Arktis
5 (100%) 1 vote

Arktis

Arktis – tai Šiaurinė poliarinė Žemės rutulio dalis. Didžia dalimi tai Arkties vandenynas. Ribojasi su Šiaurės Amerika, Grenlandija, Islandija, Sibiro šiaurine dalimi (Rusija) ir Beringo jūra. Didesnėje dalyje plyti arktinės dykumos, kur gyvena baltieji lokiai, jūrų vėpliai, orkos, mėlynieji banginiai. Arkties pakraščių dalį užima tundra. Žemiausia temperatūra sausio mėn. -50 laipsnių C. Poliarinės nakties metu matoma Šiaurės pašvaistė. Arktyje pusę metų trunka diena ir naktis. Gyvena klajoklių eskimų, samių, šiaurės Kanados indėnų gentys. Gyventojai augina šiaurės elnius, verčiasi žvejyba ir medžiokle.

Žemės rutulio Šiaurėje yra mažiausias, sekliausias ir ledų sukaustytas ARKTIES vandenynas. Jį nuo kitų vandenynų gerai riboja žemynai ir salos. Krantai labai raižyti, pakraščiuose gausu apledėjusių salų. Plati sritis ne tik vandenyne, bet ir jo pakrantėse vadinama ARKTIMI.

Šiaurės pašvaistė – įvairiaspalvis švytėjimas dangaus skliaute. Dangaus švytėjimo priežastis yra iš kosmoso į žemės magnetinį lauką patekusios elektringos dalelės. Jos švyti 80-120 km aukštyje, todėl matomos beveik visoje Arktyje. Šiaurės pašvaisė trukdo radijo ir televizijos ryšiui. Šis gamtos reiškinys vyksta ir Antarktidoje.

Šiaurės ir Pietų poliarinės zonos yra šalčiausios Žemės vietos, tačiau nepaisant stingdančio šalčio, ledinio vandens ir vėjo, ten gausu įvairiausios gyvūnijos ir augmenijos. Augalai paprastai žemaūgiai, vegetacija vyksta neilgai (tik keletą vasaros savaičių). Poliariniai gyvūnai prisitaikę prie šalčio: turi tankų kailį, plunksnas, riebalų sluoksnį, saugantį kūno šilumą. Didžiausi gyvūnai – banginiai ir baltieji lokiai. Ten taip pat gyvena ruoniai, pingvinai, baltosios žąsys ir kt. Poliariniai gyvūnai dažniausiai yra baltos spalvos, kad būtų nepastebimi ant ledo.

Antarktidos klimatas atšiaurus, skurdi augalija ir gyvūnija. Didesnėje žemyno dalyje apskritai nėra jokių gyvybės ženklų. Tiktai pakrantėse, kur įšyla žemės paviršius, ištirpsta sniegas, auga samanos, kerpės, dumbliai. Žemyne beveik nėra nuolat sausumoje gyvenančių gyvūnų. Tik vienas kitas vabzdys ar paukštis. Trumpai vasarai į žemyno pakrantes suguža ruoniai, pingvinai, jūros paukščiai. Albatrosai, kormoranai, žuvėdros, audrapaukščiai – tai tik kelios gausesnių paukščių rūšys. Gyvūnams čia daug maisto, saugu veisti jauniklius, paukščiams perėti.

Poliarinė diena – laikotarpis poliarinėse srityse (Arktyje ir Antarktyje) tarp poliaračių ir ašigalių, kai Saulė nenusileidžia virš horizonto. Kuo arčiau ašigalių, tuo ilgiau trunka poliarinė diena.

Mokslininkams pavyko atkurti beveik visą to meto vikingų gyvenimo Grenlandijoje vaizdą. Čia gyvenant žmonėms kildavo didžiulių išbandymų. Tokiose šiaurės platumose, kur yra Grenlandija, medžiai, tinkami medienai, būstui statyti ar kurui, nebeužauga. Esama mediena – tai žemaūgiai krūmai ir tai, ką jūra priplukdo prie kranto. Vikingai savo gyvenvietes statė salos viduryje, toliau nuo jūros, ant fiordų, panašių kaip jų gimtojoje Norvegijoje. Statydami būstus jie panaudojo į krantą atplukdytą medieną, akmenis ir velėną. Kad viduje būtų šilčiau, kai kurių namų sienos buvo nuo šešių iki dešimties pėdų storio! Pastogė, maistas ir drabužiai – tai būtiniausi dalykai gyvenant atšiauriomis arkties sąlygomis. Šiaurės vasara yra per trumpa javams užauginti, todėl naujakuriai turėjo verstis be duonos ir alaus.

Sparčiai tirpstantys Arkties ledynai grasina sunaikinti Niujorką

Temzės užtvanka buvo sukurta siekiant apsaugoti Londoną nuo potvynių. Šia užtvanka buvo pasinaudota tik kartą metuose 1980-aisiais. Tačiau dabar vanduo per metus pakilo 6 kartus. To priežastis – pasaulinis jūros lygio kilimas.

Pasaulinis atšilimas paspartino ledynų tirpimą iki tokio masto, kad Arktis kiekvienais metais praranda 26 000 kvadratinių mylių ledo. Dėl ištirpusio ledo per metus į jūras patenka per 50 milijardų tonų papildomo vandens. Bet koks žymus jūros lygio pakilimas atneša milijardų svarų žalą ir dėl to neišvengiamai nyksta svarbiausi pasaulio miestai.

Niujorkas yra praktiškai neapsaugotas, nes miestas yra įsikūręs rytiniame krante, kuris pamažu grimzta. Nuo 1900 m. jūros lygis aplink Niujorką padidėjo apie pėdą. Šis skaičius yra didesnis už pasaulinį jūros lygio kilimo vidurkį. Iki 2025-ųjų visos Niujorko valstijos krantai praras gražius smėlėtus paplūdimius, o vietoje jų matys neaprėpiamą jūrą…

Kai kurie klimato pasikeitimus tyrinėjantys ekspertai pranašauja, kad kitame amžiuje tirpstantis ledas gali pakelti jūros lygį iki keturių pėdų. Tai bus net šešiais kartais daugiau už praeitame amžiuje buvusį jūros lygio kilimą. Šio padidėjimo užteks, kad Amerikoje vandeniu būtų užlieta per 7000 kvadratinių mylių. Tai atsitiks ne tik Niujorko, bet ir visai Masačiūseso valstijai. Tai užtvindytų šimtus pakrantės miestų ir užlietų ištisas salų grandines, pvz., Seišelius.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 803 žodžiai iš 2462 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.