Asortimento ir kokybės organizavimas x įmonėje
5 (100%) 1 vote

Asortimento ir kokybės organizavimas x įmonėje

Turinys

Įvadas 3

1. Asortimento formavimas 4

1.1. Asortimento klasifikavimas 4

1.2. Asortimento gylis bei plotis 5

1.3. Asortimento valdymas bei formavimas 7

2. Produkto kokybės valdymas 10

3. Įmonės prekių asortimento analizė 15

4. UAB „XXX“ gaminių kokybė 19

5. UAB „XXX“ asortimento formavimo planas 20

6. Prekės modifikavimas bei galimos alternatyvos 21

Išvados 22

Literatūra 23

Įvadas

Kiekvienos įmonės tikslas yra gauti kuo didesnį pelną. Siekiant šio tikslo, įmonei būtinai reikia žinoti vartotojų poreikius bei norus, kad galėtų tinkamai formuoti savo prekių asortimentą, tobulinti vienas ar kitas prekes,išimti iš rinkos pasenusias ir visiškai neperkamas prekes ir pan.Taip pat naudinga išsiaiškinti ar vartotojai yra patenkinti esamomis prekėmis, jų gausa, sužinoti ar verta įmonei plėsti asortimentą naujomis, patobulintomis prekėmis ir kaip jas geriau pateikti vartotojams.

Taigi, įmonė išsiaiškinusi vartotojų poreikius ir norus gali pradėti organizuoti bei įgyvendinti norimas asortimento formavimo kryptis.

Pagrindinis įmonės tikslas yra nustatyti ar įmonės planuojamas įgyvendinti asortimento organizavimo planas atitiks potencialių vartotojų poreikius.

Tinkamai suformuotas prekių asortimentas gali atnešti įmonei tiek maksimalų pelną, tiek perspektyvas skverbtis į naujas rinkas su naujomis ar patobulintomis prekėmis ir taip atsilaikyti konkurencinėje kovoje.

Darbo tikslas: išanalizuoti, kaip organizuojamas asortimentas ir kokybė X įmonėje.

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti asortimento formavimo ypatumus.

2. Įvertinti UAB „XXX“ gaminių kokybę.

3. Išanalizuoti UAB „XXX“ gaminių asortimento formavimo planą.

1. Asortimento formavimas

1.1. Asortimento klasifikavimas

Daugelis įmonių gamina bei parduoda ne vieną ir ne kelias prekes, bet tam tikrą prekių asortimentą.Visos įmonės parduodamos skirtingos prekės dažniausiai vadinamos prekių asortimentu. Kiekvienos įmonės tikslas yra nuolat keisti, tobulinti bei plėsti savo prekių asortimentą. Tačiau daugelis įmonių susiduria su pagrindiniu uždaviniu: koks yra tikrai tobulas prekių asortimentas? Norint atsakyti į šį klausimą, įmonei reikia įvertinti savo tikslus, galimybes, analizuoti pasirinktos klientų grupės ypatybes bei nuolat stebėti aplinkos sąlygas.

Prekių asortimentas – tai visų prekių ir prekių grupių, kurias parduoda įmonė, rinkinys. (Virvilaitė R., 1997). Asortimentas gali būti:

· gamybinis;

· prekybinis;

· vartojimo.

Gamybinis asortimentas yra susijęs su pramone, žemės ūkiu. Prekybinis asortimentas egzistuoja cirkuliacijos sferoje, o vartojimo asortimentas apima vartojimo sferoje esančius produktus.

Prekių asortimentas yra klasfikuojamas pagal daugelį įvairių požymių, tokių kaip: parduotuvių tipas, laiko kriterijus, vietos kriterijus, prekių pasiūlos principai ir pan. Atsižvelgiant į šiuos požymius išskiriama smulkesnė asortimento klasifikacija:

· prekybinis bei gamybinis;

· bazės ar mažmeninės prekybos;

· standartinis bei sezoninis;

· prekių atsargų.

Taip pat asortimentas yra klasifikuojamas ir pagal parduotuvių tipus:

· universalus;

· kompleksinis

· specializuotas.

Dažniausiai prekių asortimentas yra skirstomas į:

· pagrindinį;

· šalutinį;

· privalomą;

· papildomą. (Pajuodis A., 2002)

1.2. Asortimento gylis bei plotis

Prekių asortimento sąvoka kitaip dar vadinama prekių linija. Prekių linija (angl. product line) – tai panašios paskirties prekių rinkinys. Kitaip tariant prekių linija yra vienos įmonės gaminamų giminiškų prekių grupė. Pavyzdžiui prekių linija gali būti vadinama tokia įmonės gaminama prekių grupė kaip: kėdės,stalai,spintelės ir pan.

Yra skiriami du asortimento parametrai:

· asortimento plotis;

· asortimento gylis.

Prekių asortimento plotis – tai prekių linijų skaičius.

Prekių asortimento gylis – tai modifikacijų skaičius, kuris sudaro prekių liniją.

Asortimento plotis nusako, kiek yra iš esmės skirtingų prekių. Asortimento gylis nusako, kiek kiekviena prekė turi modifikacijų, pavidalų, dydžių ir pan. Pavyzdžiui,gamintojas siūlo tokias prekių linijas: jogurtas, varškė, grietinė, sviestas. Norėdamas praplėsti savo siūlomų prekių asortimentą, gamintojas gali įtraukti ir naują, penktąją prekių liniją – kefyrą. Taip jis padidins savo siūlomų prekių asortimento plotį. Asortimento gylis, tai bus atskiros jogurto, sviesto ir kitų prekių rūšys. Pavyzdžiui, jogurtas su vaisiais, jogurtas su žele gabaliukais ir pan.

Gamintojas tokias prekes gali vertinti kaip artimas todėl, kad jos gaminamos ir vartojamos panašiu būdu, pardavinėjamos tam pačiam rinkos segmentui per tuos pačius paskirstymo kanalus. Ne visada įmonės gali turėti labai daug prekių linijų, kartais jos turi tik vieną prekių liniją. Įmonės, turinčios vieną prekių liniją, dažniausiai pasitaiko tarp paslaugas teikiančių įmonių. Pavyzdžiui, siuvimo salonas. Labai daug prekių linijų gali turėti dideli prekybos centrai, pavyzdžiui, „MAXIMA“, „IKI“ ir kiti, kuriuose galima nusipirkti įvairių prekių: miltų, pieno, kavos, šokolado, vaisių ir pan.

Nagrinėjant prekių asortimento gylį bei plotį galima išskirti tokias asortimento
strategijas:

· Siauras – negilus – pateikiama vartotojui labai ribotas prekių pavadinimų skaičius. Kadangi vartotojai nelinkę gaišti laiko tokiai ribotai pasiūlai, todėl prekės turėtų būti pateikiamos jiems tinkamu laiku bei tinkamoje vietoje.

· Platus – negilus – „visko po truputį“. Vartotojui pateikiama daug prekių grupių, tačiau yra ribotas stilių, dydžių, spalvų pasirinkimas.

· Siauras – gilus – šiuo atveju asortimentas formuojamas tarsi atskiroms vartotojų grupėms. Tačiau tai yra rizikinga, nes prekybininko rinka tampa ribota.

· Platu – gilus – ši strategija yra tinkamiausia vartotojams ,nes jie turi didelį pasirinkimą.

Abu rodikliai, ir platumas, ir gilumas rodo prekių pasirinkimo galimybes ,tačiau apie tikrąjį pasirinkimą galima spręsti tik iš prekių pavidalų skaičiaus, kadangi tik jis rodo, kokią vartotojas turi galimybę rinktis iš prekių. (Poviliūnas A., 1993)

Pirkėjai visuomet nori, kad prekybos įmonėje būtų kiek galima didesnis prekių pasirinkimas, kad jos būtų geros kokybės, kad būtų patogu jas apžiūrėti prekybos salėje. Asortimentas yra optimalus tik tuomet, kai prekybos įmonių pasiūla atitinka jos paklausą. Tačiau nėra pageidautinas nei asortimento perviršis, dėl kurios prekės užsiguli, nei asortimento trūkumas, dėl kurio nepasinaudojama galimybe realizuoti prekes.

Paprastai platesnis ir gilesnis prekių asortimentas yra laikomas geresniu už ne tokį platų ir gilų. Nagrinėjant prekių asortimento formavimą, labai svarbu įvertinti prekių pelningumą, tačiau čia reikia atsižvelgti ne tik į kiekvienos prekės pelningumą, bet ir į visos jų linijos duodamą pelną.

Kartais atsitinka taip, kad nauja sėkmingai perkama prekė patraukia net kelių, senesniųjų prekių pirkėjus. Nors ši nauja prekė ir gali atnešti nemažus pelnus, tačiau bendras visos prekių linijos pelnas nuo to gali sumažėti. Toks reiškinys yra vadinamas kanibalizacija, kai sėkmingai įvesta į rinką nauja prekė „suryja“ kitų prekių pardavimo apimtis ir pelną. Išeitis iš tokios situacijos: arba atsisakyti naujos prekės, arba dar labiau tobulinti bei keisti asortimentą, pašalinant labiausiai pasenusias prekes.

Tačiau, be gilumo ir platumo asortimentą apibūdina ir asortimento kaita. Tai yra svarbus rodiklis, charakterizuojantis prekių pasirinkimą ir asortimento savybes. Yra išskiriamos dvi asortimento kaitos formos:

· organinė;

· pakartotinė.

Organinė pasireiškia tuo, kad aprūpinimo laikotarpiu pirkėjams pateikiamos tokios prekės, kurių anksčiau nebuvo: naujų fasonų, modelių, naujos konstrukcijos prekės ir pan. Tai yra tikrasis asortimento atnaujinimas.

Pakartotinė asortimento kaitos forma pasireiškia tuo, kad ta pati buvusi ir parduota prekė po ilgesnio laiko vėl pateikiama tuo papildydama ir iš dalies atnaujindama pasirinkimą.

Prekių asortimento keitimą lemia trys pagrindinės priežastys:

· gamintojų naujovės (sukuriamos naujos prekės);

· asortimento pritaikymas prie prekių pirkimo sezoniškumo;

· parduotuvės strategijos keitimas dėl konkurentų veiksmų.

Taigi, keičiant asortimentą reikia prisitaikyti prie pirkėjo elgesio, ir atvirkščiai, kintant pirkėjo elgesiui reikia keisti asortimentą. (Pajuodis A., Pranulis V. ir kt., 2000)

1.3. Asortimento valdymas bei formavimas

Visas prekių asortimento valdymas susijęs su dviem svarbiausiais etapais:

· naujų prekių kūrimu;

· senų prekių šalinimu.

Abu šie asortimento formavimo etapai yra labai svarbūs ir reikšmingi tiek gamybinėms, tiek ir prekybinėms įmonėms. Žinoma, jog prekybininkai patys nekuria ir negamina prekių, tačiau renkasi tiekėjus bei jų prekes. Prekybininkams taip pat aktualu tobulinti asortimentą, nes nuo jo priklauso jų pačių veiklos sėkmė.

Taigi, kiekvienos įmonės tikslas yra patenkinti vartotojo poreikius ir gauti iš to pelną. Į marketingo programą įeina asortimento formavimas, kainų nustatymas, pateikimo organizavimas, rėmimo organizavimas. Šiuos atskirus elementus reikia suderinti taip, kad būtų gautas maksimalus efektas.

Kad kuo geriau būtų patenkinti vartotojų poreikiai, būtina tinkamai suformuoti prekių asortimentą. Prekių asortimentą turi sudaryti prekės, kurios, be abejo tenkina vartotojų poreikius ir taip pat prekės, reikalingos papildymui pirmųjų.

Asortimento formavimo tikslas yra gerinti įmonės veiklos rezultatus bei didinti apyvartą. Šiam tikslui pasiekti įmonė privalo savo asortimentą pritaikyti prie rinkos paklausos.

Sprendimams dėl asortimento turi įtakos daug veiksnių:

· įmonės priklausymas prekybos šakai;

· prekybos įmonės forma ir rūšis;

· prekybos įmonės dydis;

· kai kurie struktūriniai veiksniai.

Prie struktūrinių veiksnių priskiriami tokie, kurie veikia ilgą laiką, kuriuos vadovas pasirenka steigdamas įmonę ir prie kurių prisitaiko: prekybos įmonių tipas, vieta ir kt. Be struktūrinių veiksnių asortimento formavimui įtakos turi ir įmonės politikos veiksniai: įmonės teisinė forma, personalo kvalifikacija, turimas kapitalas ir pan. Kitaip tariant, vieni sprendimai dėl asortimento formavimo yra strateginiai, kiti daugiau taktiniai, einamieji.

Gamybinės įmonės asortimento formavimo veiksnys yra įmonės galimybės, jos ištekliai, įrengimai, žaliavos ir pan. Gamybinė įmonė, kaip ir mažmeninės prekybos įmonė, formuodama savo
asortimentą turi remtis produkto padėties rinkoje tyrimais, kurių pagalba pasirenkama teisinga strategija, siekiant gaminį sėkmingai pagaminti ir realizuoti rinkoje. Dažnai įmonės – gamintojos remiasi produkto gyvavimo ciklo koncepcija, norėdamos kuo tiksliau atskleisti produkcijos asortimentinės grupės realizavimo, pelno, vartotojų kitimo tendencijas. Produkto gyvavimo ciklo koncepcija yra svarbi tiriant įmonės gaminamos produkcijos asortimentą, formuojant įmonės asortimento strategiją.

Įmonė, siekianti įsitvirtinti kuo didesnėje rinkos dalyje, gamina platų produkcijos asortimentą, o jei įmonės galutinis veiklos tikslas yra didelis pelningumas – ji specializuojasi siauro ir pelningo asortimento gamyboje.

Kiekviena įmonė gali praplėsti savo produkcijos asortimentą vykdydama atitinkamą asortimento politiką. Asortimento politika – tai įmonės veikla, garantuojanti naujų prekių kūrimą ir gamybą. Gamybinė įmonė savo produkcijos asortimentą gali plėsti:

· modifikuodama jau gaminamą produkciją;

· praplėsdama asortimentą tos pačios asortimentinės grupės ribose;

· pradėdama gaminti giminingų asortimentinių grupių produkciją;

· vykdydama produkcijos diversifikaciją, t.y. pradėdama gaminti produkciją iš principo besiskiriančią nuo anksčiau gamintos.

Įmonėms, kurios kuria ir gamina prekes, prekių asortimento keitimas bei tobulinimas užima daugiau laiko, reikalauja daugiau pastangų bei finansinių lėšų. Taigi, būtina labai atidžiai planuoti bei organizuoti visus šios srities veiksmus.

Pirmiausia įmonė turi apsispręsti ir priimti sprendimą:

· Ar platinti prekių asortimentą?

· Ar gilinti prekių asortimentą?

Platinant prekių asortimentą, kuriamos naujos prekių linijos. Gilinant prekių asortimentą yra ilginamos jau esančių prekių linijos. Tačiau, kartais atsitinka ir taip, jog įmonės yra priverstos elgtis priešingai, ir siaurinti prekių asortimentą ar trumpinti prekių linijas.

Kitas labai svarbus žingsnis, kalbant apie prekių asortimentą bei jo tobulinimo kryptis –nuspręsti, kurios prekių linijos turėtų judėti „aukštyn“, o kurios turėtų judėti „žemyn“. Prekių judėjimas „aukštyn“, reiškia, judėjimą kokybiškesnių bei brangesnių prekių link, o judėjimas „žemyn“ turi priešingą reikšmę. Toks prekių judėjimas vyksta tada, kai prekių liniją papildo nauja prekė ir visa prekių linija lyg šiek tiek pasislenka į ją. Jeigu nauja prekė yra geresnė, kokybiškesnė bei brangesnė už iki tol buvusias prekes, tai judėjimas vyksta „aukštyn“. Jeigu prekė pasirodys esanti blogesnė, tai judėjimas bus „žemyn“. Žinoma, kad judėti „aukštyn“ ar „žemyn“ visai nebūtina, pakanka tik sutvirtinti dabartines pozicijas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1846 žodžiai iš 6098 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.