Aristotelio ir tomo akviniečio dorybių teorijos
5 (100%) 1 vote

Aristotelio ir tomo akviniečio dorybių teorijos

Įvadas

Mano šio referato tikslas yra palyginti dviejų, skirtingų epochų veikėjų – filosofų – Tomo Akviniečio(viduramžiai) ir Aristotelio(antika) dorybių teorijas, kokias dorybes jie laikė svarbiausiomis, kaip vienas ar kitas iš jų skirstė tas dorybes, ir kas pasak jų yra žmogaus gyvenimo prasmė, tikslas. Nors šie veikėjai skirtingų epochų, tačiau tarp jų filosofijos, o jei konkrečiau tarp jų etikos, randame nemažai panašumų ir, aišku, skirtumų. Reikėtų paminėti nors mano nagrinėjami veikėjai skirtingų epochų, tačiau ne maža dalis antikos ir viduramžių filosofų, skyrė tikrai nemažai dėmesio etikos problemoms, tokiom kaip: galutinio tikslo, moralės normų, dorybių suskirstymo, dorybių prigimties ir kt. Todėl savo referate ir pamėginsiu palyginti Aristotelio ir Tomo Akviniečio požiūrius į šiuos, mano anksčiau paminėtas problemas.Visų pirma pradėkime nuo Aristotelio.

Aristotelio etika yra socialinė, o jo politika etinė. Individas Aristoteliui – visų pirma bendruomenės narys. Valstybės gėrį Aristotelis laiko svarbesniu ir tobulesniu už individo gėrį.

Aristotelis, kitaip nei Platonas, teigė, kad negali būti absoliučios gėrio idėjos. Gėris visada pasireiškia per atskirybę. Neužtenka žinoti būdo dorybės apibrėžimą. Kitaip nei Sokratas ar Platonas, Aristotelis teigė, kad dorybė – tai elgesio įprotis, įgyjamas praktiškai veikiant. Kai norima tapti santūriam, tiesiog reikia elgtis santūriai, kai norima tapti drąsiam – elgtis drąsiai. Abstraktus dorybės apibrėžimo žinojimas čia nepadės. Aristotelis pakoregavo Sokrato ir Platono etinio intelektualizmo vienpusiškumą, tačiau neatsisakė šių filosofų esminių įžvalgų. Jis tęsė antikos intelektualizmo tradiciją. Aristotelis, kaip ir bet kuris kitas antikos mąstytojas, neabejoja, kad žmogus yra pajėgus protu suvaldyti savaip jausminę prigimtį.

Išsiaiškinę dorybės sąvoką, Aristotelis pabando ją pritaikyti konkrečių jau žinomų dorybių analizei. Aristotelis dorybių nesieja taip aiškiai ir griežtai su žmogaus sielos struktūra, kaip tai darė Platonas savo ,,Valstybėje”, nes jam čia rūpi ne filosofinė sistema, o siauresnis ir specialesnis dalykas – doras elgesys. Todėl jis analizuoja gerokai daugiau dorybių, įveda naują dorybių klasifikaciją, skirstydamas jas į proto ir į būdo.

Taigi referate susipažinsime su pagrindinėmis Aristotelio pateiktomis dorybėmis: saikingumas,drąsa, išmintis, teisingumas. Bei ne ką mažiau svarbesnes – dosnumą ir iškilnumą, didybė, draugiškumas ir sąmojingumas. Taip patTačiau prieš tai susipažinkim su jų skirstymu.

DORYBIŲ LENTELĖ ARISTOTELIO TEORIJOJE

Nors Aristotelis perima iš Platono svarbiausių dorybių teorijų pagrindines mintis, tačiau savo ruožtu Aristotelis dorybes suskirsto į dianoetines (teorines) ir etines (praktines) dorybes, tam kad geriau apibrėžtų specifinį sielos gėrį. Todėl ,,dorybę” jis suvokia platesne prasme kaip vertingos žmogiškos veiklos habituaciją.

Dianoetinės dorybės glūdi paties proto praktikavime. Šios dorybės skirstomos į dvi grupes.

1 grupė – protas, kaip pirmųjų pažinimo principų savybė, išmintis kaip žinojimas, to kas iš prigimties verčiausia. Ir mokslas – kaip iš principų išvedamas žinojimas.

2 grupė – praktikos. Tai savaime vertingo elgesio sritis. Šia praktika remiasi praktinis protas, kurio dorybė yra protingumas. Aristotelis dorybės protingumą apibrėžia kaip vidurį tarp ydingų kraštutinumų.

Etinės dorybės žmogui jau yra duotos. Etinių dorybių įvairovę atskleidžia visuomeninio gyvenimo, piliečių visuomeninių tarpusavio santykių ir politikos kontekste. Šiuo atveju didžiausia dorybė – teisingumas, nes tai dorybė, kuri santykiuose su aplinkiniais kiekvienam paskiria jam priklausančią dalį atsižvelgiant į pusiausvyrą arba tam tikrą lygybę

Aristotelio dorybių etikoje tipiškas yra etinių dorybių įpynimas į politinės valstybės duotą teisę ir etosą. Todėl jo etika nesiekia išplėtoti diferencijuotą pareigos teoriją ir pagrįsti normas[3,135-136].

Dabar norėčiau pateikti pagrindines dorybių teorijas.

SAIKINGUMAS

Taigi saikingumas – tai mokėjimas laikytis vidurio malonumų atžvilgiu, ypač kūno malonumų, kuriuos teikia maistas, gėrimas ir seksualiniai dalykai. Ištvirkavimas ir rajumas yra ydos, bet nemažesnės ydos graikui yra ir marinimasis, askezė(stoka). Iš tiesų, visų dorybių, kaip vidurio tarp dviejų kraštutinumų, pagrindas yra saikingumas, santūrumas, – visos jos yra savotiškos saikingumo atmainos kitų sielos pradų raiškoje.[1]

Nuostatų intelekto, regos, klausos, kvapų teikiamų malonumų atžvilgiu Aristotelis nepriskiria saikingumo dorybei. Jis teigia, kad malonumas yra blogis ir kad dvasinio tobulėjimo kelias reikalauja atsisakyti malonumų[2].

DRĄSA – NARSUMAS

Iš keturių Platono išskirtų dorybių Aristotelis pirmiausia nagrinėja narsumą. Baimę Aristotelis apibūdina kaip gresiančio pavojaus laukimą.Tačiau narsumas pasireiškia ne visų dalykų atžvilgiu. Blogo vardo reikia bijoti. Tas kuris bijo, – teisingas ir garbingas žmogus, kuris nebijo – begėdis. Drąsa susijusi su didžiausiu blogiu – mirtimi. Ir ne su bet kokia mirtimi, o su mirtimi mūšio lauke. Drąsus žmogus, pasak, Aristotelio yra tas, kuris nebijo mirties. Aiškiausia ir suprantamiausia yra kario drąsa,
kurią jis gali parodyti ir mūšyje, ir ištverdamas skausmus, jei būna sužeistas. Drąsa yra vidurys to, kas karo situacijose sukelia beprotišką pasitikėjimą, ir to, kas sukelia baimę. Drąsus veikia ir ištveria iki galo dėl to, kad jo neatlikti būtų gėdinga. Ir čia galėtume padaryti tarsi apibendrinimą iš to kas čia buvo pasakyta, t. y. atrasti šios dorybės vidurį. Taigi tas vidurys tarp baimės ir didelės drąsos – narsumas. Iš žmonių, viršijančių saiką, tas, kuris neturi jokio baimės pajautimo, neturi vardo; kuris pernelyg drąsus, yra įžūlus, o tas, kuris per daug baimingas ir kuriam trūksta drąsos, – bailys. Malonumų ir skausmų atveju – ne visų vidurys yra santūrumas, o perteklius – nesusivaldymas. Nedaug yra tokių kurie nebūtų linkę į malonumus, todėl tokie žmonės neturi pavadinimo. Mes juos pavadinsime nejautriais.

Aristotelis taip pat išskiria ir penkias drąsos rūšis, iš kurių svarbiausia be jau paminėtos yra – piliečio drąsa.Karys – irgi pilietis, taigi jo drąsa yra piliečio drąsos atmaina, tarnaujanti valstybės gynimui[1].Kita drąsos forma yra profesionalių kareivių patirtis. Taip pat yra drąsa, kurią įkvepia pyktis ir skausmas. Egzistuoja ir sangviniško temperamento drąsa, bei nežinojimo drąsa. Drąsa esanti teisinga nuostata ir pasitikėjimo, ir baimės jausenos atžvilgiu. Jos pabaiga esanti maloni, tačiau kelias į ją – skausmingas[2].

IŠMINTIS

,,Išmintis – kaip teigė Aristotelis knygoje Nikomacho etika – yra tobuliausia pažinimo forma”. Išminčiui būtina žinoti ne tik tai kas kyla iš pagrindų,bet ir aiškiai nusimanyti apie pačius pagrindus. Todėl išmintis yra ir protas, ir mokslinis pažinimas. Nors iš prigimties niekas nesąs išminčius, vis dėlto prigimtis žmogui gali suteikti sveiką protą bei nuovoką. Šie sugebėjimai galimi išugdyti. Supratingumas yra proto priešybė. Protui rūpi bendros sąvokos, supratingumui – paskirybė. Aukščiausias gėris esąs laimė. Kad būtum laimingas nepakanka vien proto, reikia ir supratingumo. O laimei būtina išmintis ir supratingumas nes tai padeda išugdyti dorybę – sugebėjimą aptikti saiką, ,,aukso vidurį” [5].

Taigi pagal Aristotelį, išmintis – protingosios sielos dorybė – yra vidurys tarp tokių kraštutinumų: tarp perdėto pasitikėjimo savuoju protu, savo žinių suabsoliutinimo ir visiško nepasitikėjimo savimi, rezignacijos, nepilnavertiškumo komplekso( ,,aš nieko nežinau” ). Sokrato formulė ,,žinau, kad nieko nežinau” ir yra to vidurio apibrėžtis: žmogus blaiviai įvertina savo proto galią, kitų žmonių elgesį, konkrečią situaciją ir visada gali vadovautis protu, vadinasi elgtis išmintingai. Išmintis ir žmogaus narsumą nukreipia į tą vidurį, kurį vadiname drąsa, apskritai išmintis visados yra ne kas kita, kaip proto sugebėjimas surasti vidurį.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1262 žodžiai iš 4162 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.