Aristotelis suskirstė pažinimo sferas į tris kategorijas: 1. Teorinius mokslus (kontempliatyvius: filosofija, matematika ir fizika); 2. Praktinę veiklą (etika ir politika); 3. Kūrybinę veiklą (meną, amatus ir taikomuosius mokslus). Filosofija pagal jo schemą yra aukščiausias mokslas, nes jos tikslas – pažinimas dėl paties pažinimo.4 Paaiškinęs, kaip pasaulio tvarka sąlygoja žmogaus gyvenimą, Aristotelis tyrinėja, kaip žmogus turėtų gyventi, kad jo gyvenimas atitiktų gamtos tvarką ir būtų protingas.5 Tačiau, nors daugelis tyrinėtojų bei jo kritikų jį mini kaip nepriekaištingą filosofijos srities, o taip pat ir etikos mąstytoją, kai kurie autoriai, kaip, pvz., Alasdair MacIntyre, pateikia nemažai pastabų bei kritikos jo atžvilgiu.6

ARISTOTELIO ETIKA

„Kiekvienu amatu, tyrimu, taip pat kiekvienu veiksmu ir projektu, atrodo, siekiama ko nors gero, taigi gėris jau yra apibrėžtas, kaip tai, į ką viskas nukreipta.“ Knyga, kurią Aristotelis pradeda tokiu aiškiu sakiniu, tradiciškai yra žinoma kaip Nikomacho etika.7 Kaip etikui Aristoteliui priskiriami trys pagrindiniai jo darbai šioje srityje: jau minėta „Nikomacho etika“, „Eudemo etika“ ir „Didžioji etika“. „Dauguma laikosi nuomonės, – rašoma Aristotelio „Rinktinių raštų“ komentaruose, – kad šie etikos traktatai po Aristotelio mirties buvo pavadinti jų parengėjų ir redaktorių – Aristotelio sūnaus Nikomacho bei Aristotelio mokinio Eudemo Rodiečio – vardais, o trečiosios etikos parengėjas likęs nežinomas.8 Nepaisant šių neaiškumų, daugelis tyrinėtojų „Nikomacho etiką“ laiko tikrai Aristotelio parašytu veikalu, nors vertingesnė ir nuoseklesnė būtų „Eudemo etika“. O „Didžioji etika“ iš tikrųjų tėra tik pirmųjų etikų santrauka, daug mažesnės apimties.9

Pagal tai, kaip suskirstytas Nikomacho etikos veikalas, galima nusakyti ir pagrindinius Aristoteliui rūpėjusius etikos dalykus. I-ojoje Nikomacho etikos knygoje svarstoma, koks gyvenimas žmogui geriausias, ir prieinama prie išvados, kad tai eudaimonia, arba laimė, t.y. sielos aktyvumas, derinamas su dorybe. Relevantiškos dorybės ar sielos tobulumas suderina charakterio dorybes ir proto dorybes. II-ojoje ir V-ojoje knygose analizuojama charakterio dorybės, šeštojoje – proto dorybės. VII –ojoje knygoje aptariama akrasia (nenuoseklumas, valios silpnumas), nesugebėjimas daryti tai, ko reikalauja žmogaus tikslai ir principai, o 11-14 jos skirsniuose – požiūris į malonumą. VIII-IX knygose rašoma apie draugystę ir kitokias žmonių bendrabūvio formas. X-os knygos 1-5 skirsniai – diskusija apie malonumą, 6-9 skirsniuose Aristotelis grįžta prie žmogaus laimės temos,
įrodinėdamas kontempliatyvaus gyvenimo pranašumus praktinio gyvenimo atžvilgiu.10

Nikomacho etikoje nagrinėjamas dalykas skambiai vadinamas „politika“. O veikalas, vadinamas Politika, pateikiamas kaip Etikos tęsinys. Abu veikalai (Etika ir Politika) siejami praktinio žmoniškosios laimės mokslo, kuris moko, kas yra laimė, iš kokios veiklos ji susideda ir kaip tapti laimingam. Etika mums parodo, kokia gyvenimo forma ir būdas padeda pasiekti laimę, Politikoje parodoma, kokia konkreti konstitucijos forma, kokios institucijos leidžia tokiai gyvenimo formai egzistuoti ir ją išsaugoti. Tačiau Aristotelio žodyje politika telpa tiek tai, ką mes turime galvoje sakydami politinis, tiek tai, ką manome sakydami socialinis. Aristotelis jų reikšmių neskiria.11

Kaip rašo J. Baranova, remdamasi D. Ross‘u, Aristotelio etika yra socialinė, o jo politika etinė. Individas Aristoteliui – visų pirma bendruomenės narys. Valstybės gėrį Aristotelis laiko svarbesniu už individo gėrį.

Kitaip nei Sokratas ar Platonas, Aristotelis teigė, kad dorybė – tai elgesio įprotis, įgyjamas praktiškai veikiant. Aristotelis, kaip ir bet kuris kitas antikos mąstytojas, neabejoja, kad žmogus yra pajėgus protu suvaldyti savo jausminę prigimtį. Aristotelis pradeda nuo prielaidos, kad žmonės nori gyventi kiek tik įmanoma geriau. Jo etika sprendžia klausimą, koks gyvenimas yra geriausias žmogui.12

EUDAIMONIA

Kiekviena būtybė iš prigimties siekia jai būdingo gėrio, kuriame ji randa savo užbaigimą. Žmogiškasis gėris yra protinga sielos veikla. Toje veikloje žmogus randa eudaimonia (laimę) kaip galutinį savo siekių tikslą.13

Aristotelio etika pagrįsta žmogaus prigimties tikslo (telos) samprata. Bet kuri veikla ir bet kuris pasiryžimas turi tikslą. Gyvenimo mene toks tikslas yra eudaimonia – laimė (Eudaimonia sąvokos kai kurie Vakarų tyrinėtojai nelinkę versti žodžiu „laimė“. Pvz., B. Williams‘as pažymi, kad Aristotelio vartojama eudaimonia sąvoka skiriasi nuo šiuolaikinės laimės sampratos, kuri numato galimybę, jog vieną dieną žmogus yra laimingas, o kitą – jau nelaimingas. Aristotelio eudaimonia reiškia pastovią būseną. B. Williams‘as eudaimonia į anglų kalbą verčia taip: well-being (gerovė, gera savijauta)). Tai absoliučiai tobulas tikslas, nes visų kitų tikslų siekiame dėl ko nors kito, vienintelės laimės – tik dėl jos pačios. Laimė nėra pasyvi sielos būsena. Ji pasiekiama tik žmogui, kaip protingai būtybei. Žmogus, turintis tikslą (telos), gali, kaip racionalus gyvūnas, realizuoti savo esmę.14

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1154 žodžiai iš 3758 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.