Asmenybė psichologija
5 (100%) 1 vote

Asmenybė psichologija

1.Laisvė – determinizmas. Tai vidinės laisvės laipsnis. Kiek žmogaus mintys, poelgiai, ir elgesio kontrolė priklauso nuo jo paties ir kiek tai yra nulemta kitų veiksnių. Determinuojantys veiksniai gali būti įvairūs, pvz., neįsisąmoninti motyvai, išorinis paskatinimas, ankstyvos vaikystės patirtis, fiziologiniai procesai, genetiniai veiksniai, kultūrinė aplinka.

G.W.Allport.

Vidinės laisvės žmogus turi nedaug. Asmenybės poelgiai ir elgesys yra labiau nulemti kitų veiksnių. Tiesiog žmogus turi galimybę tapti vienokia ar kitokia asmenybe. Jis gali pasirinkti, susikurti savo gyvenimo stilių. Nemažai įtakos elgesiui turi ir vaikystės patirtis. “Charakterio pamatai klojami iki žmogui sueina treji, ketveri, ar penkeri metai”.”Pažinęs akceptaciją meilioje aplinkoje, jis lengviau išmoksta akceptuoti save, toleruoti gyvenimo taisykles ir sėkmingiau spręsti vėliau pasitaikysiančius konfliktus”. “Interesų ir tikslų formavimesi pėdsaką įspaudžia kultūra ir aplinka”. “ Asmenybę valdo ne tik žmogaus rūšiai bendrų potraukių negausų paveldą veikiantys stimulai. Asmenybės tapsmo procesą valdo dar ir dispozicija suprasti savo galimybes, t.y. visuose savo raidos etapuose tapti būdinga žmogiška būtybe.o vienas pačių būtiniausių sugebėjimų – tai individuacija, individualaus gyvenimo būdo formavimas. Tiems , kas to stiliaus laikosi, būdinga save įsisąmoninti, kritiškai vertinti ir ugdyti.”

C.G.Jung.

Jung’as teigė kad žmogaus elgesį, jo poelgius valdo ne tik biologinės reikmės (oras, vanduo, maistas, seksualiniai instinktai) bet ir dvasiniai poreikiai, savęs realizacija, individuacija. “Žmogus gimsta ne tabula rasa, bet atsineša su savimi protėvių patirtį, taip kaip kūnas atsineša evoliucijos atspindžius savyje. Asmuo turi ne tik asmeninę patirtį ir asmeninę istoriją, jo gyvenime dalyvauja ir protėvių patirtis, ir istorija. Anot Jung’o, žmogus gimsta jau kaip užbaigta visuma, turinti savyje ne tik fiziologinės, bet ir psichologinės savireguliacijos funkciją. Jau gimdamas žmogus atsineša su savimi parengtį jausti elgtis, suprasti kaip tam tikra visuma”. Komplekso įkyrumas taip pat veikia žmogaus elgesį. “Juo mažesnis individo sąmoningumas, tuo didesnį energinį potencialą turi jo kompleksai. Būtent šis potencialas ir lemia tai, kad kompleksai, visai nesiskaitydami su Ego intencijomis, įkyriai veikia individo elgesį, nuotaikas, patį realybės suvokimą”.

2. Racionalumas – iracionalumas. Kiek žmogaus protas turi įtakos jo elgesiui. Ar žmogus racionalus ir jo elgesys yra valdomas mąstymo, ar jį valdo iracionalios jėgos. Ar žmogus yra protingas savo likimo šeimininkas, ar jis yra kontroliuojamas giluminių iracionalių jėgų, apie kurių egzistavimą nieko nežino.

G.W.Allport.

Anot Allport’o žmogus yra racionali butybė, nors daug išorinių ir vidinių veiksnių lemia jo elgesį. “Propiumo racionalus funkcionavimas irgi sugeba teikti teisingus sprendimus, tinkamus prisitaikymus, tikslų planavimą ir santykinai neklaidingą gyvenimo lygčių sprendimo būdą. “Tai aš turiu fizinius pojūčius , tai aš diena dienon atpažįstu savo identitetą, tai aš pastebiu ir mąstau apie savo savikliovą, savęs išplėtimą, savo racionalizacijas, interesus ir atsidėjimus. Kai tokiu būdu mąstau apie savo propriačias funkcijas, galbūt pavyksta suvokti, kad jos visos viena su kita susijusios, ir pajusti, kaip jos kažin kokiu būdu siejasi su pačia žinojimo funkcija”.

C.G.Jung.

Žmogus, anot Jung’o, yra ir racionali ir iracionali butybė. Asmenybės funkcijas Jung’as suskirstė į racionalias (mąstymas, jaumai) ir į iracionalias (pojūtis, intuicija). Viena kuri nors iš šių funkcijų yra dominuojanti. Žmogaus elgesį nulemia ir neįsisąmoninti kompleksai. Žmogus juos gali įsisamoninti, tada jo elgesys taps racionalesnis, jo poelgio priežastys jam taps žinomos. “ Kompleksų pažinimas gali nukreipti energiją konstruktyvesne kryptimi, o patį individo elgesį daro mažiau kompulsyvų, mažiau automatišką ir mažiau regresyvų. Realybės suvokimas, galimybių įžiūrėjimas yra aiškesnis, kai išsilaisvinama iš autonomiškos kompleksų įtakos”. Komplekso įsisąmoninimas sąlygą “turime” pakeičia į sąlygą “galime”.

3. Holizmas – elementalizmas. Žmogaus elgesį galima suprasti tik tyrinėjant individą kaip visumą (holizmas), arba atvirkščiai – tik tyrinėjant kiekvieną elgesio aspektą atskirai (elementalizmas).

G.W.Allport.

Tyrimo objektas – žmogaus asmenybė. Allport’as teigia, kad žmogų tyrinėti reikia apskritai, o ne išskiriant kokią vieną savybę. Allport’as pateikia tokį pavyzdį: “negalima teigti, kad psichologo nedomina asmuo Jonas. Tik iš įpročio taip, o ne kitaip mąstyti psichologas išrėžia iš Jono prigimties kokius segmentus, kad juos išstudijuotų. Ši chirurginė operacija atliekama raižant Joną tam tikrais universaliais pjovimo įrankiais. Vienas pjūvis, tarkim, susijęs su sėkmės reikme, kitas – su intelekto koeficientu. Į tuos pjūvius nežiūrima kaip į Jone susikertančius pjūvius, į juos žvelgiama daugiau kap į atitinkamas susikertančias kitų asmenų savybes. Viskas baigiasi tuo, kad paprastai į Jono asmenybę žiūrime kaip į įšorinių koordinačių sistemoje nubrėžtą diagramą – be tarpusavio ryšių, be trukmės, be
judesio, be gyvybės, be kintamumo ir be unikalumo. Analizės metodai neatsako į klausimą , ką Jonas turi joniško. Didžiąją dalį mūsų rūpečių sudaro tai, kad analizuodami naudojamės tokiais elementais, kurie iš tikrųjų nėra unikalios visumos dalys”.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 840 žodžiai iš 2449 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.