Aristotelio filosofija1
5 (100%) 1 vote

Aristotelio filosofija1

TURINYS:



I) Aristotelio filosofijos vieta filosofijos istorijoje………2

II) Istorinë apþvalga…………………………………………..2

III) Aristoteliosiela…………………………………………….3

1)sielos apibrëþimas, pagr. Sugebëjimai ir dalys…3

2)maitinanèioji siela…………………..……………5

3)juntanèioji siela………………………..…………6

4)màstanèioji siela………………………..….……..7

a) pasyvusis protas;

b) aktyvusis protas;

c) proto funkcijos ;

IV) Sugebëjimas judinti kûnà……………………….………..8

V) Isvados……………………………………………….……9

I) Aristotelio filosofijos vieta filosofinëje istorijoje

Aristotelio gyvenimas ir filosofinë kûryba (384-322 m. pr. m. e.) sutampa su tuo laikotarpiu , kai graikø valstybës – miestai pergyveno labai sunkià krizæ: nepaliaujami tarpusavio karai , politiniø partijø vidinës kovos , stiprëjo antagonizmas tarp vergvaldþiø ir vergø . Savo filosofijoje Aristotelis svyravo tarp materializmo ir idealizmo . Aristotelis buvo vienas is tø filosofø, kuris suprato, kokia rimta yra ekonominë ir politinë krizë. Besirûpindamas savo tautos likimu, jis ëmësi uþdavinio: pasiûlyti tokias reformas, kurios galëtø áveikti krizæ (veikalas “Politika”). Jis manë, jog esamas socialinio ir politinio gyvenimo blogybes galima pasalinti ir paliekant vergovinæ santvarkà. Aristotelis savo reformomis norëjo jai suteikti tik didesná pastovumà bei atsparumą.

Taèiau ypatinga Aristotelio filosofijos reiksmë glûdi ne jo paþiûrose á ekonomius ir politinius klausimus. Ji iskyla pirmiausia tuose veikaluose, kuriuose Aristotelis atskleidþia pagrindiná savo màstymo uþmojá – sukurti, toká universalø mokslà, kuris suvestø visus jo pirmtakø ieskojimus ir laimëjimus á sistemingà vienybæ.

Aristotelio – áþvalgaus tyrinëtojo ir gilaus filosofo bruoþai , jo svyravimas tarp materializmo ir idealizmo ryskiai pasirodo traktate „Apie sielà“ . Tai vienas is jo þymiausiø veikalø, turëjæs átakos ne tik psichologijos mokslui senovëje ir viduramþiais, bet ir naujaisiais laikais psichikos supratimui.

II) Istorinë apþvalga.

Norint issiaiskinti traktato “Apie sielà” vedamàsias mintis , reikia atkreipti dëmesá á jo pirmtakø paþiûras. Sigeras Brabantietis (Vakarø Europos filosofas, gyvenæs Viduramþiais) sako: „Sielà reikia suprasti kaip natûralaus kûno, potencialaus gyventi, veiksmà ir formà arba isbaigtumà. Aisku, jog vieninga bûtis atsiranda is sielos ir kûno be ko nors treèio, kas bûtø tos vienybës prieþastis“. Viduramþiø filosofo Tertuliano traktate „Apie sielà“ , randame tokius þodþius: „Juk ir mokymas apie sielà atsirado is filosofiniø mokslø tø þmoniø, kurie maiso vandená su vynu. Vieni nesutinka, kad siela nemirtinga, kiti tvirtina jà esant daugiau negu nemirtinga; vieni nagrinëja jos turiná, kiti – formà, treti – ir kito sutvarkymà. Vieni jos pradþià mato vienur, kiti pabaigà áþiûri kitur.” Tertuliano manymu, kadangi gyvybæ mes pripaþástame nuo pradëjimo akimirkos, tad ir siela turinti atsirasti nuo pradëjimo akimirkos.Renesanso filosofas Pjetras Pomponacis teigia, kad pirmà vietà tarp materialiø daiktø uþima siela , ir ji , bûdama susieta su nematerialiais daiktais, yra tarpinë grandis tarp materialiø ir nematerialiø daiktø.

Visumoje egzistuoja tokia nuomonë, jog visa, kas turi sielà, skiriasi nuo to kas neturi sielos daugiausia dviem poþymiais: judëjimu ir jutimu. Galime teigti, jog tie tyrinëtojai, kurie kreipia dëmesá á turinèià sielà kûnø judrumà, jà ir laikë judriausiu kûnu, o tie, kuriems rûpëjo kûnø, turinèiø sielà, sugebëjimas suvokti ir paþinti tikrovæ, mano, kad siela savyje turi daiktø pradus. Vieni mano, kad tokiø pradmenø yra daug, kiti – kad tik vienas. Kaip pavyzdá galime paimti Empedoklo nuomonæ, jog siela susidaro is visø elementø ir kiekvienas elementas yra siela. Demokritas sako, kad siela esanti tam tikra ugnis ir siluma. Kadangi jo filosofijoje pasaulis sudarytas is atomø, tai ugnis ir siela susidaro is tø atomø, kurie yra rutulio fomos, nes tokie atomai dël savo formos lengviausiai visur prasiskverbia ir, patys judëdmi, judina kitus.

Pagal Platonà siela yra sudaryta is elementø, nes panasus paþástamas per panasø. Taèiau tarp filosofø yra ir priestaravimø. Ypaè tarp tø filosofø, kurie priskiria pradams kûniskà prigimtá, su tais, kurie laiko juos bekûniais, ir su tais, kurie sudaro siuos pradus is priesingø elementø misinio, kadangi pagal nustatytus pradus jie apibûdina sielà. Dël to, kai kurie sielà laikæ ugnimi, nes ugnis yra tas elementas, kuris susidaro is smulkiausiø daleliø ir yra labiausiai nekûniskas, be to, ugnis pati juda ir judina visa kita. Pasak Demokrito , siela sutampa su protu, o protas susidaro is pirmapradþiø bei nedalomø kûnø ir gali judëti tik dël jø sudaranèiø daleliø maþumo ir dël jø formos, kuri, be abejo, yra rutulinë.

Heraklitas pripaþásta sielà pirmaprade, tapatindamas jà su garavimu, is kurio susideda
visi kiti daiktai. Judinanèia jëga sielà laikë tip pat ir Talesas, nes priskyrë sielà magnetui dël to, nes sis traukia geleþá. Diogenas tapatina sielà su oru, laikydamasis tos nuomonës, kad oras susideda is smulkiausiø daleliø ir yra visø daiktø pradas. Pasak Akmeono siela yra nemirtinga todël, kad ji panasi á nemirtingas esybes, o tas panasumas priklauso nuo to, kad ji amþinai juda, nes visa, kas dieviska, nepaliaujamai juda – saulë, mënulis, þvaigþdës ir visas dangus.

Is viso sito mes prieinam tokià isvadà: tie filosofai,kuriems pradai yra priesybës, sielà sudaro is priesybiø. O tie, kurie pripaþysta pradu tik vienà priesybæ, pav. silta arba salta, tapatina jà su siela. Jie sieja savo paþiûras su daiktø pavadinimais: tie, kurie teigia, kad siela yra siluma, mano, kad þodis “dzen” (gyventi) atsirado is þodþio “dzein” (virti) . O tie, kurie tapatina sielà su salèiu, mano, kad siela (psiche) yra gavusi savo pavadinimà nuo kvëpavimo ir já lydinèio atsalimo (psichros – saltas). Taigi, tokios yra senovës filosofø paþiûros á sielà.

III) Aristotelio siela.

1) Sielos apibrëþimas, pagr. sugebëjimai ir dalys.

O kaip sielà apibrëþia Aristotelis? Remdamasis bendrais savo filosofijos metodologijos principais , Aristotelis analizuoja ir þmogø , kuriame mato du komponentus : kûnà ir sielà . Santykis tarp tø komponentø atitinka santyká tarp formos ir materijos. Sielà Aristotelis aiskina natûraliai , remdamasis gamtamoksliniais principais . Ji yra kûne . Ji yra gyvybës ir judëjimo prieþastis . Visa , kas gyva turi sielà . Augalai turi maitinanèià sielà , vegetatyvinæ jëgà , kuri tvarko maitinimosi ir dauginimosi funkcijas . Gyvuliø sielos sudëtingesnës . Jose prie vegetatyviniø funkcijø prisideda dar juslë , geismingumas , sugebëjimas judëti . O þmogaus sieloje prie funkcijø , bûdingø visai gyvajai gamtai, prisideda dar protas , kurá kurá Aristotelis skirsto á pasyvø ir aktyvø . Savo mokymu apie sielà Aristotelis bando isaiskinti gyvosios ir negyvosios gamtos skirtumà, atkreipdamas dëmesá á augalø ir gyvûnø specifines savybes bei á þmogaus esminius skirtumus nuo gyvosios gamtos. Pasak Aristotelio, siela yra ta ypatinga forma, kuri skiria gyva nuo negyva. O tai, kà siela apiformina yra organinis kûnas – tai toks kûnas, kuris turi visus organus, reikalingus gyvybei issaugoti. Siela, palyginus su negyvø kûnø formomis, yra aukstesnio laipsnio forma. Jos funkcija: jungia ir derina organus, kurie skiriasi savo pavidalais bei funkcijomis, susideda is nevienodø elementø. Taigi, siela yra gyvybës pradas, pirmiausia – grynai biologine prasme. Ji turi du sugebëjimus, kurie uþtikrina tiek atskiro individo, tiek visos giminës buvimà – bûtent, sugebëjimu misti ir gimdyti. Maitinanèioji arba gimdanèioji siela priklauso ne tik augalams, bet ir visiems aukstesniems gyvûnams – tiek gyvuliams, tiek þmogui. Taèiau Aristotelis aiskiai parodo, kad siela yra vieningas ir nedalomas pradas, neatskiriamas nuo kûno.Galime paimti pavyzdá: sakykim, kad akis yra tam tikras gyvis, tai regëjimas bûtø jo siela, kadangi regëjimas ir yra akies esmë. Netekusi regëjimo, akis jau nëra akis, jai lieka tik akies pavadinimas.

Šiuo metu Jūs matote 37% šio straipsnio.
Matomi 1220 žodžiai iš 3339 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.