TURINYS
I.Įžanga 2
II.Atënø demokratijos sruktûra 2
III.Atënø demokratijos raida 9
IV.Iðvados 16
ÁÞANGA
Daugeliu atþvilgiø senovës graikø visuomenë gali pasirodyti primityvi ir tamsi. Taèiau Atënuose gimusios ir iðsirutuliojusios idëjos yra reikðmingos ir ðiandieniniame pasaulyje, net ir praëjus pustreèio tûkstantmeèio. Viena ið jø yra demokratija, nemaþiau reikðminga o gal ir pralenkianti savo svarbumu tokias idëjas kaip: filosofijà, teatrà, medicinà, matematikà, architektûrà. Taigi kyla klausimas: kas yra ta demokratija, kuri pakeitë net ðiandiená pasaulá? Daugiau nei dviem tûkstantmeèiais praëjus nuo senovës graikø laikø, Amerikos prezidentas Abrahamas Linkolnas jà apibrëþë kaip “liaudies valdþià, renkamà þmoniø ir dirbanèiø þmonëms“. Daugelis ðiuolaikiniø valstybiø laiko save demokratinëmis. Taèiau jø demokratija yra visiðkai kitokia negu Atënø ( 500 m.pr.Kr ).
Þiûrint per ðiandieninæ prizmæ, demokratija – valdþia, faktiðkai ar formaliai kylanti ið visuomenës (bendruomenës) daugumos valios. Tai visuomeniniø organizacijø, darbo kolektyvø tvarkymosi principas, pagrástas nariø savaveiksmiðkumu, aktyviu dalyvavimu organizacijø veikloje ir vadovavime. Tai vadovaujanèiøjø organø renkamumas, pakeièiamumas, atskaitomumas kolektyvui. Að manyèiau, kad demokratija yra tobuliausia valdymo sistema pasaulyje.
ATËNØ DEMOKRATIJOS STRUKTÛRA
Þvilgtelëkime á Atënø demokratijos aparatà, kuris vardu ir prasme pasauliui davë istoriná “ liaudies valdþios “ pavyzdá.
Struktûriniai valstybës elementai buvo bûdingi visiems graikø poliams : aukðèiausieji valdininkai, taryba ir tautos susurinkimas .
Demokratija perëmë ið ankstesniø laikø archontø tarybà, aukðèiausiàjà aritokratø valstybës kolegijà. Formaliai valstybei vadovavo devyni archontai ir jø valdþia palaipsniui silpo. Ið pradþiø jie buvo skiriami burtais, ið dviejø pasiturinèiø klasiø pilieèiø. Vëliau jie galëjo bûti skiriami tik ið treèios klasës – zeugitø. O dar vëliau uþimti archonto pareigas gavo teisæ visi pilieèiai. Periklio laikais archontams ið esmës teliko tik tradicinës, daugiau sakralinës apeigos, nors jie ir buvo visuomenës gerbiami. Buvo didelë garbë tapti archontu ir po metø tapti areopago nariu. Areopago pagrindinë funkcija buvo ypatingø teismo bylø sprendimas.
Pirmasis archontas buvo vadinamas eponimu, kurio vardu buvo pavadinimi tarnybos metai. Antrasis – archontas basilëjas, kuris vadinosi buvusio karaliaus vardu ir eidavo jo sakralines funkcijas. Treèiasis – archontas polemarchas. Jo paskirtis – vadovavimas kûrybai. Likusieji archontai daugiausia rûpinosi teisingumu ir ástatymø leidyba. Taigi teisminë sistema buvo archontø kompetencijoje. O visà svarbiausià politinæ valdþià turëjo valdininkø taryba. Kuo labiau silpo archontø valdþia, tuo labiau galingesnë darësi deðimt strategø kolegija, kuri vadovavo kariomenei, finansams bei uþsienio politikai. Strategams buvo leidþiama dalyvauti Penkiø ðimtø tarybos posëdþiuose bei pateikti siûlymus Tautos susurinkimui. Taèiau strategai neprilygo vienas kitam rangu. Ypaè didelæ átakà turëjo pirmasis strategas, kurá liaudis laikë savo pasitikëjimo saugotoju ir þymiausiu valstybei vyru .Strategai sprendimus priimdavo nepriklausomai nuo Penkiø ðimtø tarybos ir Tautos susirinkimo. Dël praktinës bûtinybës deðimties strategø kolegija susiskirstë á tam tikras veiklos sritis : vieni vadovavo kariaujant, kiti rûpinosi gynyba, dar kiti uostø saugumu.
Taèiau vien tik strategø neuþteko vadovauti milþiniðkai kariuomenei. Todël egzistavo didelis vadø, paklusniø strategams korpusas. Pagrindinius norëèiau paminëti. Deðimt taksiarchø vadovavo filiø hoplitams, dveji hipardai – tûkstantinei raitijai ir deðimt filarchø – atskirø filiø raiteliø daliniams. Taèiau vadai turëjo maþai átakos politikoje ir jø vaidmuo buvo þymiai maþesnis nei strategø.
Þvilgtelëjæ plaèiau á graikø teisminæ sistemà, pirmiausia reikëtø paminëti kaimo teisëjus (dikastai kata demou), kuriø ið pradþiø buvo trisdeðimt, o vëliau -keturiasdeðimt. Jie bylas spræsdavo ten, kur ávykdavo konfliktas. Panaðø vaidmená atliko ir taikos teisëjai (diaitetai), burtais skiriami ið vyresniø kaip ðeðiasdeðimt metø pilieèiø. Jø pagrindinë uþduotis – sutaikyti abi puses, kad aukðtesniems teismams nereikëtø gaiðti laiko nereikðmingoms byloms. Penkiø advokatø (eisagogeus) pareiga buvo pateikti bylas teismams. “Vienuolika vyrø” (hoi hendeka) turëjo priþiûrëti kalëjimus, pasmerkti iðaiðkintus nusikaltëlius ir ávykdyti nuosprendþius. Ðventyklas priþiûrëjo – hieron episkuastai, miestà – metronomoi, uostus – emporiou epimeletai, Atënø iþdà – hellenotamiai.
Daugelis tarnybø buvo skiriamos burtais. Turëti pilietybæ, vykdyti pilieèiø pareigas ir dorai gyventi – buvo sàlygos skiriamiems á tarnybà parigûnams. Iðskirtinai vieðu balsavimu rinko strategus, karo valstybës iþdininkus, vyriausius finansø valdininkus.
Prieð einant pareigas, kiekvienas pareigûnas buvo patikrinamas ar turi tam teisæ. Ðis procesas buvo vadinama dokimasia. Ðià procedûrà atlikdavo liaudies teismas, o skiriant archontà – taryba ir teismas. Taryba
balsuodavo atvirai, o teismas – slaptai. Iðskyrus strategus niekas negalëjo eiti dvejas pareigas ir eiti tas paèias pareigas kelis kartus. Taip buvo bandoma neleisti ásigalëti asmeninei valdþiai. Praëjus metams visi valdininkai turëjo duoti savo veiklos ataskaità. Valdininkai algø negaudavo, bet uþ tam tikrà praleistà laikà tarnyboje gaudavo tam tikrà nedidelá atlyginimà. Tokiu bûdu valstybës pilieèio pareigas galëjo eiti ir neturtingieji pilieèiai.
Valdymo aparato dalá sudarë taryba – boule. Seniau aukðèiausias valdþios organas buvo areopagas, taèiau antikinëje demokratijoje jo reikðmæ sumenkino Tautos susirinkimas ir Penkiø ðimtø taryba, kuri buvo ákurta dar Klistenio laikais, tiksliau sakant, vietoj Keturiø ðimtø tarybos. Á jà kiekviena filë, burtø keliu siuntë po penkiasdeðimt vyrø. Tarybos narys uþ kiekvienà praleistà taryboje dienà gaudavo po penkis obolus plius vienà obolà pietums. Tarybos pareiga buvo vykdyti Tautos susirinkimo nutarimus. Kartais taryba turëjo laikytis Tautos susirinkimo nurodymø, kartais tarybai bûdavo leista dirbti savo nuoþiûra ir netgi turëti tam tikrø ágaliojimø. Taryba kontroliavo finansus, nustatydavo pajamas, tvarkë valstybines áplaukas, mokëjo skolas. Be to priþiûrëjo uostus, laivynà, raitijà, palaikë diplomatinius santykius su kitomis ðalimis, su jomis sudarydavo sutartis , kontroliavo Atënø pasiuntiniø darbà. Taip pat rûpinosi sakraliniais reikalais, iðkilmiø rengimu, statybomis. Ið valdininkø taryba gaudavo ataskaitas ir ji duodavo nurodymus jiems. Tuo tarpu pati taryba buvo atskaiti Tautos susirinkimui.
Taryba buvo susiskirsèiusi á deðimt skyriø ir kiekvienas ið jø valdydavo vienà deðimtàjà metø. Nariai, kurie valdydavo tam tikrà laikà buvo vadinami pritanëjais, o laiko tarpas – pritanija.
Pritanëjai burtais skirdavo pirmininkà – epistatà, kuris kartu buvo ir Penkiø ðimtø tarybos pirmininkas. Jis vadovaudavo ir Tautos susirinkimui, jeigu ðis susirinkdavo jo pirmininkavimo dienà. Jo pagrinidinës funkcijos buvo saugoti valstybës antspaudà ir raktus tø ðventyklø, kurios laikë archyvà ir iþdà. IV amþiuje prieð Kristø epistato veikla buvo padalyta: prieð kiekvienà tautos susirinkimà buvo burtais renkama ið devyniø filiø po vyrà, nes ið vienos filës jau buvo iðrinktas epistatas, o ið tø devyniø vyrø buvo renkamas proedras – Tautos susirinkimo pirmininkas.
Demokratijos aparato virðûnë buvo Tautos susirinkimas – eklezija. Jos nariu galëjo bûti bet kuris atënø pilietis, kuris turëjo ne maþiau dvideðimties metø. Tautos susirinkimas rinkdavosi pastoviai apsvarstyti einamø reikalø ir priimti naujø nutarimø. Be nepaprastø posëdþiø paprastai Tautos susirinkimas rinkdavosi keturis kartus per vienà pritanijà. Susirinkimai vykdavo netoli Akropolio ant Pnikso kalvos.
Svarbiausias buvo kiekvienas pirmasis pritanijos susirinkimas, nes jame spræsdavo maisto atsargø, turto konfiskavimo, paveldëjimo, valstybës saugumo klausimus. Per kitus tris nagrinëdavo pilieèiø praðymus, valstybës uþsienio ir vidaus padëties problemas.
Daþniausiai susirinkimus ðaukdavo pritanëjai. Darbotvarkë atënieèiams buvo þinoma prieð penkias dienas iki susirinkimo. Svarstant kiekvienà klausimà, buvo iðsakomas tarybos poþiûris ir jeigu niekas neprieðtaraudavo, klausimas bûdavo iðspræstas taip, kaip pasiûlydavo taryba. Prieðingai pirmininkas paskelbdavo debatus. Pagrindiná tonà diskusijoms duodavo partijø vadai – “politikai profesonalai”. Oratorystës menas èia buvo ypatingai svarbi politinës veiklos prielaida.
Visi pilieèiai turëjo nevarþomà þodþio laisvæ – parrhesia. Todël kartais dël audringø rietenø ir ginèø suirdavo netgi darbotvarkë. Tvarkà priþiûrëdavo pirmininkas su tvarkdariø bûriu. Tai buvo veiksminga priemonë, kai kildavo maþa netvarka, taèiau sunkesniais atvejais tai negelbëdavo.
Po debatø pilieèiai balsuodavo uþ kiekvienà klausimà atskirai. Daþniausiai balsuodavo pakeldami rankas, o kai bûdavo sprendþiama ypatingos svarbos klausimas, tai balsuojama buvo slaptai t.y. mesdavo akmenëlius á urnà.
Tautos susirinkimas galëjo priimti naujus ástatymus, taisyti senus ar juos visai panaikinti. Siûlytojas pateikdavo ástatymo projektà, kurá perþiûrëdavo prisiekusiøjø teismas. Jeigu teismas aprobuodavo siûlymà, tai jis ásigaliodavo kaip ástatymas. Kelti ypaè didelës svarbos pasiûlymus buvo gana rizikinga, nes bet kuris pilietis galëjo apskøsti vieneriø metø eigoje neteisëtus tautos nutarimus ir taip ástatymø projekto siûlytojui grësdavo didelë bauda, o kartais net ir mirties bausmë. Taèiau jeigu niekas to ástatymo neapskøsdavo, tai jis patekdavo á valstybës archyvà – Metroonà. Ypatingos svarbos ástatymai buvo iðkalami stelose, kad galëtø matyti visi þmonës.
Kitas svarbus demokratijos aparato organas buvo heliëja arba prisiekusiøjø teismas, á kurá áëjo ðeði tûkstanèiai pilieèiø, sulaukusiø trisdeðimties metø ir renkamø burtø keliu. Bylas nagrinëdavo pasidalijæ á grupes, kuriø nariai buvo vadinami heliastais. Patá prisiekusiøjø teismà sudarë penki tûkstanèiai nariø, o ið ðeðtojo tûkstanèio buvo renkamos paplidomos grupës, jeigu trûkdavo tikrøjø nariø. Teismams vadovavo nomotetai, kuriø pareiga buvo priimti skundà, apklausinëti liudininkus, surinkti árodymus.