Aš- pasaulio šviesa
5 (100%) 1 vote

Aš- pasaulio šviesa

TURINYS

ĮVADAS 2

I. Šviesa Senajame Testamente 2

1. Šviesa Jobo, Išminites ir Psalmių knygose 3

2. Pranašų pranašaujama šviesa 4

II. Šviesa Naujajame Testamente 5

III. Šviesa Judaizmo tradicijoje 7

1. Žydų šventyklos reikšmė 7

2. Tradicinės žydų šventės 8

IV. Jėzaus mesijinė kilmė ir Jo dieviškumas 9

V. “Tai gal ir mes akli?” (JN 9,40) 11

IŠVADOS 13

BIBLIOGRAFIJA 15

Įvadas

Šv. Rašte žodis „šviesa“ turi daug reikšmių. Šis terminas turi nemažai skirtingų reikšmių, vis dėlto apimančių kažką bendra. Pirmasis juslinis analogas – tai ta šviesa, kurią mes matome. Ji gali būti suvokiama, tiek prigimties, tiek malonės lygmenyje, kaip vidinės šviesos simbolis, kurią gauname iš Dievo. Pagaliau kitas analogas yra Dievas: „Dievas yra šviesa“ (1Jn 1,5).

Visame šv. Rašte žodis „šviesa“ pavartotas tikrai ne vieną kartą. Atidžiau panagrinėjus tas eilutes, kuriose randamas šis žodis, pastebėsime, kad šviesos įvaizdžiu yra pridengiama pati Dievybė. Ir ne veltui antrasis Švč. Trejybės asmuo – Kristus skelbia: „Aš – pasaulio šviesa“ (Jn. 8, 12).

Šiame savo bendrame darbe pirmiausia, pasitelkę mums prieinamą ir surinktą literatūrą, bandysime panagrinėti kokią vietą užima šviesos simbolis šv. Rašte. Kaip ji buvo suvokiama Senajame Testamente ir pristatoma pranašų lūpomis, ir kaip ją pristato pats Jėzus. Antroje savo darbo dalyje panagrinėsime evangelisto Jono pristatytą aplinką, kurioje šiesos personifikaciją Jėzus priskiria sau ir kaip kulminacija nuskamba: „Aš – pasaulio šviesa“. Taip pat pažvelgsime ir į žydų tradiciją bei judaizmo aplinkoje vyravusią švenčių dvasinę šviesos, džiaugsmo vienybę, kokią įtaką tai galėjo turėti šiam Jėzaus pasakymui.

I. Šviesa Senajame Testamente

Šviesa yra labai svarbus reiškinys žmogaus gyvenime. Kur esti šviesa, ten jinai skleidžia ir šilumą. O be šilumos negali egzistuoti jokia gyvybė. Todėl jau pačioje Šventraščio pradžioje Dievas sukūręs pasaulį ištaria: „Tebūnie šviesa“ (Pr1, 3). Dievas, būdamas pats šviesa ir pasauliui nori duoti jos, būdamas Meilė ir iš meilės su žmonija nori dalintis tuo, kas geriausia – būtent šviesa. Čia galima prisiminti ir graikų mitologinį personažą Prometėją, kuris pavagia iš Olimpo dievų ugnį, šviesos ir šilumos šaltinį, ir atiduoda žmonėms. Bet vėliau dievų už tai žiauriai nubaudžiamas. Krikščionių Dievas ne toks. Jis pačioje pasaulio sukūrimo pradžioje šviesa dalijasi su visais kūriniais.

Pati šviesa – tai vilties, optimizmo, geros naujienos ar žinios simbolis. Juk visada po tamsos ir bauginančios nakties malonu sulaukti saulėtekio. O saulėtekis – žymi naujos dienos pradžią. Tai atskaitos taškas, kada viską gali pradėti iš naujo. Tai gera galimybė ne tik dieną, bet ir visą gyvenimą pradėti iš naujo. Be to, šviesa ir naujos gyvybės pradžia! Juk neretai kai gimsta kūdikis sakoma, kad jis išvydo dienos šviesą.

1. Šviesa Jobo, Išminites ir Psalmių knygose

Apie „šviesą“ gausiai savo dejonėse kalba vienas iš Biblinių personažų – Jobas. Jis negailestingai prakeikia tą dieną, kada ji jam leido išvysti dienos šviesą. Jo lūpomis ištarti žodžiai, kad „Teaptemsta aušros žvaigždė, tesiilgi ji šviesos, bet nesulaukia“ (Job 3, 9) yra baisus prakeikimas, atimantis svarbiausia – šviesą. Arba kitoj vietoj skausmų iškamuotas Jobas sušunka: „Kodėl gi jis [Dievas] duoda šviesą nelaimingiesiems, o gyvybę – sielvartaujantiems“ ( Job 3, 20). Tai tik patikslina ankstesnį pasakymą, kad gyvybės atsiradimas siejasi su šviesa. Juk Bažnyčia moko, kad naujos gyvybės atsiradime su gimdytojais bendradarbiauja ir Dievas, kuris jau pačia savo prigimtimi yra šviesa!

Girdėdami Jobo dejones, jo draugai ramina kalbėdami apie nedorėlį, kur „šviesa jo palapinėje aptemusi ir žibintas virš jo galvos užgesintas“ (Job18, 5) ir ragina Jobą atgailauti už neva esamas jo nuodėmes. Juk tik nedorieji kenčia, o teisieji džiaugiasi Viešpaties palaima. Tai patvirtina ir 112 psalmė, kuri kalba, kad „Jis (t. y. Dievas) lyg šviesa, šviečianti tamsoje doriesiems“.

Juk žydai visada tikėjo, kad, jei žmogus laikosi Dievo įsakymų, tai ir Dievas žmogų gelbi iš nelaimių, o jei Jį ir Jo įsakymus ignoruoja, tai ir jis atitraukia savo laiminančią ranką nuo nedorėlio galvos. Be to, Jobo draugas Bildadas primena, kad iš nedorėlio atimama šviesa, kuri yra dalelė dieviškumo. Panašios ir Jobo knygos 22, 18 bei 25, 3 skyrių eilutės, kurios byloja apie tai, kad Dievas teikia šviesą žmonijai, ypač gausiai duoda jos teisiesiems. Ypač įspūdingas 38 Jobo knygos skyrius, kur Dievas į Jobo klausimus atsakinėja klausimais. Labai stipri 12 eilutė, kur Dievas Jobo klausia „Argi kada nors savo gyvenime esi įsakęs, kad ateitų aušra ir prasidėtų diena“ (Job 38, 12). Kaipgi žmogus gali įsakyti tam, kas yra atskaitos taškas, pradžia kažko naujo! Tai gali padaryti tik tas, kuris yra Šviesa, kuris yra „amžinai nauja pradžia“.

78 psalmės 14 eilutė vėlgi patvirtina teiginį, kad vienas iš Dievo pasireiškimo būdų yra šviesa. Ji sako, kad „dieną vedė juos debesis, o kiekvieną naktį – ugnies šviesa“ (Ps 78, 14). Pačiu sunkiausiu ir nedėkingiausiu metu, kada žmogų
spaudžia vargai ir sunkumai, kada sieloje pasidaro tamsu lyg naktį, netikėtai pasirodo Viešpats „apsisiautęs garbe ir didybe, apsigaubęs šviesa lyg drabužiu“ (Ps 104,1 – 2) ir nušviečia tamsybes, pripildydamas jas akinančios šviesos bei šilumos.

Antai Išminties knygos autorius, kalbėdamas apie išminties šaltinį Dievą, pateikia vieną iš daugelio išminties definicijų: “Išmintis – amžinosios šviesos atspindys” (plg. Iš 7,26). Taigi, Dievas turėdamas išminties raktus ir ją atskleisdamas kam tik to nori, apibūdinamas kaip amžinoji šviesa, o išmintis – kaip tos šviesos atspindys.

Jau Išėjimo knygoje skaitome: „Dieną Viešpats, rodydamas kelią, ėjo pirma jų debesies stulpu, o naktį – ugnies stulpu, teikdamas šviesos, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį“ (Iš 13,21). Bet tai nebuvo dar tai ką pranašavo Izaijas: „tauta, gyvenusi tamsumoje, pamatė didžią šviesą; gyvenantiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė“ (Iz 9, 1). Ši pranašystė vėliau išsipildė ir vėliau suskambėjo taip: „Aš esu pasaulio šviesa“ (plg.Jn 8,12).

2. Pranašų pranašaujama šviesa

Izaijas yra tas pranašas, kuris nepaliaujamai kalba apie ateisiančią „šviesą tautoms“ (plg. Iz 5, 14). Tai atsispindi Iz 49,6; 51,4. Čia labai panašios vietos kaip ir Jobo knygoje, kur kalbama, kad blogieji skendi tamsoje, o geriesiems „tamsa tampa šviesi, kaip dienovidis” (Iz 58,10).

60 Izaijo pranašystės skyrius kalba apie naujojo, kitokio, pasikeitusio Siono Šlovę. Štai kaip Izaijas šio skyriaus pradžioje sušunka: „Kelkis, nušvisk! Tavo šviesa atėjo, Viešpaties šlovė virš tavęs sušvito! Nors žemę gaubia sutemos ir tautas dengia tamsybės, virš tavęs šviečia Viešpats” (Iz 60, 1 – 2). O su Viešpaties atėjimu ir atnešta šviesa pagerėja ir pats Izraelio tautos ekonominis, socialinis, kultūrinis bei religinis gerbūvis. Tada „Tau dienos šviesa nebebus saulė nei naktį nebešvies mėnulis, bet Viešpats bus tau amžina šviesa, Tavo Dievas – tavo spindesys. Tavo saulė niekada nebenusileis nei tavo mėnulis nesudils, nes Viešpats bus tau amžina šviesa (Iz 60,19 – 20). Argi tai neguodžiantys pranašo žodžiai!?

Pranašo Danieliaus knygoje, kuri datuojama VI a. pr. Kr., randame įrašą, kur sakoma: „Jis [Dievas] apreiškia, kas gilu ir paslėpta, jis žino, kas yra tamsybėje, nes jame yra šviesa „(Dan 2,22).

Ozėjas savo pranašystėse sklebia, kad Viešpaties nuosprendis „nutviks kaip šviesa“ (plg. Oz 6,5). O kodėl taip gali neatsitikti, jei jis pats yra Šviesa!

Štai pranašas Amosas perspėja nuo Dievo nusigręžusią tautą: „Vargas laukiantiems Viešpaties dienos! Kodėl jūs laukiate Viešpaties dienos? Ji tamsybė, o ne šviesa!” (Am 5,18). Tai labai paradoksali eilutė, palyginus su kitų pranašų skelbimu. Bet panagrinėjus visą kontekstą suvoki, kad atėjusi Pasaulio Šviesa sušvis tik teisiesiems, o ne nusidėjėliams. Pastariesiems tai bus tamsos ir ūkanos metas ir šią tamsą galės išsklaidyti tik atsivertimas.

Pranašas Michėjas į desperatišką savo ir savo tautos likimą žvelgia su viltimi. Jis sušunka; „Nors ir parpuoliau, vėl kelsiuos, nors sėdžiu tamsybėje, Viešpats mano šviesa. Turiu pakelti Viešpaties įniršį, kol jis apgins mano bylą ir jis išves mane į šviesą” (Plg. Mch 7,8 -9).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1352 žodžiai iš 4417 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.