Arkikatedra klasicizmo architektūros simbolis Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Arkikatedra klasicizmo architektūros simbolis Lietuvoje

Turinys:1. Įžanga 3

2. Klasicizmas architektūroje 3

3 .Arkikatedros architektas – Laurynas Stuoka Gucevičius 5

4. Arkikatedros istorija 6

5. Arkikatedros architektūra 7

6. Išvados 10

1. Įžanga

Sunku būtų įsivaizduoti Vilnių ar net Lietuvą be arkikatedros.

Vilniaus Arkikatedra stovi Neries ir Vilnelės santakoje, pačiame Vilniaus

centre. Tai svarbiausia katalikų bažnyčios šventovė Lietuvoje, Arkikatedros

pastatas – reikšmingiausias Lietuvos klasicizmo statinys, tapęs Lietuvos

klasicizmo simboliu. Arkikatedra taip pat turi gotikos, renesanso bei

baroko bruožų. Arkikatedrą, kurią dabar matome suprojektavo ir statybai

vadovavo vienas žymiausių Lietuvos architektų – Laurynas Stuoka Gucevičius.

2. Klasicizmas architektūroje

Klasicizmo stilius susiformavo XVII a. Prancūzijoje, o XVIII a. –

XIX a. pirmoje pusėje paplito kitose Europos ir šiaurės Amerikos šalyse.

1711m. buvo atrastas Herkulanumas, o 1748 metais – Pompėja. Taip pat

didelių atradimų buvo padaryta Romoje, Tivolyje ir kitur. Dėl šių

atradimų išaugo susidomėjimas senovės Graikijos ir Romos architektūra.

Klasicizmu naujasis stilius buvo pavadintas dėl klasicistinės

architektūros formų propagavimo. Klasicizmas buvo visiška priešingybė

barokui. Klasicistiniuose statiniuose buvo atsisakoma barokui būdingo

puošnumo bei įmantrumo. Vietoj to buvo naudojamos taisyklingos linijos ir

plokštumos, simetriškas išplanavimas, saikingas dekoravimas. Daugiausiai

buvo statomi centriško arba stačiakampio plano pastatai – rūmai, triumfo

arkos, vilos. Klasicizmo laikotarpiu miestuose buvo kuriamas taisyklingas

gatvių tinklas, didelės atviros aikštės, susijungiančios su gatvėmis ar

krantinėmis, dideli visuomeninių pastatų, rūmų ansambliai su taisyklingo

išplanavimo sodais ir parkais.

Daugumoje Europos šalių klasicizmas plito nuo XIII amžiaus vidurio

iki 1830 metų. Stiliaus raida vyko dviem etapais: nuo XIII amžiaus

vidurio iki XIX amžiaus pradžios ir nuo XIX amžiaus pradžios iki 1830

metų. Pirmajam etapui būdingos plastiškesnės formos, dažnai ne visai

prarastas ryšys su baroku. Antrojo etapo architektūra griežtesnių formų,

paremta gilesniu antikos meno žinojimu, nors su ampyru jau pasirodė

prieštaravimų tarp formos ir konstrukcijos.

Lietuvos architektūroje pirmieji rimtesni klasicizmo požymiai

atsirado apie XVIII amžiaus aštuntąjį dešimtmetį. Lietuvos klasicizmo

architektūroje matosi du ryškūs laikotarpiai: iki Lietuvos ir Lenkijos

valstybės suirimo ir po jo. Pirmuoju laikotarpiu (1780 – 1795 metai)

reiškėsi ankstyvasis ir brandusis, antruoju (1795 – 1860 metai) –

vėlyvasis klasicizmas.

Pirmuoju laikotarpiu Lietuvos klasicizmas palaipsniui peraugo iš

ankstyvojo į brandųjį. Tarp jų nebuvo ryškių chronologinių ribų – tuo

pačiu metu sukurta ir mažiau ir labiau brandžių kūrinių. Tai priklausė

nuo užsakovų išsilavinimo bei architektų talento. Ankstyvojo klasicizmo

pastatams (maždaug iki 1790 metų) dažnai būdingos kai kurios baroko

formos – laužyti mansardiniai stogai (Kauno rotušė, Paežerių dvaro rūmai

ir kt.) akcentuota plastinė fasadų puošyba (Vilniaus pranciškonų

vienuolynas). Tačiau tuo laiku jau susiformavo tokios meninės formos ir

pastatų tipai, kurie išliko per visą epochą.

Vėlyvojo klasicizmo laikotarpiu Lietuvos architektūroje persipynė

net kelios kryptys: ieškota originalių sprendimų, tęstos ankstyvojo ir

brandaus klasicizmo tradicijos, reiškėsi ampyro, o po 1830 metų ir

romantizmo bruožai, kartais būdavo visai atsisakoma klasikinių formų.

Klasicizmo epochoje Lietuvoje dirbo talentingų

architektų, kurie sukūrė daug raiškių, originalių architektūros

ansamblių, įvairios paskirties pastatų. Dalis jų atvyko iš svetur, bet

dauguma buvo vietinės kilmės, išsimokslinę Vilniaus universitete. Vienų

sukurti pastatai buvo santūrių nesudėtingų formų, kitų – pasižymėjo

sprendimų originalumu, klasicistinių proporcijų darnumu, visumos grožiu.

3 .Arkikatedros architektas – Laurynas Stuoka Gucevičius

(1753 – 1798)Architektas Laurynas Stuoka Gucevičius gimė Migionių kaime, Kupiškio

rajone. Jis mokėsi Kupiškio ir Palėvenės pradžios mokyklose, vėliau –

penkerius metus Panevėžio pijorų mokykloje. 1773 metais įstojo į Vilniaus

universitetą. Ten matematikos – pas profesorių P. Norvaišą ir

architektūros – pas architektą M. Knakfusą. 1776 – 1777 metais tęsė

studijas Romoje. Ten susipažino su D. Bramantės, L. Bernio ir kitų garsių

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 638 žodžiai iš 2098 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.