Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Verslo vadybos fakultetas
Verslo technologijų katedra
ATLIEKOS
Referatas
Studentė:
Dėstytoja:Vilnius, 2005
TURINYSĮVADAS 2
ATLIEKŲ ŠALTINIAI 3
Nepavojingos atliekos 6
Pavojingos atliekos 7
ATLIEKŲ SUDĖTIS 8
ATLIEKŲ SAVYBĖS 9
Atliekų fizinės savybės 9
Atliekų cheminės savybės 9
Atliekų biologinės savybės 10
ATLIEKŲ ATSIRADIMO GREITIS 11
ATLIEKŲ RINKIMAS 13
Nerūšiuotų (maišytų) atliekų rinkimas 14
Surūšiuotų atliekų rinkimas 15
Pavojingų atliekų rinkimas 15
ATLIEKŲ PERKROVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS 16
Atliekų perkrovimo stočių tipai 16
Pavojingų atliekų perkrovos stotys 16
Transportavimo priemonės ir metodai 16
Pavojingų atliekų transportavimas 17
ATLIEKŲ PERDIRBIMAS 17
Atliekų utilizavimo reikšmė 18
Plastmasių atliekų perdirbimas 19
Automobilių laužo perdirbimas 20
Elektronikos atliekų perdirbimas 20
Kompiuterių perdirbimas 21
Gumos atliekų perdirbimas 21
Nuotėkų valymo dumblo panaudojimas 22
Organinių atliekų kompostavimas 22
Kenksmingų atliekų perdirbimas 23
IŠVADOS 24
NAUDOTA LITERATŪRA 25
ĮVADAS
Atliekų tvarkymas ir susidarymas – viena svarbiausių aplinkosaugos
problemų, atsiradusi vos įsikūrus pirmosioms gyvenvietėms ir tapusi ypač
aktuali mūsų šimtmetyje. Apskritai atliekos apima visus žmonių ir gyvūnų
veiklos teršalus.
Anksčiau atliekos nekėlė rimtos problemos, nes gyventojų buvo nedaug,
o atliekoms šalinti žemės plotų buvo pakankamai. Jau senovėje žemdirbiai
bandė atliekas panaudoti perdirbdami jas į kurą ir trąšas.
Technikos visuomenės vystymasis gali būti siejamas su pramonės
revoliucijos pradžia, tačiau tuo pačiu laiku iškilo ir pagrindinės atliekų
šalinimo problemos. XIX amžiaus pabaigoje Anglijos aplinkos sąlygos buvo
tokios blogos, kad 1888 m. buvo paskelbtas Sanitarijos įstatymas, kuris
draudė mesti atliekas į miesto griovius, upes ir vandens telkinius.
Atliekos atsiranda jau proceso pradžioje su neperdirbtomis žaliavomis
ir vėliau susidaro kiekvienoje pakopoje, kol neperdirbta žaliava nevirsta
vartojimo prekėmis.
Iš pav. matyti, kad vienas iš geriausių būdų sumažinti atliekų, kurios
turi būti pašalintos, kiekį yra riboti neperdirbtų žaliavų vartojimą ir
didinti atliekų medžiagų perdirbimą, atnaujinimą bei jų antrinį
panaudojimą. Visuomenė yra priversta gerinti atliekų tvarkymą ir ieškoti
naujų nuolatinių vietų atliekoms šalinti. Priešingai, nei vandenyje ar ore
esantys teršalai, atliekos niekur neišnyks, kur mes jas numesime, ten ir
rasime ateityje.
Šiuolaikinės technologijos nuolat sukuria kintamų dydžių atliekų.
Ypatingos reikšmės turi didėjantis pakavimo medžiagų naudojimas ir maisto
pusfabrikačių vartojimas, tai mažina maisto atliekas namuose, bet didina
atliekų kiekį produktų perdirbimo vietose. Pavyzdžiui, vartojant įpakuotą
maistą namuose beveik nelieka jokių atliekų, išskyrus pačias pakuotes.
Tokie nesibaigiantys pokyčiai kelia projektuotojams problemų, nes atliekų
perdirbimo inžinerinės priemonės reikalauja labai didelių kapitalo
investicijų, o pačios priemonės projektuojamos ilgam laikotarpiui. Taigi
inžinieriai, atsakingi už atliekų tvarkymo įrenginių projektavimą, turi
žinoti technologijų plėtros kryptis, vienaip ar kitaip paveiks atliekų
charakteristikas.
ATLIEKŲ ŠALTINIAI
Duomenys apie atliekų šaltinius ir atliekų rūšis kartu su informacija
apie atliekų sudėtį ir susidarymo greičius yra pagrindinis parametras
projektuojant ir valdant atliekų tvarkymo sistemų funkcinius elementus.
Atliekas pagal jų atsiradimo šaltinį galima suskirstyti į grupes:
1) buitinės;
2) komercinės;
3) institucijų;
4) statybinės;
5) municipalinių tarnybų;
6) atliekų tvarkymo įmonių;
7) gamybos;
8) žemės ūkio.
Kartais 1-6 grupių atliekos vadinamos komunalinėmis, t.y. jos atsirado
miesto gyvenimo, veiklos proceso metu. Tada atliekas galima suskirstyti į 3
grupes:
1) komunalines;
2) gamybos;
3) žemės ūkio.
Buitines ir komercines atliekas sudaro organinės ir neorganinės
frakcijos. Organinę atliekų dalį sudaro: maisto atliekos, visų rūšių
popieriaus, kartonas, visų rūšių plastmasės, tekstilė, guma, oda, mediena
ir t.t. Neorganinę dalį sudaro: stiklas, molinių bei porcelianinių indų
duženos, juodieji bei spalvotieji metalai ir šiukšlės – purvas.
Kai kurios atliekos greitai pūva, ypač šiltų orų metu. Pagrindiniai
tokių atliekų šaltiniai – produktų apdorojimo ir naudojimo procesai.
Nors popierius, kuris randamas komunalinėse atliekose, skirstomas į 40
kategorijų, galima išskirti pagrindines: laikraščiai, knygos, žurnalai,
komerciniai skelbimai (reklama),
įstaigų susirašinėjimo popierius,
kartonas, pakavimo popierius (servetėlės, rankšluosčiai), gofruotas
kartonas ir t.t.
Specifines buitines ir komercines atliekas sudaro: stambūs daiktai
(susidėvėję arba sulūžę baldai, kambarių apdailos elementai), elektros
įranga ir prietaisai (elektrinės ir dujinės viryklės, šaldytuvai,
indaplovės, skalbyklės, radijo imtuvai, televizoriai ir t.t.), kiemo
tvarkymo atliekos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, tepalai,
padangos. Tokios atliekos turėtų būti renkamos atskirai nuo visų buitinių
ir komunalinių atliekų.
Galvaniniai elementai ir akumuliatoriai būna įvairių tipų: rūgštiniai,
šarminiai, gyvsidabriniai, sidabriniai, cinko, nikelio, kadmio ir t.t.
Sunkieji metalai iš šių elementų gali užteršti gruntinį vandenį (patekdami
su sąvartynų filtratu į gruntą) arba atmosferą (su atliekų deginimo įrangos
emisijomis[1]).
Pagrindiniai naudoto tepalo šaltiniai – automobilių servisai ir
garažai. Naudotas tepalas, jeigu neatiduodamas regeneruoti, dažnai pilamas
tiesiog į gruntą, į kanalizacijos, lietaus tinklus arba atliekų
konteinerius. Išpiltas į konteinerį su kitomis atliekomis tepalas jas
užteršia ir sumažina jų antinio panaudojimo galimybes.
Institucijų atliekų susidarymo šaltiniai – mokyklos, kalėjimas,
ligoninės, valdymo centrai ir t.t. Atmetus kalėjimų gamybines bei ligoninių
medicinines atliekas, likusi institucijų atliekų dalis labai panaši į
komunalines atliekas. Specifinės medicininės atliekos turėtų būti renkamos
ir tvarkomos atskirai nuo kitų atliekų.
Statybines atliekas sudaro statybų, rekonstravimo, griovimo, remonto
darbų atliekos. Šių atliekų sudėtis – akmenys, betonas, tinkas, plytos,
lentos, skiedros, kanalizacijos, šildymo-vėdinimo bei elektros
instaliacijos dalys, purvas, šiukšlės. Griovimo ir ardymo darbų atliekos
atsiranda pastatų, gatvės dangų, šaligatvių, tiltų ir kitų inžinerinių
statinių ardymo metu. Jų sudėtis panaši į statybų atliekas, tačiau
papildomai gali būti sudužusio stiklo, plastmasės, gelžbetonio.
Municipalinių[2] tarnybų atliekos – tai įvairių miesto tarnybų tvarkos
palaikymo veiklos atliekos: gatvių sąšlavos, pakelių šiukšlės, miesto
šiukšliadėžių turinys, kraštovaizdžio tvarkymo, kirtaviečių ir parkų
tvarkymo atliekos, kritę gyvuliai, paliktos autotransporto priemonės.
Atliekų tvarkymo įmonių atliekas sudaro kieti ir skysti vandens,
nuotėkų ir gamybos atliekų tvarkymo įrenginių produktai. Jų savybės
priklauso nuo taikomų atliekų tvarkymo procesų. Dažnai nuotėkų dumblas
šalinamas tuose pačiuose buitinių atliekų sąvartynuose. Deginant medienos
ir kitas degias atliekas, gautos medžiagos skirstomos į pelenus ir nedegius
likučius. Likučius sudaro smulkios, miltelių pavidalo medžiagos, šlakas ir
nevisiškai sudegusios medžiagos, kartais taip pat stiklo, porceliano ir
įvairių metalų dalelės.
Kietų gamybos atliekų šaltiniai ir rūšys
|Atliekų grupė |Atliekų susidarymas |Būdingos atliekos |
|Maisto produktų|Gaminių perdirbimas, pakavimas, |Maisto produktų (mėsos, |
|pramonė |gabenimas, sandėliavimas |riebalų, kaulų, gyvulių |
| | |vidurių, daržovių, vaisių, |
| | |riešutų, grūdų) atliekos |
|Lengvoji |Kirpimas, siuvimas, audimas, |Medžiagų, pluošto, metalo, |
|pramonė |perdirbimas, dažymas, |plastmasių, gumos atliekos |
| |klijavimas, presavimas, | |
| |gabenimas, sandėliavimas | |
|Medžio |Medienos mechaninis apdirbimas, |Atraižos, drožlės, pjuvenos, |
|apdirbimo |dažymas, lakavimas |taip pat plastmasių, metalo, |
|pramonė | |klijų, lakų, dažų, skiediklių |
| | |atliekos |
|Popieriaus |Popieriaus gamyba, popieriaus |Popieriaus ir pluošto |
|pramonė |apdirbimas |atliekos, įvairios cheminės |
| | |medžiagos, dažai, klijai, |
| | |katalizatoriai |
|Spaustuvės |Laikraščių leidyba, |Popierius (tarp jų |
| |spausdinimas, graviravimas, |laikraštinis), kartonas, |
| |įrišimas |metalas, įvairios cheminės |
| | |medžiagos, dažai, klijai |
|Chemijos |Cheminių medžiagų (nuo vaistų |Organiniai ir neorganiniai |
|pramonė |iki muilo ir sprogmenų) gamyba |chemikalai, plastmasės, |
| |ir paruošimas |stiklas, tepalai, guma, dažai,|
| | |skiedikliai, pigmentai |
|Naftos |Naftos perdirbimo procesai |Asfaltas, dervos, asbestas, |
|perdirbimo |
|popierius, medžiagos, pluoštai|
|pramonė | | |
|Odos perdirbimo|Odos išdirbimas (šikšninimas) ir|Odos atraižos, siūlai, dažai, |
|pramonė |apdorojimas |tepalai, cheminės medžiagos |
|Stiklo ir |Stiklo lydymas, formų paruošimas|Stiklas, cementas, molis, |
|keramikos | |keramika, gipsas, popierius, |
|pramonė | |abrazyvai[3] |
|Metalo |Metalo lydimas, liejimas, |Metalo atliekos, smėlis, |
|paruošimo |valcavimas, formavimas, |nuodegos, modeliai, formų |
|pramonė |štampavimas, presavimas |likučiai |
|Metalurgija |Metalo mechaninis apdirbimas, |Metalas, keramika, smėlis, |
| |suvirinimas, paviršiaus |tirpikliai, tepalai, aušinimo |
| |padengimas, grūdinimas |skysčiai, galvaninis šlamas |
|Prietaisų |Inžinerinės, laboratorinės bei |Metalas, plastmasės, guma, |
|gamybos pramonė|tiriamosios technikos ir |dervos, medis, abrazyvai |
| |prietaisų gamyba | |
|Elektrotechniko|Elektros įrangos, ryšių |Metalai, suodžiai, stiklas, |
|s pramonė |prietaisų ir kt. aparatūros |retieji metalai, guma, dervos,|
| |gamyba |plastmasės, medžiagos ir pan. |
Nepavojingos atliekos
Buitinės atliekos. Daugelis buitinėje žmonių veikloje susidariusių
atliekų yra tiesiog išmetamos į šiukšlių surinkimo talpyklas, iš kur
išvežamos į sąvartynus. Vakarų šalių gyventojai buitines atliekas paskirsto
po konteinerius: atskirai kaupiamas popierius, spalvotasis ir bespalvis
stiklas, spalvotieji ir juodieji metalai, plastmasės gaminiai ir pan.
Perdirbus šias atliekas, gaunamos naujos žaliavos, gerokai sumažėja atliekų
kiekis aplinkoje. Daugelyje rytų bloko šalių, tarp jų ir Lietuvoje,
buitinės atliekos nerūšiuojamos, todėl nemažai naudingų medžiagų iškeliauja
į sąvartynus. Be to, į buitinius sąvartynus išvežama ir dalis pavojingų
atliekų, nors formaliai Lietuvoje tai daryti griežtai draudžiama. Iš viso
Lietuvoje per metus į sąvartynus iškeliauja apie 1800 tūkst. tonų buitinių
atliekų, jų vienam gyventojui tenka apie 160 kg (pasaulyje – apie 200-250
kg).
Pastaruoju metu buitinių atliekų sudėtis keičiasi – gausėja
plastmasės, popieriaus ir kartono atliekų, nes vartotojams vis daugiau
pateikiama supakuotų maisto produktų. Jeigu veiktų antrinių žaliavų
surinkimo sistema, didžioji dalis šių atliekų turėtų patekti ne į
sąvartynus, bet į antrinių žaliavų perdirbimo punktus. Šiuo metu Lietuvos
didžiuosiuose miestuose diegiama atliekų rūšiavimo (popieriaus, stiklo,
plastmasių bei metalo) sistema.
Pramoninės atliekos (antrinės žaliavos). Tai įvairiuose gamybos
procesuose naudotų medžiagų: metalo, stiklo, plastmasių, medienos ir pan.
liekanos. Lietuvoje daugiausia susidaro medžio atliekų – 42%; iš jų 34%
smulkios medienos atliekos (pjuvenos, drožlės), 31% maišytos atliekos, 28%
gabalinės atliekos (atraižos, plokštės, faneros), 7% žievės. Šios atliekos
deginamos, naudojamos dirvai tręšti (pjuvenos), išvežamos į buitinius
sąvartynus ir pan.
21% juodųjų metalų atliekų sudaro anglinis plienas, 2% ketus, 77% kiti
juodieji metalai. Stiklo atliekų didžiausią dalį – 78% sudaro lakštinio
stiklo atliekos, kita dalis: 9% spalvoto stiklo, 7% bespalvio, 5% maišyto
ir 1% medicininio, elektrovakuuminio, neutralaus stiklo ir stiklūno
atliekos. Gumos atliekos – 70% padangų, 7% gumos bei tekstilės, 1% padangų
drožlių ir 22% kitų gumos atliekų. Plastmasių ir polimerinių dirbinių
atliekose termoplastų (polietileno, polivinilo chlorido ir polistirolo) yra
56%, termoreakcinių dervų – 12%, dirbtinės odos – 8%, linoleumo – 2% ir
maišytų plastmasių atliekų – 22%.
Lietuvoje kol kas nesukurta sistema, leidžianti saugiai perdirbti ir
palaidoti pavojingąsias atliekas, antrinių žaliavų utilizavimas labai
silpnai organizuotas, todėl šiuo metu nemažai įmonių nelegaliai veža savo
atliekas į buitinius sąvartynus, nors pramonės atliekoms kaupti jau
įrengiami specialūs pramoniniai sąvartynai.
Kitos atliekos. Organines atliekas sudaro: 64% mėšlo, srutų ir
fekalijų, 29% maisto, 6% laukininkystės ir daržininkystės bei 1% gyvulinės
kilmės atliekų. Visiškai aišku, kad daugelis jų, kaip mėšlas, pjuvenos,
laukininkystės ir daržininkystės bei maisto atliekos neturėtų patekti į
sąvartynus. Jas reiktų kompostuoti ir vėliau jų pūdiniu tręšti žemę.
Mineralinių žaliavų atliekos – tai 97% karjerų ir 3% mineralinių žaliavų
sodrinimo atliekos. Jas, tinkamai paruošus, būtų galima naudoti statybose,
tiesiant kelius ir pan. Didžiausią statybinių medžiagų atliekų dalį sudaro
kreida ir kalkės, mažesnę – betono, plytų, keramikos, asbesto atliekos bei
statybinių konstrukcijų laužas. Apie 60% statybinių
medžiagų atliekų
išvežama į buitinius atliekų sąvartynus, nors jos galėtų būti panaudotos
statybose, tiesiant kelius, o kalkės ir kalcio karbido atliekos – net
dirvos rūgštingumui mažinti. Mažiausiai į sąvartynus patenka kalkių ir
kreidos (tik 13%, likę 87% panaudojami dar kartą), daugiausia (apie 98%) –
kalcio karbido.
Pavojingos atliekos
Kasmet Lietuvoje susidaro apie 200 tūkst. t pavojingų atliekų.
Pavojingos atliekos pagal numatomus jų tvarkymo būdus skirstomos į tris
grupes:
• degintinas;
• tvarkytinais fiziniais ir cheminiais būdais;
• deponuotinas.
80% degintinų pavojingų atliekų sudaro naftos ir vandens emulsijų
atliekos. 11% – odų ir kailių išdirbimo dumblas su chromu, likusią dalį –
dervos, klijai, latekso ir kt. atliekos. Tik 2% naftos ir vandens emulsijų
atliekų yra sudeginama – didžioji dalis naudojama kaip antrinė žaliava.
Fiziniais ir cheminiais būdais tvarkytinų atliekų didesnę dalį (40%)
sudaro gyvulinės kilmės riebalai, tepalai ir muilai. 37% gyvulinės kilmės
riebalų, tepalų ir muilų išvežama į gamybinių atliekų sąvartynus, 33% – į
buitinių atliekų sąvartynus, 30% panaudojama įmonėse kaip antrinė žaliava.
54% deponuotinų pavojingų atliekų sudaro užterštas gruntas, 29%
sutvarkoma įmonėse, o 27% išvežama į Palemono keramikos gamyklą perdirbti.
Pavojingų atliekų skirstymas pagal jų tvarkymo būdus
|Degintinos pavojingos |Fiziniais ir cheminiais |Deponuotinos pavojingos |
|atliekos |būdais tvarkytinos |atliekos |
| |pavojingos atliekos | |
|Medicininės sanitarinės |Rūgštiniai akumuliatoriai |Šlakai ir pelenai |
|atliekos | | |
|Farmacijos atliekos |Šarminiai akumuliatoriai |Užterštas gruntas |
|Biocidų ir fitofarmacijos |Medienos apsaugos |Katalizatorių atliekos |
|atliekos |priemonių atliekos | |
|Organinių tirpiklių |Atliekos su cianidais |Skruberių dumblas |
|atliekos | | |
|Organinių tirpiklių |Atliekos su |Vandens valymo dumblas |
|atliekos su halogenais |polichlorintais difenilais| |
| |ir terfenilais | |
|Halogenintos organinės |Medžiagų gryninimo, |Dekarbonizacijos atliekos |
|medžiagos, išskyrus |distiliacijos ir pirolizės| |
|tirpiklius |atliekos | |
|Naftos produktų atliekos |Mineralinės vatos atliekos|Jonitų atliekos |
|be vandens | | |
|Naftos ir vandens |Nenustatytų cheminių |Įrangos plovimo ir valymo |
|emulsijos |medžiagų atliekos |atliekos |
|Naftos produktais |Pirotechninių ir |Automobilių plovimo |
|užterštos medžiagos |sprogstamųjų medžiagų |dumblas |
| |atliekos | |
|Dažų, lakų, oksolio ir |Fotografijos darbų |Galvaniniai elementai |
|pigmentų atliekos |atliekos | |
|Dažais, lakais užterštos |Polichlorintu |Kitos pavojingos atliekos |
|medžiagos |dibenzofuranu užterštos | |
| |atliekos | |
|Dervų, plastifikatorių, |Gyvulinės kilmės riebalai,| |
|klijų ir latekso atliekos |tepalai ir muilai | |
|Bitumo atliekos |Naftos produktais | |
| |užterštas gruntas | |
|Polichlorintu |Neorganinės atliekos be | |
|dibenzodioksinu užterštos |sunkiųjų metalų | |
|atliekos | | |
|Nehalogenintos organinės |Grūdinimo druskos be | |
|medžiagos, ne tirpikliai |cianidų | |
|Odų ir kailių išdirbimo |Metalų milteliai | |
|dumblas su chromu | | |
|Panaudoti filtravimo |Tirpalai ir dumblas su | |
|audiniai |sunkiaisiais metalais | |
|Šarminiai riebalų tirpalai|Rūgštinių akumuliatorių | |
| |elektrolitas | |
| |Šarminių akumuliatorių | |
| |elektrolitas | |
| |Augalinių aliejų atliekos | |
| |Lempos su gyvsidabriu
|
| |Gyvsidabrio turinčios | |
| |atliekos | |
ATLIEKŲ SUDĖTIS
Sąvoka „atliekų sudėtis“ naudojama tam, kad galima būtų apibūdinti
atliekų atskirus komponentus, jų vietą bendroje masėje. Dažniausiai sudėtis
nustatoma pagal svorio arba tūrio dalį.
Duomenys apie atliekų sudėtį reikalingi projektuojant atliekų
perdirbimo technologijas ir jų tvarkymo planus, parenkant ir eksploatuojant
atliekų tvarkymo įrenginius, įvertinant atliekų komponentų antrinio
panaudojimo galimybes, numatant energijos išgavimo perspektyvas.