Astronomija Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Astronomija Lietuvoje

1241 P.Dusburgiečio „Prūsų žemės kronikoje“ aprašomas Saulės užtemimas.

1264 Vokiečių ordino brolis Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“ rašė: „pasirodė tokia ryški kometa, kokios nė vienas žmogus dar nebuvo matęs“.

1265 Šventaragio slėnyje greta Perkūno šventyklos pastatoma pirmoji dangaus kūnų stebykla kalendoriui tvarkyti.

1300-1413 Palangoje ant Birutės kalno veikia stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti ir kalendoriui tvarkyti.

1301 Petras Dusburgietis mini kometą, pasirodžiusią Skorpiono žvaigždyne.

1313 Apie šventą Jurgį, pasak P.Dusburgiečio, pasirodė kometa, kuri „vakarais 10 dienų kreipė uodegą į Italiją“.

1330 Lietuvoje stebimas žiedinis Saulės užtemimas.

1387 Nugriaunama Perkūno šventykla Vilniuje.

1418 Kardinolas Petras d_Ailis aprašo „gabius Vilniaus astronomus“, sumaniai tvarkančius kalendorių.

1495 Išleidžiama astronomo Vaitiekaus Brudzevskio, didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio sekretoriaus, knyga „Planetų teorijos geriausi paaiškinimai“, sudaromos lentelės planetų padėtims apskaičiuoti.

1522 Pranciškus Skorina Vilniuje išleidžia „Mažąją kelionių knygelę“ su kalendoriumi

1540 Dancige išleidžiama Georgo Retiko Laucheno knygelė „Pirmasis pasakojimas“, kurioje pirmą kartą išdėstoma M. Koperniko heliocentrinė pasaulio sistema. Vėliau Retikas tampa Žygimanto Augusto sekretoriumi ir atneša Koperniko idėjas į Lietuvą.

1543 Niurnberge išleidžiamas Mikalojaus Koperniko veikalas „Apie dangaus sferų sukimąsi“, padėjęs heliocentrinio pasaulio supratimo pamatus. Netrukus veikalas pasirodo ir Lietuvoje.

1582 Lietuvoje įvedamas reformuotas Grigaliaus kalendorius.

1609 G. Galilėjas Italijoje išranda teleskopą. Lęšių rinkinį 1636 m. mokslininkas išsiunčia į Vilnių valdovui Vladislovui IV Vazai.

1620 Išleidžiamas Konstantino Sirvydo lietuvių kalbos žodynas, kuriame pirmą kartą pateikiami lietuviški kai kurių planetų ir žvaigždynų pavadinimai.

1627 Motiejus Sarbievijus parašo studiją „Pagonių dievai“, kurioje, be senovės lietuvių mitologijos, pateikia žinių apie dangaus kūnų garbinimą.

1629 Vilniaus universitete matematikas Andrius Milevskis parašo astronominį traktatą – seniausią iš žinomų rankraščių Lietuvoje. Jame aptariama Koperniko heliocentrinė pasaulio sistema ir teigiama, kad „Dievas gali sutverti didesnį skaičių ir skirtingos rūšies pasaulių.“

1633 J. Rudamina-Dusetiškis Vilniuje išleidžia pirmąją knygą apie tiksliuosius mokslus „Garsiausios matematikos, optikos, geometrijos ir sferinės astronomijos teoremos ir problemos“. Astronomijos skyriuje aprašoma heliocentrinė sistema ir Kopernikas vadinamas didžiuoju astronomu.

1638 Pagaminamas vienas iš išlikusių medinės knygos formos runų kalendorių. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje saugoma jo kopija. Originalai 1857 m. buvo išvežti į Kijevą.

1639 Albertas Diblinskis išleidžia knygą „Astronomijos šimtinė“ lotynų kalba. Tai pirmoji grynai astronomijos knyga, išleista Lietuvoje.

1643-1645 Osvaldas Kriugeris Vilniaus universitete dėsto Koperniko sistemą.

1680 Strėvos upės krante prie Kietaviškių atrandamas vadinamasis Gedimino skeptras, viduramžių Lietuvos saulinis-mėnulinis kalendorius.

1698 Mažosios Lietuvos istorikas ir etnografas Motiejus Pretorijus savo veikale „Prūsijos įdomybės“ aprašo prūsų papročius, sodybas, valgius, pagonių religiją, pateikia tautosakos ir prūsų kalbos žinių. Pirmą kartą aprašomas paros dalijimas į 16 dalių. Simonas Daukantas vėliau papildo paros dalių vardyną iki 24 dalių.

1736 Jonas Pašakinis Vilniuje pradeda leisti „politinius“ kalendorius (lenkų kalba.). Nuo 1757 m. tą darbą tęsia Pranciškus Paprockis. Nuo 1768 m. jie pavadinami Vilniaus kalendoriais.

1747 Pilypas Ruigys išleidžia lietuvių-vokiečių kalbų žodyną, kuriame pateikia pluoštą planetų, žvaigždynų ir dangaus reiškinių lietuviškų pavadinimų.

1753 Tomui Žebrauskui (1714-1758) vadovaujant, pradeda veikti Vilniaus universiteto observatorija.

1756 T. Žebrauskas nustato Vilniaus geografinę platumą.

1755 Imanuelis Kantas, lietuvių kilmės Karaliaučiaus astronomas, paskelbia Saulės sistemos susidarymo iš proplanetinio debesies hipotezę.

1758 Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Jokūbas Nakcijonavičius (1725-1777).

1764 Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Martynas Počobutas (1728-1810).

1765 Mokslinėje spaudoje paskelbiamas pirmasis Martyno Počobuto darbas apie Saulės užtemimo stebėjimą Neapolyje.

1766 M. Počobutas išmatuoja Vilniaus geografines koordinates. Vilniaus observatorijai suteikiamas „karališkosios“ observatorijos vardas.

1774 M. Počobutas pradeda leisti „Vilniaus kalendorių“. Ėjo iki 1795 m.

1779-1781 Pagaminami I. Manuviro horizontalieji Saulės laikrodžiai, dabar saugomi Vilniaus, Minsko ir Gardino muziejuose.

1782 M.Počobutas pradeda M. Knakfuso suprojektuoto observatorijos priestato statybą

1788 Užbaigtas Vilniaus universiteto observatorijos priestatas, pavadintas Naująja observatorija.

1795 Trečiasis Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimas. Didesnioji Lietuvos dalis prijungiama prie Rusijos.

1807 Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Janas Sniadeckis (1756-1830).

1811 Lietuvoje matoma Didžioji 1811 metų kometa, pasiekusi nulinio ryškio spindesį.

1825 Vilniaus
observatorijos direktoriumi tampa Petras Slavinskis (1795-1881).

1826 P. Slavinskis išleidžia knygą „Teorinės ir praktinės astronomijos pradmenys“ (lenkų kalba).

1835 Išleidžiama Teodoro Narbuto Lietuvos istorijos pirmoji knyga apie senovės lietuvių mitologiją, kurioje pateikiama daug žinių apie dangaus kūnų pavadinimus ir jų garbinimą. P. Slavinskis pradeda leisti periodinį Vilniaus observatorijos leidinį – stebėjimų ataskaitas (ėjo iki 1842 m.).

1843 Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Mykolas Hlušnevičius (1797-1862). Lietuvos danguje spindi Didžioji 1843 metų kometa, viena šviesiausių kometų istorijoje.

1846 Laurynas Ivinskis Vilniuje išleidžia pirmąjį spausdintą lietuvišką kalendorių, pavadintą „Metu skajtlus ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846“. Ėjo su pertraukomis iki 1879 m.

1847 Klaipėdoje E. Šesnakas pradeda leisti kalendorių „Prūsiškos kalendros“, pateikusį nemaža astronominių žinių. Ėjo iki 1879 m.

1848 Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Jegoras Fusas (1806-1854).

1854 Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Jegoras Sableris (1810-1865).

1855 Vilniaus astronomas Matvejus Gusevas paskelbia studiją apie Gedimino skeptrą – seniausią lietuvišką kalendorių.

1858 Lietuvos gyventojai stebi reto grožio Donačio kometą.

1860-1863 M.Gusevas Vilniuje leidžia pirmąjį Rusijos imperijoje tiksliųjų mokslų žurnalą „Vestnik matematičeskich nauk“, kuriame publikuojami ir astronominiai straipsniai bei naujienos.

1861 Lietuvoje stebima Didžioji 1861 metų kometa, pasiekusi Veneros ryškį, uodegos ilgis buvo 120 laipsnių.

1864 Vilniaus observatorijoje gaunama pirmoji Saulės fotografija Dalmejerio fotoheliografu. Uždraudžiama lietuviška spauda.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 904 žodžiai iš 3002 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.