Arterinė hipertenzija
5 (100%) 1 vote

Arterinė hipertenzija

Širdies priešo vardas – arterinė hipertenzija: realybė ar mitas?

Arterinės hipertenzijos problema yra labai aktuali, nes ši liga Lietuvoje yra ypač dažna, o jos kontrolė visuomenėje nepakankamai efektyvi.

Lietuvoje hipertenzijos paplitimas yra vienas didžiausių Europoje. Epidemiologinių tyrimų duomenimis 1999 m. Lietuvoje arterine hipertenzija sirgo 51,9 proc. 25 – 64 m. vyrų ir 50,9 proc. moterų .

Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog arterinė hipertenzija yra labai svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, kuris 7 kartus padidina insulto, 6 kartus – širdies nepakankamumo, 3 kartus – miokardo infarkto riziką. Todėl arterinę hipertenziją galima ir reikia išaiškinti kuo anksčiau, kad būtų galima ją reguliuoti ir išvengti atskirų organų (vadinamų AH ,,taikinių” – širdies, smegenų, inkstų, kraujagyslių) pakenkimo ir pasekmių – ligų, lemiančių didžiausią Lietuvos gyventojų mirštamumą.

Trumpalaikis, nors kartais ir ryškus arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas sunkaus fizinio darbo, nervinės įtampos, streso metu yra normalus vyksmas. Arterinė hipertenzija (AH) kaip liga diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, tai yra, jei kartotinai matuojant kraujospūdį, jis būna dėsningai (nuolat) padidėjęs.

Kas nutinka, kai pakyla kraujospūdis?

Nekomplikuota arterinė hipertenzija dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl ligos pradžioje sergantieji arterine hipertenzija skundų gan ilgai gali neturėti. Apie 50 proc. sergančiųjų net nežino, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs. Vienas iš pirmųjų simptomų yra įvairaus intensyvumo galvos skausmas, ypač pakaušio srityje, išryškėjantis paprastai ryte arba dėl fizinės bei emocinės įtampos. Vėliau atsiranda galvos svaigimas, spengimas ausyse, nervingumas, skausmas širdies plote, dažnas širdies plakimas, kraujavimas iš nosies, dusulys fizinio krūvio metu.

Paprastai tariant, susiaurėjus kraujagyslių spindžiui pasireiškia minėtieji simptomai, nes sutrinka viso organizmo aprūpinimas krauju, tada širdis priverčiama dirbti visu pajėgumu.

Sergant arterine hipertenzija po kelerių metų prasto gydymo, savirūpos ir kontrolės stokos pasekoje liga gali pažeisti smulkiąsias ar stambiąsias kraujagysles, širdį, inkstus bei centrinę nervų sistemą (organai taikiniai). Viena iš dažnesnių komplikacijų yra hipertenzinė krizė [2].

Veiksniai didinantys riziką susirgti arterine hipertenzija:

nepakankamas fizinis aktyvumas;

viršsvoris;

valgomosios druskos vartojimas viršijant fiziologinį poreikį;

alkoholio gausus vartojimas;

rūkymas;

paveldimumas, kurio, deja, negalima paveikti, bet jį visada būtina išsiaiškinti ir ypač kruopščiai reguliuoti kitus esamus rizikos veiksnius;

antro tipo cukrinis diabetas, gliukozės tolerancijos sutrikimas arba rezistencija insulinui;

dislipidemija ( MTL-cholesterolis > 3 mmol/l, ir /arba trigliceridai >1,7 mmol/l, ir /arba DTL cholesterolis >1 mmol/l );

mikroalbuminurija [1].

Kai kurie mokslininkai dar mini ir nuolatinės psichinės įtampos (nors neretai tam skiriama per daug dėmesio) reikšmę kraujospūdžio kilime [4].

Taigi, remiantis paminėtais rizikos veiksniais, galima teigti, jog yra tik vienas veiksnys, kurio neįmanoma koreguoti, tai yra paveldimumas, visi kiti veiksniai gali ir turi būti koreguojami.

Kyla klausimas: kaip sumažinti riziką susirgti arterine hipertenzija?

Norint sumažinti riziką susirgti arterine hipertenzija, arba išlaikyti stabilų kraujospūdį žmogus turėtų vadovautis tokiais principais:

būti fiziškai aktyviam, nes čia posakis „ilgas poilsis niekada netaps mirties priežastimi“ visiškai netinka;

Sporto medicinos specialistai teigia, kad teigiamas fizinių pratimų poveikis sveikatai pasireiškia ne tik gerėjant fizinėms ypatybėms. Dėl tinkamo fizinio aktyvumo mažėja sergamumas, gerėja savijauta, miegas, apetitas [4].

kontroliuoti svorį, nes papildomas svoris apsunkina širdies veiklą;

Apie 60 proc. hipertonija sergančių asmenų kūno masė 20 –25 proc. ar daugiau viršija idealią kūno masę. Nors arterinė hipertenzija mažėja tik pradėjus kūno svorio sumažinimo programą, tačiau pilno efekto galima laukti sumažinus svorį 15 proc. Pagrindinės priemonės šiam tikslui pasiekti yra maisto energetinės vertės apribojimas (cukraus ir gyvulinių riebalų, gaunamų su maistu, apribojimas), intensyvesnis energijos eikvojimas (aktyvesnis judėjimas, aerobinės treniruotės pagal galimybę).

riboti suvartojamos druskos kiekį;

Nustatyta, kad AKS mažėja vartojant 5 g. ir mažiau NaCl per dieną, tačiau pageidautina sumažinti iki 2,0 (tokiu atveju sistolinis kraujospūdis sumažėja. Pagrindinis patarimas AH sergančiam pacientui būtų : nevartoti NaCl gaminant maistą ir nenaudoti jos maisto pagardinimui valgio metu.

atsisakyti gausaus alkoholinių gėrimų vartojimo;

Vidutiniškai suvartoto gryno alkoholio kiekis per parą daugiau kaip 30 g. etanolio didina kraujospūdį. Pacientai, nevengiantys vartoti alkoholio, turėtų žinoti, jog jiems yra didelė rizika susirgti antrine hipertenzija.

atsisakyti rūkalų;

Rūkaliai tūri žinoti, kad jiems yra rizika susirgti piktybine hipertenzijos eiga, taip pat turi riziką hemoraginiam insultui .

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 742 žodžiai iš 1447 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.