Asmenybės ir socialinė psichologija
5 (100%) 1 vote

Asmenybės ir socialinė psichologija

1121

1.Asmenybės psichologijos objektas.Socialinės psichologijos objektas.Pagrindinės tyrimų sritys.

Asmenybė-“individo savitumas,reikšmingų pastovių jo savybių (įgimtų ir įgytų) sistema,nusakanti jo vietą kurioje nors bendrijoje”. (Psichologijos žodynas)

Pagrindinės socialinės psichologijos uždavinys- išsiaiškinti veiksnius,kurie turi įtakos individo veiksmams,jausmams ir mąstymui socialinėse situacijose.

Pagrindinės veiksnių grupės:

· kitų žmonių veiksmai ir ypatybės

· kognityviniai procesai

· ekologiniai kintamieji

· kultūrinis kontekstas

· biologiniai žmogaus prigimties ir genetinio paveldėjimo aspektai.

Pagrindiniai metodai

Koreliaciniai tyrimai- tai tyrimai,kurių tikslas įvertinti ryšį tarp dviejų ar daugiau kintamųjų.Hipotezė apie egzistuojantį ryšį tarp tam tikrų reiškinių gali iškilti atliekant stebėjimą.

Tačiau,kalbant apie koreliacinius tyrimus,net aukšta ir patikima koreliacija neleidžia daryti išvadų,kadangi abu kintamieji gali būti susiję be priežastinio indėlio.

Kai yra priežastingumo ryšiai,koreliacija pati savaime nerodo,kuris iš kintamųjų yra priežastis,o kuris pasekmė.

Koreliaciją gali nulemti kiti nežinomi ir nekontroliuojami kintamieji.Tačiau,remiantis aukštu koreliacijos koeficiantu,gali būti daromos prognozės.(Iš Bakševičiaus paskaitos)

Koreliacijos koeficiantas(ryšys nuo –1 iki +1 )

*ryšio stiprumas

*ryšio pobūdis

x ir y 1) x – y 2) x – y. 3)x – z – y.(turi ytakos trečias)

Eksperimentas – vienas svarbiausių psichologinio tyrimo metodų.Nuo stebėjimo skiriasi tuo,kad tyrinėtojas aktyviai dalyvauja situacijoje,planingai manipuliuoja vienu ar keliais kintamaisiais (veiksniais)ir registruoja tiriamojo objekto ar reiškinio pokyčius.(Psichologijos žodynas)

· priežasties – pasekmės ryšys

· nepriklausomas kintamasis

· priklausomas kintamasis.

2.Socialinis suvokimas.Įspūdžio kūrimas.Atribucija.

Socialinis suvokimas – tai socialinių objektų (kitų žmonių,savęs,grupių ,bendrijų ir pan.) suvokimas,supratimas ir vertinimas.

Socialinis suvokimas apima:

– neverbalinę komunikaciją

– atribuciją

– įspūdžio formavimąsi

1

Atribucija – tai žmogaus psichinių savybių ir elgesio priežasčių aiškinimas,interpretavimas.

Elgesys gali būti aiškinamas:

1.Vidinėmis priežastimis (vidinė atribucija)

2.Išorinėmis priežastimis (išorinė atribucija)

3.Vidinių ir išorinių priežasčių deriniu.

Fundamentali atribucijos klaida – tendencija pervertinti dispozicinių (vidinių) priežasčių svarbą kitų žmonių elgesiui.

Kodėl?

1.Stebėdami kito žmogaus elgesį,dėmesį koncentruojame į jo veiksmus,kontekstas lieka antrame plane.

2.Pastebime situacinius veiksnius ,bet suteikiame jiems mažesnį svorį.

Su laiku ši tendencija silpnėja (Burger,1986;Frank,Gilovich,1989)

Tarpkultūriniai skirtumai:

Individualistinė kultūra.(Tu turi ir nevalgai,o kiti šiukšlynuose ieško maisto)

Kolektyvistinė kultūra. (Tiek žmonių dirbo,kol iškepė bandelę.Ir tu nevalgai).

Savęs suvokimo tendencingumas,tai polinkis suvokti save palankiai. Kaip pasireiškia savęs suvokimo tendencingumas?

*tendencingomis pozityvių ir negatyvių įvykių atribucijomis

*savęs ,kaip žymiai geresnio už vidutinį žmogų ,suvokimu.

*netikru optimizmu

*klaidingu sutarimu ir klaidingu unikalumu (visi gavo blogus pažymius)

*kita

Kodėl?

· noras pateikti save pozityviai;

· informacijos apdorojimo išdava;

· noras apginti savęs vertinimą arba jį padidinti.

Įspūdžio kūrimas

Deriname prieinamą informaciją ,pasverdami kiekvieną jo dalį.

Informacijos svarbą apsprendžia:

1.informacijos šaltinis

2.informacijos negatyvumas ar pozityvumas

3.kiek gaunama informacija apibūdina elgesį kaip netipišką ar ekstremalų

4.informacijos eiliškumas (didesnę reikšmę teikiame pirmiausia gautai informacijai)

3.Nuostatos ir jų formavimasis.Nuostatų ir elgesio ryšys.

Nuostata – žmogaus pasirengimas,polinkis vienaip ar kitaip suvokti kokį nors objektą,numatyti situaciją ,atlikti tam tikrą su tuo objektu susijusią tikslingą veiklą. (Psichologijos žodynas)

Pagrindiniai nuostatos komponentai:

*objektyvusis (emocijos ar afektai);(šis žmogus man nepatinka)

*elgesio;(vengiu)

*kognityvinis;(turim tam tikrus įsitikinimus)

Šie trys komponentai gali būti suderinti ir nesuderinti.(Man nepatinka coca cola ,bet perku)

Ar nuostatos susijusios su elgesiu?

La Pierre (1934)tyrimas.

La Pierre įrodė ,kad nuostatos ne visada susiję su elgesiu.(La Pierre važinėjo su jauna kiniečių pora po Ameriką.Registravo,ar visi viešbučiai priima ir aptarnauja šią porą.Beveik visur juos priėmė ir aptarnavo,išskyrus vieną viešbutį.Vėliau La Pierre išsiuntinėjo į viešbučius klausimynus.Buvo atsakyta,kad kiniečių neaptarnautų)

Veiksniai,nulemiantys atitikimą tarp nuostatų ir elgesio (Taylor,Peplau,Searis,1997)

1.Nuostatos stiprumas:

1.suderinti komponentai;

2.pakankamai informacijos apie nuostatos objektą

3.tiesioginė patirtis su nuostatų objektu

Silpnos ir ambivalentiškos nuostatos neturi įtakos elgesiui.

2.Nuostatos stabilumas:

Pagal stabilias nuostatas galima geriau prognozuoti elgesį.

3.Nuostatos įvertintos tame pačiame specifiškumo lygmenyje kaip ir elgesys.

4.Nuostatos iškilumas

5.Situaciniai sprendimai

Ar elgesys apsprendžia nuostatas?

– vaidmenų atlikimas;

– tikėjimas tuo,ką sakome;

– elgesys po to,kai mes buvome kuo nors įtikinti.

4.Nuostatų keitimas.Veiksniai,turintys įtakos nuostatų keitimui.

1.Įtikinėjimas

2.Nuostatų keitimasis dėl kognityvinio disonanso.

1.Įtikinėjimas.Pagrindiniai veiksniai:

1.Komunikatorius (patikimumas,patrauklumas);Pvz:jei reklamoje patinka žmogus – mums tai daro įtaką.

2.Informacija;

3.Kaip perteikiama informacija (racionalus ar emocinis poveikis,asociacijos su teigiamais (neigiamais)jausmais.

4.Auditorija (amžius,reakcijos; (ne bet kam bet ką gali pasakyti,pasiūlyti)

Du įtikinėjimo būdai:

1.Centrinis (informacija pateikiama sistemiškai,akcentuojami argumentai);

2.Periferinis (akcentuojamas įtikinėjimo patrauklumas,kompetencija,statusas)

Pasipriešinimas nuostatų keitimui.

Veiksniai,turintys įtakos pasipriešinimui:

*reaktyvumas;(pasireiškia tada,kai pajuntame grėsmę savo laisvei);

*išankstinis perspėjimas; (leidžia pasipriešinti);

*selektyvus vengimas;(jei turime nuostatą,stengiamės ją patvirtinti);

Kognityvinis disonansas – (nesuderinamumas) – tai prieštaringos informacijos sukelta nemaloni būsena,trikdanti žmogaus pusiausvyrą.Stengiamasi jos išvengti.

Disonanso sumažinimo būdai:

1.pakeisti elgesį;

2.pakeisti nuostatą;

3.pateisinti elgesį ar nuostatas.

Veiksniai,kurie turi įtakos nuostatų pasikeitimui per kognityvinį disonansą:

· grėsmė;(grėsmė sukelia mažesnį disonansą ir mažiau keičiasi nuostatos)

· pasirinkimo jausmas; (disonansas kyla tik tuomet,kai elgesys yra laisvai pasirinktas)

· įsipareigojimas; (įsipareigojimas sukelia disonansą,kai primena apie elgesį)

· iš anksto numatomos pasekmės;(medis jeigu užkrenta “be perspėjimo” vis tiek mes eisim pro medžius.

· atsakomybė dėl pasekmių;

· pastangos;

5.Konformizmas.Klasikiniai konformizmo tyrimai.(S.Asch,M.Sherif)

Konformizmas – tai polinkis savo nuomones,nuostatas,veiksmus ir suvokimą derinti prie kitų žmonių nuomonių,nuostatų ir t.t.

S.Asch pateikė apibrėžtus stimulus ir pastebėjo,kad žmonės vistiek sako kaip kiti (prisitaiko).

Konformizmą sąlygojantys veiksniai:

1.socialinė parama;

2.grupės dydis;

3.grupės sutelktumas;

4.kultūriniai skirtumai;(kolektyvistinėse kultūrose konformizmas pasireiškia žymiai labiau), o lytis? (situacijos dvisprasmiškumas) Pvz: egzistuoja stereotipas,kad moterys linkusios prisitaikyti,paklusti,jos yra žemesniame statuse.

Kaip paaiškinti komformizmą?

– normatyvinė socialinė įtaka (noras patikti);

– informacinė socialinė įtaka (noras būti teisiu);

Pasipriešinimas komformizmui:

– individualumo siekimas;

– kontrolės siekimas;(nori jausti ,kad nuo jų viskas priklauso)

6.Sutikimas.Dažniausiai naudojamos technikos ,siekiant sutikimo.

Šaltiniai,kuriais žmonės naudojasi,norėdami padaryti įtaką:

1.apdovanojimai

2.prievarta (fizinė jėga,grasinimai)

3.kompetencija (tam tikras galios šaltinis:gydytojas kai pasako,kad reikia vaistų,tai juos ir geriame)

4.informacija

5.referentinė galia (žmogus taikosi,nori būti panašus į žmogų,kuris jam patinka;arba išskiria ,nenori susitapatinti).

6.teisėta valdžia (policininko įsakymams turim pritarti ir juos vykdyti)

7.bejėgiškumo galia (neįgaliam žmogui padedam pereiti gatvę)

Dažniausiai naudojamos technikos ,siekiant sutikimo:

Specialios technikos:

1.”Koja tarpdury”

iš pradžių pateikiamas mažas prašymas; jei sutinka – pateikiamas didesnis prašymas.

2.”Durys prieš veidą”

iš pradžių pateikiamas didelis prašymas; jei nesutinka – pateikiamas mažesnis prašymas.

7.Paklusimas.S.Milgramo eksperimentas.Situacinės ir asmenybinės paklusimo determinantės.

S.Milgramo eksperimentas

Tikslas – sužinoti ,ar žmonės paklus nepažįstamajam ,kuris santykinai neturi galios ir sutiks sukelti stiprų skausmą kitam nepažįstamam žmogui.(Elektros srovė)

65 % pademonstravo visišką paklusimą.

Kokie veiksniai turi įtakos paklusimui?

Asmenybiniai veiksniai:

– autoritarinis paklusimas;(daug žmonių ,kurie paklūsta autoritetams)

– kontrolės lokusas(vieta); (eksternalai labiau linkę paklusti) Eksternalai turi išorišką kontrolės lokusą,o internalai – vidinį.

Internalai – viso ko priežastis-jie

Eksternalai viską suverčia aplinkai;

– religingumas;(giliai religingi linkę labiau paklusti;

Situaciniai veiksniai:

– atleidimas nuo atsakomybės;(liepė ir daro)

– autoritetai dažnai turi savo statuso ir valdžios ženklus;

– laipsniškas įsakymų pobūdis.

Pvz: paauglys įtraukiamas į nusikaltėlių grupuotę.Iš pradžių lengvi nusikaltimai,o paskui sunkūs.

Pasipriešinimas

1.Individai turi būti įspėti ,kad jie,o ne valdžia bus atsakingi už žalą;

2.Individams gali būti parodyta,kad po tam tikro momento esąlygiškas paklusimas destruktyviems įsakymams yra netinkamas;

3.Lengviau pasipriešinti ,jei suabejojama kompetencija ir motyvais;(kai parodomos silpnybės žmogus jau ne aklai paklūsta)

4.Vien žinojimas,kad autoritetai gali sukelti aklą paklusimą,sumažina paklusnumą.Žymiai labiau pasiduodame įtakai,kada daugelis taip daro.

8.Išankstiniai nusistatymai.Psichologinės išankstinių nusistatymų priežastys.

10.Socialinis tapatumas.Aš – vaizdas,savęs vertinimas,
psichologija.

Prosocialus elgesys – priešprieša asocialiam elgesiui.

Altruistinis elgesys – turi naudos kitam,nors sau iš to materialios naudos neturi.

Altruizmas – nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove ir pasiryžimas dėl kitų paaukoti savo interesus.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1437 žodžiai iš 2853 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.