Asmenybė psichologija
5 (100%) 1 vote

Asmenybė psichologija

1121

1.Laisvė – determinizmas. Tai vidinės laisvės laipsnis. Kiek žmogaus mintys, poelgiai, ir elgesio kontrolė priklauso nuo jo paties ir kiek tai yra nulemta kitų veiksnių. Determinuojantys veiksniai gali būti įvairūs, pvz., neįsisąmoninti motyvai, išorinis paskatinimas, ankstyvos vaikystės patirtis, fiziologiniai procesai, genetiniai veiksniai, kultūrinė aplinka.

G.W.Allport.

Vidinės laisvės žmogus turi nedaug. Asmenybės poelgiai ir elgesys yra labiau nulemti kitų veiksnių. Tiesiog žmogus turi galimybę tapti vienokia ar kitokia asmenybe. Jis gali pasirinkti, susikurti savo gyvenimo stilių. Nemažai įtakos elgesiui turi ir vaikystės patirtis. “Charakterio pamatai klojami iki žmogui sueina treji, ketveri, ar penkeri metai”.”Pažinęs akceptaciją meilioje aplinkoje, jis lengviau išmoksta akceptuoti save, toleruoti gyvenimo taisykles ir sėkmingiau spręsti vėliau pasitaikysiančius konfliktus”. “Interesų ir tikslų formavimesi pėdsaką įspaudžia kultūra ir aplinka”. “ Asmenybę valdo ne tik žmogaus rūšiai bendrų potraukių negausų paveldą veikiantys stimulai. Asmenybės tapsmo procesą valdo dar ir dispozicija suprasti savo galimybes, t.y. visuose savo raidos etapuose tapti būdinga žmogiška būtybe.o vienas pačių būtiniausių sugebėjimų – tai individuacija, individualaus gyvenimo būdo formavimas. Tiems , kas to stiliaus laikosi, būdinga save įsisąmoninti, kritiškai vertinti ir ugdyti.”

C.G.Jung.

Jung’as teigė kad žmogaus elgesį, jo poelgius valdo ne tik biologinės reikmės (oras, vanduo, maistas, seksualiniai instinktai) bet ir dvasiniai poreikiai, savęs realizacija, individuacija. “Žmogus gimsta ne tabula rasa, bet atsineša su savimi protėvių patirtį, taip kaip kūnas atsineša evoliucijos atspindžius savyje. Asmuo turi ne tik asmeninę patirtį ir asmeninę istoriją, jo gyvenime dalyvauja ir protėvių patirtis, ir istorija. Anot Jung’o, žmogus gimsta jau kaip užbaigta visuma, turinti savyje ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės savireguliacijos funkciją. Jau gimdamas žmogus atsineša su savimi parengtį jausti elgtis, suprasti kaip tam tikra visuma”. Komplekso įkyrumas taip pat veikia žmogaus elgesį. “Juo mažesnis individo sąmoningumas, tuo didesnį energinį potencialą turi jo kompleksai. Būtent šis potencialas ir lemia tai, kad kompleksai, visai nesiskaitydami su Ego intencijomis, įkyriai veikia individo elgesį, nuotaikas, patį realybės suvokimą”.

2. Racionalumas – iracionalumas. Kiek žmogaus protas turi įtakos jo elgesiui. Ar žmogus racionalus ir jo elgesys yra valdomas mąstymo, ar jį valdo iracionalios jėgos. Ar žmogus yra protingas savo likimo šeimininkas, ar jis yra kontroliuojamas giluminių iracionalių jėgų, apie kurių egzistavimą nieko nežino.

G.W.Allport.

Anot Allport’o žmogus yra racionali butybė, nors daug išorinių ir vidinių veiksnių lemia jo elgesį. “Propiumo racionalus funkcionavimas irgi sugeba teikti teisingus sprendimus, tinkamus prisitaikymus, tikslų planavimą ir santykinai neklaidingą gyvenimo lygčių sprendimo būdą. “Tai aš turiu fizinius pojūčius , tai aš diena dienon atpažįstu savo identitetą, tai aš pastebiu ir mąstau apie savo savikliovą, savęs išplėtimą, savo racionalizacijas, interesus ir atsidėjimus. Kai tokiu būdu mąstau apie savo propriačias funkcijas, galbūt pavyksta suvokti, kad jos visos viena su kita susijusios, ir pajusti, kaip jos kažin kokiu būdu siejasi su pačia žinojimo funkcija”.

C.G.Jung.

Žmogus, anot Jung’o, yra ir racionali ir iracionali butybė. Asmenybės funkcijas Jung’as suskirstė į racionalias (mąstymas, jaumai) ir į iracionalias (pojūtis, intuicija). Viena kuri nors iš šių funkcijų yra dominuojanti. Žmogaus elgesį nulemia ir neįsisąmoninti kompleksai. Žmogus juos gali įsisamoninti, tada jo elgesys taps racionalesnis, jo poelgio priežastys jam taps žinomos. “ Kompleksų pažinimas gali nukreipti energiją konstruktyvesne kryptimi, o patį individo elgesį daro mažiau kompulsyvų, mažiau automatišką ir mažiau regresyvų. Realybės suvokimas, galimybių įžiūrėjimas yra aiškesnis, kai išsilaisvinama iš autonomiškos kompleksų įtakos”. Komplekso įsisąmoninimas sąlygą “turime” pakeičia į sąlygą “galime”.

3. Holizmas – elementalizmas. Žmogaus elgesį galima suprasti tik tyrinėjant individą kaip visumą (holizmas), arba atvirkščiai – tik tyrinėjant kiekvieną elgesio aspektą atskirai (elementalizmas).

G.W.Allport.

Tyrimo objektas – žmogaus asmenybė. Allport’as teigia, kad žmogų tyrinėti reikia apskritai, o ne išskiriant kokią vieną savybę. Allport’as pateikia tokį pavyzdį: “negalima teigti, kad psichologo nedomina asmuo Jonas. Tik iš įpročio taip, o ne kitaip mąstyti psichologas išrėžia iš Jono prigimties kokius segmentus, kad juos išstudijuotų. Ši chirurginė operacija atliekama raižant Joną tam tikrais universaliais pjovimo įrankiais. Vienas pjūvis, tarkim, susijęs su sėkmės reikme, kitas – su intelekto koeficientu. Į tuos pjūvius nežiūrima kaip į Jone susikertančius pjūvius, į juos žvelgiama daugiau kap į atitinkamas susikertančias kitų asmenų savybes. Viskas baigiasi tuo, kad paprastai į Jono asmenybę žiūrime kaip į įšorinių koordinačių sistemoje nubrėžtą diagramą – be tarpusavio ryšių, be trukmės, be
judesio, be gyvybės, be kintamumo ir be unikalumo. Analizės metodai neatsako į klausimą , ką Jonas turi joniško. Didžiąją dalį mūsų rūpečių sudaro tai, kad analizuodami naudojamės tokiais elementais, kurie iš tikrųjų nėra unikalios visumos dalys”.

C.G.Jung.

Asmenybė yra sudaryta iš kelių diferencijuotų, bet tarpusavyje susijusių sistemų. Jung’as iš asmenybės išskyrė ir daugiausia tyrinėjo kompleksus, archetipus. Archetipus Jung’as tyrinėjo remdamasis mitologija, pasakomis, religiniais vaizdiniais, bei meno kūriniais. Jung’as teigė, kad žmogaus elgesį lemia kompleksai, bei archetipai, kurie slypi kolektyvinėje pasąmonėje. Tad juos labiausiai ir reikia tyrinėti, norint suprasti žmogaus elgesį.

4. Konstitucionalizmas – invaironmentalizmas.

G.W.Allport.

Prie sporadiškų, arba atsitiktinių, veisknių priskiriame su genais siejamas dispozicijas, kurias siejame su paveldėjimu. Jos formuoja temperamentą, judrumą, kūno sudėjimą ir intelektą – visas pagrindines asmenybės dalis, kurių, kiek mums žinoma, negalima nei tiksliai numatyti, nei kontroliuoti. Prie atsitiktinių dar priskiriamos išorinės gyvenimo aplinkybės: konkreti aplinka, kurioje gimsta vaikas, jo kultūra, klimato ar ligos sukelti neitkėtumai – visa, kas veikia jo tapsmą, bet yra tapsmo proceso išorėje.

Užgimę disponuojame tik organizmu (arba individu), sukuriančiu nepakartojamus prisitaikymo prie aplinkos ir jos valdymo būdus. Ankstyvieji būdai negali turėti propriačiųjų funkcijų, nes šios atsiranda nuo dvejų ar trejų metų.

C.G.Jung.

Asmenybę ir jos vystimąsi labiausia lemia genetiniai veiksniai, protėvių patirtis. Paveldimas ne pats protėvių patyrimas, bet galimybė tą patyrimą pakartoti. Tai lyg polinkis į pasaulį reaguoti tam tikru būdu. Kolektyvinė pąsamonė yra įgimtas visos asmenybės struktūros pagrindas, iš kurio išauga ego ir asmeninė pasąmonė. Tai, ką žmogus priskiria savo patirčiai, iš tikro yra nulemta kolektyvinės pasąmonės, nuo pat gimimo darančios įtaką žmogaus elgesiui.

5. Kintamumas – pastovumas. Kiek asmenybės struktūra gali keistis gyvenimo eigoje ir ar asmenybės vystymasis yra būtinas.

G.W.Allport.

Ilgainiui asmeninių polinkių persvara ir intensyvumas mažėja, auga bei plėtojasi į kitus orientuoti sentimentai. Kitaip tariant, mažas vaikas, būdamas visiškai neocialus, negali turėti nė vienos iš galutinių asmenybės struktūrų, kurioms susidaryti reikalingas mokymasis. Jo gyvybinės reikmės susijusios tik su neatidėliotinais norais. Tiesa, vaikas turi vadinamąją dispoziciją pagaliau socializuotis, tačiau pirmuosiuose etapuose tirkai nerasime nė trupučio altruizmo. Randantis tarpinėms sąžinės, vaizduotės struktūroms ir plėtojantis ego, gali pasitaikyti ir tikrų motyvacijos transformacijų. Tiek, kiek individas demokratiškai socialėja, tiek jam darosi nepakenčiama siekti laimės kitų sąskaita.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1234 žodžiai iš 2449 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.