Asmenybės raida jos tyrimo metodai pojūčiai ir suvokimai
5 (100%) 1 vote

Asmenybės raida jos tyrimo metodai pojūčiai ir suvokimai

112131

Psichologijoje išskiriamos 4 duomenų apie asmenybę rinkimo kategorijas:

LOTS:

a) L- duomenys. Tai gyvenimo užrašai. Tai informacija apie tiriamą žmogų, kuri gaunama iš įvairių dokumentų, užrašų, užfiksuotų įvairiose įmonėse apie įvairius gyvenimo įvykius.

b) O- stebėjimo duomenys. Tai įvairi informacija, gaunama iš kompetentingų stebėtojų( tėvų, mokytojų, draugų). Žmogus stebimas ir vertinamas. Šie duomenys dažniausiai gaunami asmeninių savybių vertinimo pavidalu. Dominantys duomenys gali būti surinkti pagal tam tikro elgesio stebėjimą arba bendrą asmeninį charakterio vertinimą( pasitikėjimas savimi, bendravimo įgūdžiai).Šie duomenys gali būti gauti tiek iš vieno, tiek iš kelių stebėtojų.

c) T – testavimo duomenys. Jie sudaryti iš informacijos, gautos eksperimentinių procedūrų ar standartizuotų testų pagalba( asmenybės, intelekto testai).

d) S- savęs vertinimas. Tai informacija, suteikta tiriamojo apie save. Šie duomenys gaunami klausimų ir atsakymų ar anketos pagrindu. Klausimynai gali apimti 1 charakterio bruožą( požiūris į darbą, optimizmas) ar daugiau.

PSICHOLOGIJOS METODAI

Pagrindinės tyrimo strategijos: stebėjimo, koreliacinė ir eksperimentinė strategijos. Stebėjimo strategija . Ji suprantama kaip bendras planas, programa, numatanti tyrimo etapus, sąlygojanti empirinių duomenų surinkimo būdus ir tų duomenų interpretaciją. Stebėjimo strategija- tai tyrimų programa, kurios tikslas aprašyti reiškinį ar jo eigą, parodyti tam tikrų faktų pasiskirstymą. Kartais, jei to reikia, remiantis aprašytų faktų pasiskirstymu galima juos suklasifikuoti. Dažniausiai atliekamas kasdieninio gyvenimo sąlygose( natūralus stebėjimas). Tai išeities taškas, ką galime patikrinti kitomis strategijomis. Taip pat gali būti laboratorinis stebėjimas- kontroliuojamose sąlygose.

Koreliacinė ir eksperimentinė strategijos- tokios pat kaip ir asmenybės tyrimo ir vertinimo.

Tyrimo technika. Ji suprantama kaip empirinių duomenų rinkimo būdas. Tai gali būti:

a)apklausa- tai duomenų rinkimas tiriamajam žodžiu ar raštu atsakant į pateiktus klausimus. Raštu- anketos, klausimynai, žodžiu- pokalbis, interviu. Interviu gali būti standartizuotas ir nestandartizuotas.

Standartizuotas- iš anksto suformuojami klausimai ir pateikiami asmeniui tam tikra nustatyta tvarka;

Nestandartizuotas- klausimai išanksto nesuformuluojami, tyrėjas, atsižvelgdamas į atsakymus, pateikia klausimus. Pateikiama bendra pokalbio tema, priklausomai nuo atsakymų pateikiami klausimai.

Anketa- tam tikru būdu sudarytas klausimų rinkinys, kurio kiekvienas klausimas logiškai susijęs su apklausos tikslu. Tai masiniams tyrimams pritaikytas būdas. Žmogus atsako raštu.

b) testavimas. Gali būti gabumų, intelekto testavimai.

ASMENYBĖS RAIDA

Žmogus gimsta, auga, bręsta, sensta ir miršta. Jo gyvenimas- tai procesas, vykstantis laike ir susidedantis iš tam tikrų periodų, kuriems būdinga tam tikro psichikos struktūra ir ją atitinkančios raidos tendencijos.

Asmenybės raidą lemia žmogaus genetinių, biologinių, fizinių ir socialinių aplinkos sąlygų sąveika. Asmenybės raida skirstoma į 3 sferas:

1) Fizinė- apima vaiko augimą ir kūno pakitimus, motorinius sugebėjimus, maitinimosi ir fizinės sveikatos ypatybes.

2) Pažintinė-apima suvokimą, vaizduotę, atmintį, mąstymą ir kalbą.

3) Psichosocialinė- apima emocijas, asmenybę bei tarpusavio ryšius su kitais žmonėmis.

Egzistuoja nuomonė, kad vystosi tik kūdikiai, vaikai ir jaunuoliai, o suaugę- jau susiformavę, pvz pasak S.Freud “ žmogus vystosi tik kūdikystėje ir vaikystėje, o vėliau tik pasireiškia tai, kas yra susiklostę pasąmonėje.“

Tačiau ir suaugusių žmonių vystymosi pokyčiai turi ne mažesnę reikšmę nei kūdikio, vaiko ar jaunuolio.

Pirmasis, kuris pabrėžė suaugusiojo vystymąsi buvo K.Jungas. Pagal jį, gyvenimas susideda iš 2 dalių, kurias skiria gyvenimo vidurys( apie 40-uosius metus). Pirmojoje daly formuojasi išorinis “ aš “, kai siekiama pritapti prie išorinio pasaulio. Antrojoje vystosi vidinis “ aš “, kai derinamasi prie vidinio pasaulio.

Vėliau saugusiojo vystymasi nagrinėjo E.Erikson, D.J.Levinson, E.R.Gold ir kiti autoriai.

Egzistuoja daug įvairių asmenybės raidos periodizacijų.

J.PIAGET periodizacija(skaitosi Pježo)

Jis sudarė raidos stadijų seką, kuri apima vaiko intelekto raida, ir sukūrė 4 pagrindines pažintines raidos stadija

1 ) Sensomotorinė. Nuo gimimo iki 2 metų(maždaug). Būdinga, kad vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis turi grupę refleksų, kurie padeda reaguoti į aplinką . Vaikas pamažu pats pradeda ieškoti stimulų pažinti aplinką. per motorinį elgesį( judesį ) ir fizinį kontaktą su kažkuo iš tos aplinkos, stengiasi pratęsti įdomų patyrimą. Stadijos pabaigoje vaikas jau gali įsivaizduoti daiktus, kurių tuo metu nėra jo akiraty. Mintyse jis gali spręsti paprastas problemas ir numatyti savo veiksmų padarinius.

2) Priešoperacinė. Nuo 2 iki 7m. Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir kalbą. Vis labiau lavėja jo vaizduotė. Mąstymas- egocentriškas, t.y. vaikas nesugeba suprasti įvairių dalykų kitu aspektu, nesutampančių su jo nuomone. Vaikas pasaulį supranta tik remdamasis savo
paties požiūriu. Šio amžiaus vaikui būdinga centracija- dėmesio sutelkimas tik į vieną situacijos bruožą. Jis pamažu pradeda klasifikuoti objektus, rūšiuoti į kategorijas ir klases. Šios stadijos pabaigoje vaiko centracija ir egocentriškumas mažėja, jis pradeda suprasti kitų požiūrį.

3) Konkrečių operacijų stadija. 7-11m Piaget pažymi, kad šioje stadijoje vaikas gali atlikti įvairias logines operacijas, bet tik su konkrečiais daiktais. Jos mąstymas tampa vis lokiškesnis. Pradeda spręsti klasifikavimo, seriavimo uždavinius, pradeda suprasti priežastinius ryšius. Jam dar sunku abstrakčiai mąstyti, reikia konkrečių pavyzdžių, kurie padėtų sudaryti mąstymo sąsają.

4) Formalių operacijų stadija. 11-15m. Tai paskutinė pažintinės raidos stadija, kai ankstesnės kognityvinės struktūros pasikeičia kokybiškai. Formalių operacijų mąstymui būdingas sugebėjimas abstrakčiai mąstyti, neatsižvelgiant į konkrečius faktus.

Piage nuomone, yra 2 pagrindiniai požymiai, kurie skiria paaugliui būdingų formalų mąstymą nuo vaikui būdingo konkretaus operacinio mąstymo:

1) Hipotetinis- dedukcinis mąstymas- susidūręs su problema, paauglys vadovaujasi bendra teorija, kuri apima visus galimus rezultatą apsprendžiančius veiksnius. Remdamasis šia teorija, jis sukuria specifines hipotezes, kurios gali būti pritaikomos tai situacijai. Po to sistemingai jas tikrina ir siekia išsiaiškinti, kuri iš jų pasireiškia konkrečiu atveju. Tokiu būdu paauglio problemų sprendimų strategijos prasideda nuo galimybės ir nuo jos pereinama prie realybės.

Tuo tarpu konkretaus operacinio mąstymo stadijos metu vaikas pradeda nuo realybės, tačiau, kai akivaizdūs tarpusavio ryšiai nepasitvirtina, jis nesugeba sugalvoti naujų alternatyvų ir negali problemos išspręsti.

2) Propozicinis (teoretinis) mąstymas.

Paauglys gali nukreipti dėmesį į žodinį tvirtinimą ir vertinti jo logiškumą, neatsižvelgdamas į realaus pasaulio aplinkybes.

Vaikas- priešingai: gali įvertinti teiginių logiškumą tik palygindamas juos su konkrečiais realiais faktais. Formalaus operacinio mastymo esmė yra ta, kad jo neriboja išorinė realybė.

B.BROMLEY

Jis žmogaus gyvenimą suskirsto į 5 ciklus:

1) Embrioninis

2) Vaikystės

3) Jaunystės;

4) Suaugystės;

5) Senėjimo.

EMBRIONINĮ ciklą sudaro 4 stadijos:

1st. Zigotos(apvaisinto kiaušinėlio);

2st. Embriono( biologinio vystymosi ankstyvoji stadija);

3st.Vaisiaus( biologinio vystymosi vėlyvoji stadija);

4st.Gimimo momento( gyvenimo motinos organizme pasikeitimas gyvenimą išoriniame pasaulyje).

VAIKYSTĖS ciklą sudaro 3 stadijos:

1st. Kūdikystės st. Nuo gimimo iki 18 mėn.. Susidaro pagrindiniai judėjimo, suvokimo, manipuliavimo įgūdžiai. Susiformuoja sensomotorinė schema, reguliuojanti elgesį. Sparčiai vystosi nežodinės bendravimas, kurio pagalba vyksta pradinė žmogaus socializacija. Ypatingą reikšmę pradinei socializacijai, bendravimo ir prisirišimo poreikių susidarymui turi visiška vaiko priklausomybė nuo suaugusiojo, ypač nuo mamos.

2st.Ikikmomyklinės vaikystės st. 18mėn-5 m. Pasižymi suvokimo, įsiminimo ir elementarių mąstymo procesų, sudėtingų veiksmų su daiktais vystymosi.

Elgesio įvairiose gyvenimo situacijose patirties kaupimu.

Šioje stadijoje intensyviai vystosi kalba, formuojasi žodiniai ryšiai bendravimo procese, tačiau kartu su jais panaudojamos ir ankstyvesnės ne žodinio bendravimo priemonės( mimika, poza, intonacija). Palaipsniui tvirtėja socialiniai santykiai artimoje aplinkoje.

3st.Ankstyvoji mokyklinė st.5-11-13m. Ši stadija pasižymi simbolinio prado mąstyme ir elgesyje vystymusi, konkrečių grupavimo operacijų įsisavinimu. Ji turi ypatingą individo socializacijai, kadangi įgyvendinama ne tik empyriškai kaupiant elgesio visuomeninėje aplinkoje patirtį, bet ir įsisavinant moralę.

JAUNYSTĖS ciklą sudaro 2st.:

1st.Vyresniosios mokyklinės vaikystės- ankstyvosios jaunystės st. 11-13-15m. Pasižymi lytiniu, somatiniu ir psichiniu vystymusi. Susiformuoja formalių operacijų ir liginių struktūrų sistema .Žymūs pokyčiai socialiniam vystymesi- pradeda veikti ribotos teisinės atsakomybės sistema, įsisavinami pagrindiniai vaidmenys, suaugusiųjų elgesio normos.

2st.Vėlyvosios jaunystės st. 15-21m. Baigiasi pagrindinė biologinio vystymosi fazė. Toliau įgyjamas išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. Įsisavinami kai kurie profesiniai vaidmenys, pradedama gyventi savarankiškai. Lemiamą reikšmę turi perėjimas nuo priklausomybės-ekonominės, moralinės- prie nepriklausomybės nuo tėvų.

SUAUGYSTĘ sudaro 4 st.:

1st. Ankstyvosios suaugystės st 21-25m. Pilnai įsisavinamas suaugusio žmogaus vaidmuo. Sukuriama savo šeima ir savitas gyvenimo būdas. Toliau vyksta profesinio pasirengimo ir meistriškumo tobulinimas.

2st. Viduriniosios suaugystės st. 25-40 m. Pasiekiama intelektualinių laimėjimų viršūnė. Vyksta socialinių ir profesinių vaidmenų konsolidacija. Būdinga palyginti pastovūs socialiniai ryšiai, lyderiavimas įvairiose veiklos rūšyse, nedidelis kai kurių fizinių ir protinių sugebėjimų susilpnėjimas, pasireiškiantis įtemptoje
veikloje.

3st. Vėlyvosios suaugystės st. 40-55m. Tolimesnis socialinių ir profesinių vaidmenų nustatymas. Vaikų išėjimas iš šeimos, ir dėl to gyvenimo būdo pakeitimas. Tolimesnis fizinių ir protinių funkcijų susilpnėjimas.

4st. Priešpensijinio amžiaus st. 55-65m. Toliau silpnėja fizinės, protinės, seksualinės funkcijos.Tačiau tuo pačiu ši stadija yra bendriausių socialinių pasiekimų viršūnė. Dėl pasiruošimo būsimam pensijiniam gyvenimo būdui keičiasi visa motyvacija.

SENĖJIMO ciklas:

1st. Pasišalinimo nuo darbų st. 65-70m. Pasižymi jautrumo gyvenimo stereotipams padidėjimu, didesniu prisirišimu prie artimųjų, bendravimo poreikio išaugimu, profesinės veiklos nutraukimu arba jos tęsimu, siekiant išlaikyti autoritetą ir valdžią. Fizinės ir protinės būsenos pablogėjimas.

2st. Senatvės st. Virš 70m. Visiškas neužimtumas visuomenėje. Jokių vaidmenų, išskyrus šeimos nebuvimas. Auganti socialinė izoliacija. Artimų žmonių rato laipsniškas mažėjimas. Fizinis ir protinis nepakankamumas.

3st. Susenimo ir mirties st. Galutinis biologinių funkcijų sutrikimas, chroniškos liguistos būsenos, mirtis

E. ERIKSON periodizacija

Jis išskyrė 8 žmogaus raidos stadijas, kurių kiekvieną lydi krizė, sąlygota biologinio bendravimo ir asmenybei pateikiamų socialinų reikalavimų toje stadijoje.

Žmogus per savo gyvenimą pereina universalias, visai žmonijai būdingas raidos stadijas, pagal epigenetinį principą( kai asmenybė vystosi laiptelių principu, pereidama iš stadijos į stadiją).Asmenybės vystymosi kryptį ir tęstinumą palaiko visuomenė. Būdas, kuriuo sprendžiami stadijos uždaviniai priklauso nuo kultūrinės aplinkos. Vystymosi planas yra įgimtas ir kiekviena raidos stadija turi savo laiką. Pilnavertė asmenybė formuojasi tik pereidama vieną po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija turi savo krizę, t.y. kiekvienoje stadijoje turi būti išspręsti tam tikri socialiniai uždaviniai. Žmogus save realizuoja, kai priimtinu būdu įveikia krizes.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1791 žodžiai iš 3515 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.