Asmenybės raida jos tyrimo metodai pojūčiai ir suvokimai
5 (100%) 1 vote

Asmenybės raida jos tyrimo metodai pojūčiai ir suvokimai

Psichologijoje išskiriamos 4 duomenų apie asmenybę rinkimo kategorijas:

LOTS:

a) L- duomenys. Tai gyvenimo užrašai. Tai informacija apie tiriamą žmogų, kuri gaunama iš įvairių dokumentų, užrašų, užfiksuotų įvairiose įmonėse apie įvairius gyvenimo įvykius.

b) O- stebėjimo duomenys. Tai įvairi informacija, gaunama iš kompetentingų stebėtojų( tėvų, mokytojų, draugų). Žmogus stebimas ir vertinamas. Šie duomenys dažniausiai gaunami asmeninių savybių vertinimo pavidalu. Dominantys duomenys gali būti surinkti pagal tam tikro elgesio stebėjimą arba bendrą asmeninį charakterio vertinimą( pasitikėjimas savimi, bendravimo įgūdžiai).Šie duomenys gali būti gauti tiek iš vieno, tiek iš kelių stebėtojų.

c) T – testavimo duomenys. Jie sudaryti iš informacijos, gautos eksperimentinių procedūrų ar standartizuotų testų pagalba( asmenybės, intelekto testai).

d) S- savęs vertinimas. Tai informacija, suteikta tiriamojo apie save. Šie duomenys gaunami klausimų ir atsakymų ar anketos pagrindu. Klausimynai gali apimti 1 charakterio bruožą( požiūris į darbą, optimizmas) ar daugiau.

PSICHOLOGIJOS METODAI

Pagrindinės tyrimo strategijos: stebėjimo, koreliacinė ir eksperimentinė strategijos. Stebėjimo strategija . Ji suprantama kaip bendras planas, programa, numatanti tyrimo etapus, sąlygojanti empirinių duomenų surinkimo būdus ir tų duomenų interpretaciją. Stebėjimo strategija- tai tyrimų programa, kurios tikslas aprašyti reiškinį ar jo eigą, parodyti tam tikrų faktų pasiskirstymą. Kartais, jei to reikia, remiantis aprašytų faktų pasiskirstymu galima juos suklasifikuoti. Dažniausiai atliekamas kasdieninio gyvenimo sąlygose( natūralus stebėjimas). Tai išeities taškas, ką galime patikrinti kitomis strategijomis. Taip pat gali būti laboratorinis stebėjimas- kontroliuojamose sąlygose.

Koreliacinė ir eksperimentinė strategijos- tokios pat kaip ir asmenybės tyrimo ir vertinimo.

Tyrimo technika. Ji suprantama kaip empirinių duomenų rinkimo būdas. Tai gali būti:

a)apklausa- tai duomenų rinkimas tiriamajam žodžiu ar raštu atsakant į pateiktus klausimus. Raštu- anketos, klausimynai, žodžiu- pokalbis, interviu. Interviu gali būti standartizuotas ir nestandartizuotas.

Standartizuotas- iš anksto suformuojami klausimai ir pateikiami asmeniui tam tikra nustatyta tvarka;

Nestandartizuotas- klausimai išanksto nesuformuluojami, tyrėjas, atsižvelgdamas į atsakymus, pateikia klausimus. Pateikiama bendra pokalbio tema, priklausomai nuo atsakymų pateikiami klausimai.

Anketa- tam tikru būdu sudarytas klausimų rinkinys, kurio kiekvienas klausimas logiškai susijęs su apklausos tikslu. Tai masiniams tyrimams pritaikytas būdas. Žmogus atsako raštu.

b) testavimas. Gali būti gabumų, intelekto testavimai.

ASMENYBĖS RAIDA

Žmogus gimsta, auga, bręsta, sensta ir miršta. Jo gyvenimas- tai procesas, vykstantis laike ir susidedantis iš tam tikrų periodų, kuriems būdinga tam tikro psichikos struktūra ir ją atitinkančios raidos tendencijos.

Asmenybės raidą lemia žmogaus genetinių, biologinių, fizinių ir socialinių aplinkos sąlygų sąveika. Asmenybės raida skirstoma į 3 sferas:

1) Fizinė- apima vaiko augimą ir kūno pakitimus, motorinius sugebėjimus, maitinimosi ir fizinės sveikatos ypatybes.

2) Pažintinė-apima suvokimą, vaizduotę, atmintį, mąstymą ir kalbą.

3) Psichosocialinė- apima emocijas, asmenybę bei tarpusavio ryšius su kitais žmonėmis.

Egzistuoja nuomonė, kad vystosi tik kūdikiai, vaikai ir jaunuoliai, o suaugę- jau susiformavę, pvz pasak S.Freud “ žmogus vystosi tik kūdikystėje ir vaikystėje, o vėliau tik pasireiškia tai, kas yra susiklostę pasąmonėje.“

Tačiau ir suaugusių žmonių vystymosi pokyčiai turi ne mažesnę reikšmę nei kūdikio, vaiko ar jaunuolio.

Pirmasis, kuris pabrėžė suaugusiojo vystymąsi buvo K.Jungas. Pagal jį, gyvenimas susideda iš 2 dalių, kurias skiria gyvenimo vidurys( apie 40-uosius metus). Pirmojoje daly formuojasi išorinis “ aš “, kai siekiama pritapti prie išorinio pasaulio. Antrojoje vystosi vidinis “ aš “, kai derinamasi prie vidinio pasaulio.

Vėliau saugusiojo vystymasi nagrinėjo E.Erikson, D.J.Levinson, E.R.Gold ir kiti autoriai.

Egzistuoja daug įvairių asmenybės raidos periodizacijų.

J.PIAGET periodizacija(skaitosi Pježo)

Jis sudarė raidos stadijų seką, kuri apima vaiko intelekto raida, ir sukūrė 4 pagrindines pažintines raidos stadija

1 ) Sensomotorinė. Nuo gimimo iki 2 metų(maždaug). Būdinga, kad vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus Jis turi grupę refleksų, kurie padeda reaguoti į aplinką . Vaikas pamažu pats pradeda ieškoti stimulų pažinti aplinką. per motorinį elgesį( judesį ) ir fizinį kontaktą su kažkuo iš tos aplinkos, stengiasi pratęsti įdomų patyrimą. Stadijos pabaigoje vaikas jau gali įsivaizduoti daiktus, kurių tuo metu nėra jo akiraty. Mintyse jis gali spręsti paprastas problemas ir numatyti savo veiksmų padarinius.

2) Priešoperacinė. Nuo 2 iki 7m. Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir kalbą. Vis labiau lavėja jo vaizduotė. Mąstymas- egocentriškas, t.y. vaikas nesugeba suprasti įvairių dalykų kitu aspektu, nesutampančių su jo nuomone. Vaikas pasaulį supranta tik remdamasis savo
paties požiūriu. Šio amžiaus vaikui būdinga centracija- dėmesio sutelkimas tik į vieną situacijos bruožą. Jis pamažu pradeda klasifikuoti objektus, rūšiuoti į kategorijas ir klases. Šios stadijos pabaigoje vaiko centracija ir egocentriškumas mažėja, jis pradeda suprasti kitų požiūrį.

3) Konkrečių operacijų stadija. 7-11m Piaget pažymi, kad šioje stadijoje vaikas gali atlikti įvairias logines operacijas, bet tik su konkrečiais daiktais. Jos mąstymas tampa vis lokiškesnis. Pradeda spręsti klasifikavimo, seriavimo uždavinius, pradeda suprasti priežastinius ryšius. Jam dar sunku abstrakčiai mąstyti, reikia konkrečių pavyzdžių, kurie padėtų sudaryti mąstymo sąsają.

4) Formalių operacijų stadija. 11-15m. Tai paskutinė pažintinės raidos stadija, kai ankstesnės kognityvinės struktūros pasikeičia kokybiškai. Formalių operacijų mąstymui būdingas sugebėjimas abstrakčiai mąstyti, neatsižvelgiant į konkrečius faktus.

Piage nuomone, yra 2 pagrindiniai požymiai, kurie skiria paaugliui būdingų formalų mąstymą nuo vaikui būdingo konkretaus operacinio mąstymo:

1) Hipotetinis- dedukcinis mąstymas- susidūręs su problema, paauglys vadovaujasi bendra teorija, kuri apima visus galimus rezultatą apsprendžiančius veiksnius. Remdamasis šia teorija, jis sukuria specifines hipotezes, kurios gali būti pritaikomos tai situacijai. Po to sistemingai jas tikrina ir siekia išsiaiškinti, kuri iš jų pasireiškia konkrečiu atveju. Tokiu būdu paauglio problemų sprendimų strategijos prasideda nuo galimybės ir nuo jos pereinama prie realybės.

Tuo tarpu konkretaus operacinio mąstymo stadijos metu vaikas pradeda nuo realybės, tačiau, kai akivaizdūs tarpusavio ryšiai nepasitvirtina, jis nesugeba sugalvoti naujų alternatyvų ir negali problemos išspręsti.

2) Propozicinis (teoretinis) mąstymas.

Paauglys gali nukreipti dėmesį į žodinį tvirtinimą ir vertinti jo logiškumą, neatsižvelgdamas į realaus pasaulio aplinkybes.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1064 žodžiai iš 3515 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.