Asocijuotų vidurio europos šalių rengimo narystei europos sąjungoje strategija
5 (100%) 1 vote

Asocijuotų vidurio europos šalių rengimo narystei europos sąjungoje strategija

Įvadas

Rengimo narystei strategija: tiesiamas kelias Europos Sąjungos narystei. Šiandien rengimo narystei strategija yra pirminis Europos Sąjungos prioritetas, kuris savo išskirtinę svarbą išsaugos ir ateinančiais metais. Europos Komisija laikosi tokios nuostatos dėl to, kad strategija yra gyvybiškai svarbi tinkamam asocijuotų šalių pasirengimui stoti į Europos Sąjungą. Strategija – tai rūpestingai parengtas veiksmų planas, kurio įgyvendinimas išskirtinis sėkminga integracija. Europos Sąjunga prisiėmė istorinį įsipareigojimą visų šių Vidurio Europos šalių, kurios yra pasirašiusios Europos sutartis, atžvilgiu. Tuo pat metu buvo apribotos ekonominės ir politinės narystės Europos Sąjungoje sąlygos. 1993 metais Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjunga, atsižvelgdama į būsimąją narystę, patvirtino, kad Vidurio Europos šalys gali tapti Sąjungos narėmis. Ji suformulavo Asocijuotų Vidurio Europos valstybių rengimo narystei strategiją, kurioje nustatyta, kad Europos Sąjunga padės asocijuotoms šalims integruotis į ją.

Pagrindinis strategijos elementas yra asocijuotų šalių rengimas integracijai į Sąjungos vidaus rinką. Nepaisant to, kad visos šalys pasieks tam tikrų laimėjimų, įgyvendins politines, ekonomines ir socialines reformas, asocijuosis tarp Vidurio Europos šalių. Rengimo narystei strategijos tikslas yra jų rėmimas, nutiesiant kelią, kuris Europos Sąjungą ir asocijuotas šalis turės atvesti į integraciją. Ši Europos Sąjungos strategija paremta trimis pagrindinėmis priemonėmis. Europos sutartimis, komunikacijos sąranga ir PHARE programa.

Rengimo narystei strategijos priemonės. Pagrindinės šios strategijos priemonės yra Europos sutartys, vadinamasis struktūruotas dialogas, ir PHARE programa. Be to, Europos Sąjunga per PHARE programą teikia Finansines subsidijas, kurios naudojamos kartu su Europos investicijų banko, Europos anglių ir plieno bendrijos paskolomis. PHARE programa yra akivaizdžiausias Europos Sąjungos indėlis į reformų procesą.

Europos sutartys. Europos Sąjunga 1991 metais pasirašė Europos sutartis su Lenkija ir Vengrija, 1993 metais su Čekija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir 1995 metais su Estija, Latvija, Lietuva. Visos šalys, kurios su Europos Sąjunga pasirašė Europos sutartį, tapo pripažintomis šalimis – kandidatėmis ir buvo įtrauktos į rengimo narystei strategiją.

Susitikimai. Vienas iš pagrindinių Europos sutarčių elementų – Asociacijos tarybos. Tai nuolatiniai dvišaliai Europos Sąjungos ir kiekvienos šalies – partnerės susitikimai, kuriuose nagrinėjami vis aktualesni klausimai.1995 metais Asociacijos tarybų veiklą dar papildė Asociacijos komitetai, kuriuose buvo nagrinėjami konkretūs prekybos klausimai, bei Jungtiniai parlamentiniai komitetai.

Platesnis Europos Sąjungos rinkų atvėrimas prekybai. Europos sutartyse numatyta palaipsniui įvesti laisvą prekybą pramonės gaminiais, kurie turėtų pilnai pradėti funkcionuoti, pasibaigus asimetrijos principu pagrįstam pereinamajam laikotarpiui. Europos Sąjunga iš pat pradžių pagal tarpines ir Europos sutartis akivaizdžiai gerokai liberalizavo savo prekybą. Pradinis Europos Sąjungos tarifinių ir kiekybinių apribojimų daugeliui pramonės gaminių šalinimo grafikas, apskaičiuotas penkeriems metams, buvo sutrumpintas. Nuo 1995 metų pradžios asocijuotoms šalims buvo suteikta galimybė laisvai prekiauti savo pramonės gaminiais Europos Sąjungoje. Šalys sutarė tobulinti ir laisvo darbininkų judėjimo taisykles. Abi pusės pasilieka sau teisę taikyti apsaugines ir antidempingo priemones. PHARE programa, kuri skirta į Europos sutartyse numatytų tikslų įgyvendinimui, yra ypač svarbi minėti sričių plėtotei.

Struktūruotas dialogas. Struktūruotas dialogas Europos Sąjungos santykiuose su būsimaisiais nariais yra novacija, kuri sudaro sąlygas labiau įsitraukti į Europos Sąjungos veiklą dar net neprasidėjus stojimo deryboms. Kaip tik tam tikslui Kopenhagoje Europos Sąjunga ir nutarė sukurti daugiau nuolatinių bendrų Europos Sąjungos ir asocijuotų šalių ministrų lygio susitikimų sąrangą. Specialiai sukurta sąranga, kurioje diskutuojami bendrai rūpimi dalykai, pavyzdžiui, susijusių tomis sritimis, kurių problemų sprendimas reikalauja veiksmų visos Europos lygmenyje. Struktūruotas dialogas asocijuotas šalis supažindina ir su sprendimų priėmimo procesu bei Europos Sąjungos institucijomis. Europos Sąjunga 1994 metais nusprendė suintensyvinti dialogą visuose lygmenyse ir sudaryti galimybę asocijuotoms šalims prisijungti prie pareiškimų, iniciatyvų ir bendrų veiksmų, kurių imasi Europos Sąjunga BUSP kontekste.

PHARE programa. Programa yra Europos Sąjungos iniciatyva, pagal kurią šalims – partnerėms teikiamos finansinės subsidijos rems jose vykstančiai ekonominei transformacijai ir demokratijos stiprinimui. Ji veikia kaip savotiškas multiplikatorius, kuris atveria įvairius fondus svarbiems tyrinėjimų, subsidijų, garantinių schemų, kredito linijų projektams ir kartu su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą. PHARE ilgainiui turės išsiplėtoti į vidutinės trukmės Finansinės paramos teikimo sistemą, kuri ypatingą dėmesį skirs infrastruktūros vystymui ir bendradarbiavimo regionų viduje rėmimui. PHARE taip pat įgyvendins priemones,
kurios skatins bendradarbiavimą tarp šalių – partnerių ir ypatingą dėmesį skirs investicijų rėmimui. Atsižvelgdama į šį naują vaidmenį, Europos Sąjunga 1995 metų birželio mėnesio aukščiausiojo lygio susitikime Kanuose nusprendė PHARE programai 1995– 1999 metams skirti maždaug 6.7 milijardo ECU.

Parama permainų procesui

Demokratija ir pilietinė visuomenė. Egzistuoja daugybė nedidelių, bet vis dėlto labai reikšmingų PHARE programų. Galima išskirti dvejopo pobūdžio programas: viena grupė – tai pilietinės visuomenės plėtotės programos; kita – tai iš Briuselio valdomos programos, kurios taip pat teikia tiesiogines subsidijas ir Rytų, ir Vakarų Europos NVO bei panašioms organizacijoms. Demokratijos programa koncentruojasi į tokias veiklos sritis, kaip parlamentinė praktika ir organizacija. Viešosios administracijos ir viešųjų reikalų tvarkymo atvirumas, NVO ir atstovaujamų struktūrų plėtotė.

Visos į bendrąją rinką įstojusios į Europos Sąjungą šalys – partnerės taps jos vidaus rinkos dalimi. Vidaus rinka yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų. Tai rinka be vidinių sienų: joje gali laisvai judėti prekės, žmonės, paslaugos ir kapitalas. Šiam tikslui visos Europos Sąjungos teritorijoje buvo pradėtos taikyti bendros konkurencijos taisyklės, politika, bendri minimalūs aplinkos ir vartotojų apsaugos standartai. Šalys – partnerės turi suderinti savo įstatymus su vidaus rinką reguliuojančiais teises aktais ir sukurti struktūras, kurios įgyvendintų ir taikytų šiuos naujus įstatymus.

Baltoji knyga. Pagal Europos sutartis šalys – partnerės turi pradėti savo teisės derinimą su tomis ekonominėmis laisvėmis, kuriomis paremta Europos Sąjungos vidaus rinka. Baltoji knyga yra pagrindinis informacinis dokumentas, kuris turi padėti šalims – partnerėms susiorientuoti vidaus rinkos funkcionavimui esminių teisės aktų, struktūrų ir kitų ekonominių sąlygų labirinte. Baltoji knyga sudaro vidaus rinką reguliuojančių šalies aktų apibūdinimas 23 sektoriuose.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1016 žodžiai iš 1839 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.