Asmenybės teorijų lyginamoji analizė
5 (100%) 1 vote

Asmenybės teorijų lyginamoji analizė

112131

Klasikinė psichoanalizė

S. Froido (Sigmund Freud, 1856-1939) darbai, kurių ištakos yra biologijoje, neurologijoje ir psichiatrijoje, pateikė savo laikmečiui naują asmenybės supratimą, sukrėtusi tų laikų normas ir padariusį didžiulę įtaką Vakarų kultūrai. Froido sukurta teorija yra pirmoji visapusiška asmenybės teorija. Jos pagrindas – neįsisąmoninti seksualiniai bei agresyvūs instinktai.

Pagrindinė šios teorijos mintis buvo ta, kad žmogaus elgesį lemia pasąmonė, kurios žmogus negali kontroliuoti ir dažnai net nesuvokia jos turinio. Žmogaus psichikoje Froidas išskyrė 3 lygius:

• Sąmonės lygmuo – pojūčiai ir išgyvenimai, kuriuos mes suvokiame duotu momentu. Sąmonė apima labai mažą procentą informacijos, saugomos smegenyse. Tai tarsi matoma ledkalnio viršūnė, nedidelė psichikos dalis, kurią žmogus gali kontroliuoti.

• Priešsąmonės lygmuo – “prieinama atmintis” – joje yra informacija, kurią pastangų dėka galima perkelti į sąmonės lygį.

• Pasąmonės lygmuo – pati reikšmingiausia dalis, primenanti neribotos apimties saugyklą, į kurią patenka visa, kada nors gauta informacija, į kurią išstumiami visi nemalonūs prisiminimai, kuriuos žmogus manas užmiršęs; būtent pasąmonėje reikia ieškoti įvairių sapnų, apsirikimų, užmiršimų, nesąmoningų poelgių priežasčių, žmogus nekontroliuoja savo pasąmonės ir net nežino jos turinio; į pasąmonę patekusios neišspręstos problemos niekur nedingsta, o toliau kelia pasąmoninius konfliktus, griaunančius žmogaus asmenybę iš vidaus.(4)

Froido psichoanalitinė asmenybės teorija grindžiama įsitikinimu, kad žmogaus psichika yra nelyginant ledkalnis, kurio didžioji dalis neregima. Mūsų sąmoningas žinojimas yra iškilusi į paviršių matoma ledkalnio dalis. Giliau slypi daug didesnė pasąmonės sritis, apimanti mintis , norus, jausmus, ir prisiminimus, kurių daugumos neįsisąmoniname. Kai kurios iš tų minčių laikinai yra ikisąmonės srityje, jas panorėję bet kada galime perkelti į sąmoningo žinojimo lygį. Froidą labiausiai domino nepasiekiamos mintys ir aistros, kurias mes išstumiame ir jėga neįsileidžiame į savo sąmonę, nes jas pripažinti būtų pernelyg skausminga. Nors, sąmoningai nežinome, kad turime tokių nerimą keliančių minčių ir jausmų, Froido įsitikinimu, jie smarkiai veikia mus. Jis manė, kad mūsų nepripažįstami impulsai pasireiškia kitokiu, užslėptu pavidalu – mūsų pasirenkamu darbu, įsitikinimais, kasdieniais įpročiais ir nerimą keliančiais simptomais. Taip pasąmonė įsismelkia į mūsų mintis ir jausmus.(3)

Froido struktūrinis modelis

Anot Froido, asmenybė – žmogaus emocijos, siekiai ir mintys – kyla iš konflikto tarp agresyvių, malonumo siekiančių biologinių impulsų ir socialinių ribojimų. Asmenybė, jo požiūriu, yra pastangų įveikti šį svarbiausiąjį konfliktą padarinys – išreiškiant šiuos impulsus tokiais būdais, kurie leistų patirti malonumą, tačiau kartu nesukeltų ir kaltės jausmo arba bausmės.

Froidas aiškino kad konfliktas apima tris sąveikaujančias sistemas:

• Id

• Ego

• Superego

Id – seniausias, didžiausią reikšmę turintis asmenybės sluoksnis, kuris yra pasąmonės energijos šaltinis, teikiantis ją asmenybei iš įgimtų instinktų maistui, orui, giminės pratęsimui, agresijai. Id veikimas grindžiamas malonumo principu: jei nevaržytų tikrovė, nedelsiant būtų siekiama pasitenkinimo ignoruojant aplinkos reikalavimus, visuomenės normas. Jeigu asmenybėje vyrauja šis pradas, žmogus išgyvena konfliktus sus visuomene, jos normomis. Pagrindiniai instinktai, teikiantys gyvybinę energiją (Libido), nuolat prieštarauja tarpusavyje ir sąlygoja asmenybės veiklą. Tai gyvybės, giminės pratęsimo (Eros) ir mirties, į save arba į aplinką nukreiptos agresijos, destrukcijos (Thanatos) instinktai.

Ego – sąmoningoji asmenybės dalis, besivadovaujanti realybės principu. Jos dėka žmogus gali suderinti savo poreikius su visuomenės normomis, bendrauti su aplinka. Ego suderina Id principą “noriu” su superego principu “reikia”.

Superego – viršutinis asmenybės sluoksnis, suformuotas visuomenės normų ir taisyklių, kurį žmogus įgyja patirties ir auklėjimo dėka. Tai pati nepastoviausia asmenybės dalis, nes normos tarsi primetamos iš šalies, ir geriausiu atveju žmogus jas internalizuoja, t.y. įsisavina (5) ir ima jomis vadovautis kaip savomis. Gali būti situacijų kai žmogus lengvai atsisako šių taisyklių ir ima vadovautis instinktais.

Asmenybės dalys nuolat konfliktuoja tarpusavyje, dažni ir asmenybės konfliktai su aplinka dėl poreikių patenkinimo. To pasekoje žmogus nuolat gyvena įtampoje, veikiamas vidinių ir išorinių konfliktų. Asmenybė gali sėkmingai funkcionuoti, tik išsprendusi savo vidinius ir išorinius konfliktus. Į pasąmonę perėję konfliktai trukdo žmogui gerai jaustis, todėl tokiais atvejais reikalinga terapija. Jeigu asmenybė išsprendžia savo vidinius konfliktus, ji tampa psichiškai sveika ir brandžia. Pagal Froidą brandi asmenybė yra asmuo, sugebantis palaikyti gilius, ilgalaikius ryšius su savo artimaisiais ir atliekantis visuomenei reikalingą darbą. (1,2)

Elgesio motyvacija

Pagal Froidą, bet koks žmogaus aktyvumas (mąstymas, suvokimas, atmintis, vaizduotė) remiasi instinktais. Taigi, varomoji elgesio jėga –
instinktai. Jie elgesį gali veikti tiesiogiai ir netiesiogiai. Žmogus elgiasi vienaip ar kitaip, todėl, kas juos žadina pasąmonės įtampa – instinktų veiksniai siekia šią įtampą sumažinti. Froidas nuosekliai laikėsi psichinio determinizmo principų, pagal kuriuos yra dėsninga ir būtina psichinių reiškinių priklausomybė nuo juos sukeliančių veiksnių. Žmogus yra sudėtinga energetinė sistema. Energija gali pereiti iš vienos žmogaus būsenos į kitą, bet negali niekur išnykti, t.y. psichinė energija gali transformuotis į fiziologinę ir atvirkščiai. Psichinės energijos šaltinis yra sujaudinimo būsena , atsirandanti nepatenkinus kūno poreikių. Froido teigimu, kūno poreikių psichinis vaizdinys yra instinktas. Bet kokio elgesio tikslas yra sumažinti įtampą, atsirandančią dėl energijos susikaupimo, Froidas pripažino 2 pagrindines instinktų grupes:

Eros – instinktai, reikalingi gyvybiniams procesams palaikyti ir rūšies dauginimuisi.

Thanatos – mirties instinktas. Žiaurumo ir agresijos pagrindas.

Eros instinktams atstovauja seksualiniai instinktai. Libido – tai psichinės energijos dalis, kuri save realizuoja per seksualinį elgesį.. Erogeninės zonos – libido susikaupimo vieta. Manipuliacijos šiose zonose duoda iškrovas ir teikia malonumą. Pvz.: kramtymas, čiulpimas duoda oralinį pasitenkinimą, tuštinimasis – analinį, masturbacija – genitalinį. (4)

Instinktą nusako 4 charakteristikos:

• Šaltinis – organizmo būsena ir poreikis, sukeliantis šią būseną. Gyvybės instinktų šaltinis, pvz.: šaltis, alkis; mirties – nepateikė.

• Tikslas – reiškia sužadinimo, kurį sukelia poreikis, pašalinimas ir redukcija. Jei tikslas pasiektas žmogus patiria trumpą pasitenkinimą. Nors yra daug būdų pasiekti instinktų tikslui, vis dėl to stebima tendencija palaikyti minimalų sužadinimą.

• Objektas – reiškia bet kokį žmogaus aplinkos daiktą arba kūno dalį, užtikrinančią pasitenkinimą (t.y. tikslą). Veiksniai, duodantys pasitenkinimą, gyvenimo eigoje kinta.

• Stimulas – energijos, jėgos spaudimo, reikalingo patenkinti instinktui, kiekis. Kuo daugiau kliūčių, tuo daugiau energijos.(2)

Froidas manė, kad daugelį socialinių – psichologinių fenomenų gali suprasti dviejų pagrindinių instinktų – seksualinių ir agresijos pakeitimo kontekste. Pagal Froidą, visa dabartinė socializacija (menas, muzika, literatūra) yra pakeistos seksualinės ir agresijos rezultatas – negalėdami patirti pasitenkinimo tiesiogiai ir nedelsiant, žmogus išmoko savo instinktyvią energiją perkelti į kitus žmones, objektus, veiklą. Taip atsirado sudėtingi religiniai, politiniai, ekonominiai ir kt. instinktai.(3)

Asmenybės vystymasis

Froidas manė , kad individo raida vyksta stadijomis. Psichoanalitinėje jo teorijoje raidos stadijos skiriamos atsižvelgiant į tai, kurios kūno vietos tam tikro amžiaus individų yra malonių pojūčių šaltinis ir yra stipriai sužadinamos. Froidas išskyrė 5 individo raidos stadijas:

• oralinė

• analinė

• falinė

• latentinė

• genitalinė

Froido teigimu, vaikystės išgyvenimai turi lemiamą reikšmę suaugusiojo asmenybės formavimuisi. Kiekvienas žmogus pereina psichoseksualinio vystymosi stadijas, kurios yra biologiškai sąlygotos ir būdingos visiems žmonėms, nepriklausomai nuo kultūrinės aplinkos, kurioje jie gyvena. Pagrindinis faktorius, nulemiantis asmenybės vystymąsi, yra seksualinis instinktas. Psichoseksualinio vystymosi stadijos pavadintos pagal kūno dalį, kurią toje stadijoje stimuliuojant galima pasiekti didžiausią pasitenkinimą.

Asmenybės vystymesi akcentuojama per didelio rūpinimosi ir frustracijos reikšmė. Per daug rūpinantis vaiku, jis netenka didelės dalies galimybių pačiam valdyti savo vidines funkcijas ir tampa priklausomas nuo kitų žmonių. Frustracija – psichoseksualiniai vaiko poreikiai nėra patenkinami. Tiek vaikystėje patirta frustracija, tiek per didelė priklausomybė gali turėti reikšmės vėlesniam suaugusio žmogaus elgesiui.(4)

Psichoanalizės vystymasis. A. Adlerio asmenybės tipai

Individualiosios psichologijos atstovas, psichoanalitikas A. Adleris (Alfred Adler, 1870-1937) savo teorijoje akcentavo socialinio intereso, kaip žmogaus elgesį motyvuojančios jėgos, svarbą. Ne taip kaip Froidas, Adleris asmenybę skirstė į tipus, kurių išskyrė 4 :

• Valdantis tipas. Nedidelis socialinis interesas, aktyvus. Toks žmogus nesirūpina kitais, nori būti viršesnis už kitus, problemas sprendžia priešiškai, asocialiai, yra pasitikintis savimi.

• Imantis tipas. Didelis socialinis interesas, neaktyvus. Pagrindinis rūpestis- kuo daugiau gauti iš kitų (nieko nedarant pačiam, tik imant).

• Vengiantis tipas. Nedidelis socialinis interesas, neaktyvus. Bėga nuo problemų sprendimo. Negali pasirūpinti savimi, nes bijo nesėkmės.

• Socialiai naudingas tipas. Didelis socialinis interesas, aktyvus. Rūpinasi kitais, linkęs bendrauti. Aktyviai sprendžia problemas darbe, meilėje, draugystėje.

Pats svarbiausias įnašas į asmenybės teoriją, buvo Adlerio teorija apie kūrybiškąjį pradą „kūrybiškasis aš“. Ne taip kaip Froido ego, kurį sudaro psichologinių procesų, tarnaujančių įgimtiems instinktams, seka, Adlerio – Self – yra labai suasmeninta, subjektyvi sistema, kuri paaiškina ir suteikia prasmę organizmo patyrimams.
ieško patirties, kuri padeda patenkinti asmenybės unikalaus gyvenimo stiliaus (būdo) poreikį. Jei šios patirties neįgyjama, tada –self – bando ją susirasti pati. Ši teorija apie kūrybiškąjį aš pradą buvo visai nauja psichoanalizėje.(2)

Taigi, asmenybės struktūra pas Froidą ir pas Adlerį iš esmės skiriasi. Froidas daug dėmesio skyrė tam, kas sudaro žmogaus asmenybę. Jis tarsi struktūrizavo ją, skirstė į dalis aiškino, kas yra kiekviena, ką duoda žmogui, o Adleris daugiau į asmenybę žiūrėjo kaip į vientisą, išskirdamas 4 asmenybių tipus ir tarsi visus žmones sutalpino į juos. Taip pat Adleris teigė, kad tuose tipuose yra unikalūs žmonės, su savotišku gyvenimo stiliumi ir pan. Pasak Adlerio, asmenybė yra nedaloma ir vientisa, sąmonė ir pasąmonė veikia viena kryptimi – siekia išsaugoti vertės jausmą. Nors Adleris perėmė iš savo mokytojo S. Froido pasąmonės sąvoką ir sampratą, tačiau daugelį psichoanalizės teiginių jis kritikavo, vienas iš jų, kalbant apie asmenybės struktūrą – asmenybės skaidymas į Id, Ego ir Super – Ego.

A. Adlerio apercepcijos schema

Adleris panašiai kaip ir Froidas manė, kad žmogaus elgesys paklūsta jo paties vaikystėje susikurtiems gyvenimo tikslams: visos mintys, jausmai, norai, poelgiai, sapnai ir psichopatologiniai fenomenai priklauso nuo tų tikslų, yra nukreipti jų siekimui. Adlerio nuomone, asmenybės veiklos motyvu ir varomąja jėga yra jos augimo, pranašumo, tobulumo siekimas, valdžios siekimas, o šis neatsiejamai susijęs su žmogui įgimtu menkavertiškumo jausmu. Siekdama pranašumo (vėliau Adleris akcentavo tobulumo siekimą) asmenybė kompensuoja susiformavusį vaikystėje menkavertiškumo jausmą. Vaikas nuo pat gimimo jaučia esąs silpnesnis, nepriklausomas nuo kitų, mažai galintis; šis jausmas ypač sustiprėja, jeigu vaikas jaučiasi mažiau sugebantis už bendraamžius. Būtent čia ir pasireiškia įgimtas noras tobulėti, pirmauti ir kompensuoti savo silpnumą. Žmonės turi įgimtą socialinį instinktą, kuris juos verčia atsisakyti egoistinių tikslų vardan visuomenės, savo asmeninius poreikius nukreipti socialiniai naudai.

Socialinio intereso jausmas yra įgimtas kiekvienam žmogui, tačiau būtinos tam tikros sąlygos šeimoje to vidinio potencialo atskleidimui. Bendradarbiavimo, pasitikėjimo, pagalbos asmenybei ir lygiavertiškumo dvasia vykstantys procesai šeimoje stimuliuoja socialinio intereso augimą. Esant pakankamai stipriam socialiniam jausmui, vaikas pasirenka pranašumo tikslus, kurie suderinami su kitų žmonių pranašumo tikslais ir neprieštarauja bendro gyvenimo normoms. Esant silpnam socialiniam jausmui, vaiko pasirenkami tikslai yra individualistiški, nesusiję su gyvenimu visuomenėje. Asmeninį žmogaus judėjimo per gyvenimą dėsnį A.Adleris pavadino gyvenimo stiliumi.(2,4)

Tam tikra prasme atrodytų, kad Adlerio požiūris yra toks pat biologinis , kaip ir Froido, tačiau Adlerio asmens teorija minimalizavo seksualinį instinktą, kuris Froido ankstyvojoje teorijoje suvaidino beveik pagrindinį vaidmenį asmens elgesio pokyčiuose. Žmogus visų pirma yra socialinis, o ne seksualinis individas. Taigi, Froidas žmonių elgesį aiškino per instinktus, Adleris per poreikius, kurie abiejų manymu yra įgimti (Adlerio požiūris toks pat biologinis kaip Froido), bet vėliau, augant, didelę įtaką daro tai, kokioje aplinkoje auga žmogus. Kalbant apie Froido teoriją, galima teigti, kad tik nuo aplinkos priklauso, kokie instinktai bus daugiau paveikti aplinkos, išvystyti (tai yra, kuo toliau vadovausis žmogus gyvenime), o kurie bus daugiau mažiau nuslopinti, ir žmogaus gyvenime didelės įtakos neturės. O Adlerio teorijoje taip pat matyti, kad aplinka motyvacijai taip pat turi didelę reikšmę (šeima, kultūra, draugai).

A. Adlerio asmenybės vystymasis

Pagal Adlerio teoriją, asmenybė formuojasi per kelerius pirmuosius gyvenimo metus. Vaiko gimimo eiliškumas suteikia tik galimybę, o ne garantiją įgyti vienokį ar kitokį specifinį patyrimą. Pagal gimimo eiliškumą galima numatyti tam tikro žmogaus apercepcijos schemas, tikslus ar asmenybės savybes.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2091 žodžiai iš 4104 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.