Atliekos1
5 (100%) 1 vote

Atliekos1

Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas

Verslo vadybos fakultetas

Verslo technologijų katedra

ATLIEKOS

Referatas

Studentė:

Dėstytoja:Vilnius, 2005

TURINYSĮVADAS 2

ATLIEKŲ ŠALTINIAI 3

Nepavojingos atliekos 6

Pavojingos atliekos 7

ATLIEKŲ SUDĖTIS 8

ATLIEKŲ SAVYBĖS 9

Atliekų fizinės savybės 9

Atliekų cheminės savybės 9

Atliekų biologinės savybės 10

ATLIEKŲ ATSIRADIMO GREITIS 11

ATLIEKŲ RINKIMAS 13

Nerūšiuotų (maišytų) atliekų rinkimas 14

Surūšiuotų atliekų rinkimas 15

Pavojingų atliekų rinkimas 15

ATLIEKŲ PERKROVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS 16

Atliekų perkrovimo stočių tipai 16

Pavojingų atliekų perkrovos stotys 16

Transportavimo priemonės ir metodai 16

Pavojingų atliekų transportavimas 17

ATLIEKŲ PERDIRBIMAS 17

Atliekų utilizavimo reikšmė 18

Plastmasių atliekų perdirbimas 19

Automobilių laužo perdirbimas 20

Elektronikos atliekų perdirbimas 20

Kompiuterių perdirbimas 21

Gumos atliekų perdirbimas 21

Nuotėkų valymo dumblo panaudojimas 22

Organinių atliekų kompostavimas 22

Kenksmingų atliekų perdirbimas 23

IŠVADOS 24

NAUDOTA LITERATŪRA 25

ĮVADAS

Atliekų tvarkymas ir susidarymas – viena svarbiausių aplinkosaugos

problemų, atsiradusi vos įsikūrus pirmosioms gyvenvietėms ir tapusi ypač

aktuali mūsų šimtmetyje. Apskritai atliekos apima visus žmonių ir gyvūnų

veiklos teršalus.

Anksčiau atliekos nekėlė rimtos problemos, nes gyventojų buvo nedaug,

o atliekoms šalinti žemės plotų buvo pakankamai. Jau senovėje žemdirbiai

bandė atliekas panaudoti perdirbdami jas į kurą ir trąšas.

Technikos visuomenės vystymasis gali būti siejamas su pramonės

revoliucijos pradžia, tačiau tuo pačiu laiku iškilo ir pagrindinės atliekų

šalinimo problemos. XIX amžiaus pabaigoje Anglijos aplinkos sąlygos buvo

tokios blogos, kad 1888 m. buvo paskelbtas Sanitarijos įstatymas, kuris

draudė mesti atliekas į miesto griovius, upes ir vandens telkinius.

Atliekos atsiranda jau proceso pradžioje su neperdirbtomis žaliavomis

ir vėliau susidaro kiekvienoje pakopoje, kol neperdirbta žaliava nevirsta

vartojimo prekėmis.

Iš pav. matyti, kad vienas iš geriausių būdų sumažinti atliekų, kurios

turi būti pašalintos, kiekį yra riboti neperdirbtų žaliavų vartojimą ir

didinti atliekų medžiagų perdirbimą, atnaujinimą bei jų antrinį

panaudojimą. Visuomenė yra priversta gerinti atliekų tvarkymą ir ieškoti

naujų nuolatinių vietų atliekoms šalinti. Priešingai, nei vandenyje ar ore

esantys teršalai, atliekos niekur neišnyks, kur mes jas numesime, ten ir

rasime ateityje.

Šiuolaikinės technologijos nuolat sukuria kintamų dydžių atliekų.

Ypatingos reikšmės turi didėjantis pakavimo medžiagų naudojimas ir maisto

pusfabrikačių vartojimas, tai mažina maisto atliekas namuose, bet didina

atliekų kiekį produktų perdirbimo vietose. Pavyzdžiui, vartojant įpakuotą

maistą namuose beveik nelieka jokių atliekų, išskyrus pačias pakuotes.

Tokie nesibaigiantys pokyčiai kelia projektuotojams problemų, nes atliekų

perdirbimo inžinerinės priemonės reikalauja labai didelių kapitalo

investicijų, o pačios priemonės projektuojamos ilgam laikotarpiui. Taigi

inžinieriai, atsakingi už atliekų tvarkymo įrenginių projektavimą, turi

žinoti technologijų plėtros kryptis, vienaip ar kitaip paveiks atliekų

charakteristikas.

ATLIEKŲ ŠALTINIAI

Duomenys apie atliekų šaltinius ir atliekų rūšis kartu su informacija

apie atliekų sudėtį ir susidarymo greičius yra pagrindinis parametras

projektuojant ir valdant atliekų tvarkymo sistemų funkcinius elementus.

Atliekas pagal jų atsiradimo šaltinį galima suskirstyti į grupes:

1) buitinės;

2) komercinės;

3) institucijų;

4) statybinės;

5) municipalinių tarnybų;

6) atliekų tvarkymo įmonių;

7) gamybos;

8) žemės ūkio.

Kartais 1-6 grupių atliekos vadinamos komunalinėmis, t.y. jos atsirado

miesto gyvenimo, veiklos proceso metu. Tada atliekas galima suskirstyti į 3

grupes:

1) komunalines;

2) gamybos;

3) žemės ūkio.

Buitines ir komercines atliekas sudaro organinės ir neorganinės

frakcijos. Organinę atliekų dalį sudaro: maisto atliekos, visų rūšių

popieriaus, kartonas, visų rūšių plastmasės, tekstilė, guma, oda, mediena

ir t.t. Neorganinę dalį sudaro: stiklas, molinių bei porcelianinių indų

duženos, juodieji bei spalvotieji metalai ir šiukšlės – purvas.

Kai kurios atliekos greitai pūva, ypač šiltų orų metu. Pagrindiniai

tokių atliekų šaltiniai – produktų apdorojimo ir naudojimo procesai.

Nors popierius, kuris randamas komunalinėse atliekose, skirstomas į 40

kategorijų, galima išskirti pagrindines: laikraščiai, knygos, žurnalai,

komerciniai skelbimai (reklama),
įstaigų susirašinėjimo popierius,

kartonas, pakavimo popierius (servetėlės, rankšluosčiai), gofruotas

kartonas ir t.t.

Specifines buitines ir komercines atliekas sudaro: stambūs daiktai

(susidėvėję arba sulūžę baldai, kambarių apdailos elementai), elektros

įranga ir prietaisai (elektrinės ir dujinės viryklės, šaldytuvai,

indaplovės, skalbyklės, radijo imtuvai, televizoriai ir t.t.), kiemo

tvarkymo atliekos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, tepalai,

padangos. Tokios atliekos turėtų būti renkamos atskirai nuo visų buitinių

ir komunalinių atliekų.

Galvaniniai elementai ir akumuliatoriai būna įvairių tipų: rūgštiniai,

šarminiai, gyvsidabriniai, sidabriniai, cinko, nikelio, kadmio ir t.t.

Sunkieji metalai iš šių elementų gali užteršti gruntinį vandenį (patekdami

su sąvartynų filtratu į gruntą) arba atmosferą (su atliekų deginimo įrangos

emisijomis[1]).

Pagrindiniai naudoto tepalo šaltiniai – automobilių servisai ir

garažai. Naudotas tepalas, jeigu neatiduodamas regeneruoti, dažnai pilamas

tiesiog į gruntą, į kanalizacijos, lietaus tinklus arba atliekų

konteinerius. Išpiltas į konteinerį su kitomis atliekomis tepalas jas

užteršia ir sumažina jų antinio panaudojimo galimybes.

Institucijų atliekų susidarymo šaltiniai – mokyklos, kalėjimas,

ligoninės, valdymo centrai ir t.t. Atmetus kalėjimų gamybines bei ligoninių

medicinines atliekas, likusi institucijų atliekų dalis labai panaši į

komunalines atliekas. Specifinės medicininės atliekos turėtų būti renkamos

ir tvarkomos atskirai nuo kitų atliekų.

Statybines atliekas sudaro statybų, rekonstravimo, griovimo, remonto

darbų atliekos. Šių atliekų sudėtis – akmenys, betonas, tinkas, plytos,

lentos, skiedros, kanalizacijos, šildymo-vėdinimo bei elektros

instaliacijos dalys, purvas, šiukšlės. Griovimo ir ardymo darbų atliekos

atsiranda pastatų, gatvės dangų, šaligatvių, tiltų ir kitų inžinerinių

statinių ardymo metu. Jų sudėtis panaši į statybų atliekas, tačiau

papildomai gali būti sudužusio stiklo, plastmasės, gelžbetonio.

Municipalinių[2] tarnybų atliekos – tai įvairių miesto tarnybų tvarkos

palaikymo veiklos atliekos: gatvių sąšlavos, pakelių šiukšlės, miesto

šiukšliadėžių turinys, kraštovaizdžio tvarkymo, kirtaviečių ir parkų

tvarkymo atliekos, kritę gyvuliai, paliktos autotransporto priemonės.

Atliekų tvarkymo įmonių atliekas sudaro kieti ir skysti vandens,

nuotėkų ir gamybos atliekų tvarkymo įrenginių produktai. Jų savybės

priklauso nuo taikomų atliekų tvarkymo procesų. Dažnai nuotėkų dumblas

šalinamas tuose pačiuose buitinių atliekų sąvartynuose. Deginant medienos

ir kitas degias atliekas, gautos medžiagos skirstomos į pelenus ir nedegius

likučius. Likučius sudaro smulkios, miltelių pavidalo medžiagos, šlakas ir

nevisiškai sudegusios medžiagos, kartais taip pat stiklo, porceliano ir

įvairių metalų dalelės.

Kietų gamybos atliekų šaltiniai ir rūšys

|Atliekų grupė |Atliekų susidarymas |Būdingos atliekos |

|Maisto produktų|Gaminių perdirbimas, pakavimas, |Maisto produktų (mėsos, |

|pramonė |gabenimas, sandėliavimas |riebalų, kaulų, gyvulių |

| | |vidurių, daržovių, vaisių, |

| | |riešutų, grūdų) atliekos |

|Lengvoji |Kirpimas, siuvimas, audimas, |Medžiagų, pluošto, metalo, |

|pramonė |perdirbimas, dažymas, |plastmasių, gumos atliekos |

| |klijavimas, presavimas, | |

| |gabenimas, sandėliavimas | |

|Medžio |Medienos mechaninis apdirbimas, |Atraižos, drožlės, pjuvenos, |

|apdirbimo |dažymas, lakavimas |taip pat plastmasių, metalo, |

|pramonė | |klijų, lakų, dažų, skiediklių |

| | |atliekos |

|Popieriaus |Popieriaus gamyba, popieriaus |Popieriaus ir pluošto |

|pramonė |apdirbimas |atliekos, įvairios cheminės |

| | |medžiagos, dažai, klijai, |

| | |katalizatoriai |

|Spaustuvės |Laikraščių leidyba, |Popierius (tarp jų |

| |spausdinimas, graviravimas, |laikraštinis), kartonas, |

| |įrišimas |metalas, įvairios cheminės |

| | |medžiagos, dažai, klijai |

|Chemijos |Cheminių medžiagų (nuo vaistų |Organiniai ir neorganiniai |

|pramonė |iki muilo ir sprogmenų) gamyba |chemikalai, plastmasės, |

| |ir paruošimas |stiklas, tepalai, guma, dažai,|

| | |skiedikliai, pigmentai |

|Naftos |Naftos perdirbimo procesai |Asfaltas, dervos, asbestas, |

|perdirbimo |
|popierius, medžiagos, pluoštai|

|pramonė | | |

|Odos perdirbimo|Odos išdirbimas (šikšninimas) ir|Odos atraižos, siūlai, dažai, |

|pramonė |apdorojimas |tepalai, cheminės medžiagos |

|Stiklo ir |Stiklo lydymas, formų paruošimas|Stiklas, cementas, molis, |

|keramikos | |keramika, gipsas, popierius, |

|pramonė | |abrazyvai[3] |

|Metalo |Metalo lydimas, liejimas, |Metalo atliekos, smėlis, |

|paruošimo |valcavimas, formavimas, |nuodegos, modeliai, formų |

|pramonė |štampavimas, presavimas |likučiai |

|Metalurgija |Metalo mechaninis apdirbimas, |Metalas, keramika, smėlis, |

| |suvirinimas, paviršiaus |tirpikliai, tepalai, aušinimo |

| |padengimas, grūdinimas |skysčiai, galvaninis šlamas |

|Prietaisų |Inžinerinės, laboratorinės bei |Metalas, plastmasės, guma, |

|gamybos pramonė|tiriamosios technikos ir |dervos, medis, abrazyvai |

| |prietaisų gamyba | |

|Elektrotechniko|Elektros įrangos, ryšių |Metalai, suodžiai, stiklas, |

|s pramonė |prietaisų ir kt. aparatūros |retieji metalai, guma, dervos,|

| |gamyba |plastmasės, medžiagos ir pan. |

Nepavojingos atliekos

Buitinės atliekos. Daugelis buitinėje žmonių veikloje susidariusių

atliekų yra tiesiog išmetamos į šiukšlių surinkimo talpyklas, iš kur

išvežamos į sąvartynus. Vakarų šalių gyventojai buitines atliekas paskirsto

po konteinerius: atskirai kaupiamas popierius, spalvotasis ir bespalvis

stiklas, spalvotieji ir juodieji metalai, plastmasės gaminiai ir pan.

Perdirbus šias atliekas, gaunamos naujos žaliavos, gerokai sumažėja atliekų

kiekis aplinkoje. Daugelyje rytų bloko šalių, tarp jų ir Lietuvoje,

buitinės atliekos nerūšiuojamos, todėl nemažai naudingų medžiagų iškeliauja

į sąvartynus. Be to, į buitinius sąvartynus išvežama ir dalis pavojingų

atliekų, nors formaliai Lietuvoje tai daryti griežtai draudžiama. Iš viso

Lietuvoje per metus į sąvartynus iškeliauja apie 1800 tūkst. tonų buitinių

atliekų, jų vienam gyventojui tenka apie 160 kg (pasaulyje – apie 200-250

kg).

Pastaruoju metu buitinių atliekų sudėtis keičiasi – gausėja

plastmasės, popieriaus ir kartono atliekų, nes vartotojams vis daugiau

pateikiama supakuotų maisto produktų. Jeigu veiktų antrinių žaliavų

surinkimo sistema, didžioji dalis šių atliekų turėtų patekti ne į

sąvartynus, bet į antrinių žaliavų perdirbimo punktus. Šiuo metu Lietuvos

didžiuosiuose miestuose diegiama atliekų rūšiavimo (popieriaus, stiklo,

plastmasių bei metalo) sistema.

Pramoninės atliekos (antrinės žaliavos). Tai įvairiuose gamybos

procesuose naudotų medžiagų: metalo, stiklo, plastmasių, medienos ir pan.

liekanos. Lietuvoje daugiausia susidaro medžio atliekų – 42%; iš jų 34%

smulkios medienos atliekos (pjuvenos, drožlės), 31% maišytos atliekos, 28%

gabalinės atliekos (atraižos, plokštės, faneros), 7% žievės. Šios atliekos

deginamos, naudojamos dirvai tręšti (pjuvenos), išvežamos į buitinius

sąvartynus ir pan.

21% juodųjų metalų atliekų sudaro anglinis plienas, 2% ketus, 77% kiti

juodieji metalai. Stiklo atliekų didžiausią dalį – 78% sudaro lakštinio

stiklo atliekos, kita dalis: 9% spalvoto stiklo, 7% bespalvio, 5% maišyto

ir 1% medicininio, elektrovakuuminio, neutralaus stiklo ir stiklūno

atliekos. Gumos atliekos – 70% padangų, 7% gumos bei tekstilės, 1% padangų

drožlių ir 22% kitų gumos atliekų. Plastmasių ir polimerinių dirbinių

atliekose termoplastų (polietileno, polivinilo chlorido ir polistirolo) yra

56%, termoreakcinių dervų – 12%, dirbtinės odos – 8%, linoleumo – 2% ir

maišytų plastmasių atliekų – 22%.

Lietuvoje kol kas nesukurta sistema, leidžianti saugiai perdirbti ir

palaidoti pavojingąsias atliekas, antrinių žaliavų utilizavimas labai

silpnai organizuotas, todėl šiuo metu nemažai įmonių nelegaliai veža savo

atliekas į buitinius sąvartynus, nors pramonės atliekoms kaupti jau

įrengiami specialūs pramoniniai sąvartynai.

Kitos atliekos. Organines atliekas sudaro: 64% mėšlo, srutų ir

fekalijų, 29% maisto, 6% laukininkystės ir daržininkystės bei 1% gyvulinės

kilmės atliekų. Visiškai aišku, kad daugelis jų, kaip mėšlas, pjuvenos,

laukininkystės ir daržininkystės bei maisto atliekos neturėtų patekti į

sąvartynus. Jas reiktų kompostuoti ir vėliau jų pūdiniu tręšti žemę.

Mineralinių žaliavų atliekos – tai 97% karjerų ir 3% mineralinių žaliavų

sodrinimo atliekos. Jas, tinkamai paruošus, būtų galima naudoti statybose,

tiesiant kelius ir pan. Didžiausią statybinių medžiagų atliekų dalį sudaro

kreida ir kalkės, mažesnę – betono, plytų, keramikos, asbesto atliekos bei

statybinių konstrukcijų laužas. Apie 60% statybinių
medžiagų atliekų

išvežama į buitinius atliekų sąvartynus, nors jos galėtų būti panaudotos

statybose, tiesiant kelius, o kalkės ir kalcio karbido atliekos – net

dirvos rūgštingumui mažinti. Mažiausiai į sąvartynus patenka kalkių ir

kreidos (tik 13%, likę 87% panaudojami dar kartą), daugiausia (apie 98%) –

kalcio karbido.

Pavojingos atliekos

Kasmet Lietuvoje susidaro apie 200 tūkst. t pavojingų atliekų.

Pavojingos atliekos pagal numatomus jų tvarkymo būdus skirstomos į tris

grupes:

• degintinas;

• tvarkytinais fiziniais ir cheminiais būdais;

• deponuotinas.

80% degintinų pavojingų atliekų sudaro naftos ir vandens emulsijų

atliekos. 11% – odų ir kailių išdirbimo dumblas su chromu, likusią dalį –

dervos, klijai, latekso ir kt. atliekos. Tik 2% naftos ir vandens emulsijų

atliekų yra sudeginama – didžioji dalis naudojama kaip antrinė žaliava.

Fiziniais ir cheminiais būdais tvarkytinų atliekų didesnę dalį (40%)

sudaro gyvulinės kilmės riebalai, tepalai ir muilai. 37% gyvulinės kilmės

riebalų, tepalų ir muilų išvežama į gamybinių atliekų sąvartynus, 33% – į

buitinių atliekų sąvartynus, 30% panaudojama įmonėse kaip antrinė žaliava.

54% deponuotinų pavojingų atliekų sudaro užterštas gruntas, 29%

sutvarkoma įmonėse, o 27% išvežama į Palemono keramikos gamyklą perdirbti.

Pavojingų atliekų skirstymas pagal jų tvarkymo būdus

|Degintinos pavojingos |Fiziniais ir cheminiais |Deponuotinos pavojingos |

|atliekos |būdais tvarkytinos |atliekos |

| |pavojingos atliekos | |

|Medicininės sanitarinės |Rūgštiniai akumuliatoriai |Šlakai ir pelenai |

|atliekos | | |

|Farmacijos atliekos |Šarminiai akumuliatoriai |Užterštas gruntas |

|Biocidų ir fitofarmacijos |Medienos apsaugos |Katalizatorių atliekos |

|atliekos |priemonių atliekos | |

|Organinių tirpiklių |Atliekos su cianidais |Skruberių dumblas |

|atliekos | | |

|Organinių tirpiklių |Atliekos su |Vandens valymo dumblas |

|atliekos su halogenais |polichlorintais difenilais| |

| |ir terfenilais | |

|Halogenintos organinės |Medžiagų gryninimo, |Dekarbonizacijos atliekos |

|medžiagos, išskyrus |distiliacijos ir pirolizės| |

|tirpiklius |atliekos | |

|Naftos produktų atliekos |Mineralinės vatos atliekos|Jonitų atliekos |

|be vandens | | |

|Naftos ir vandens |Nenustatytų cheminių |Įrangos plovimo ir valymo |

|emulsijos |medžiagų atliekos |atliekos |

|Naftos produktais |Pirotechninių ir |Automobilių plovimo |

|užterštos medžiagos |sprogstamųjų medžiagų |dumblas |

| |atliekos | |

|Dažų, lakų, oksolio ir |Fotografijos darbų |Galvaniniai elementai |

|pigmentų atliekos |atliekos | |

|Dažais, lakais užterštos |Polichlorintu |Kitos pavojingos atliekos |

|medžiagos |dibenzofuranu užterštos | |

| |atliekos | |

|Dervų, plastifikatorių, |Gyvulinės kilmės riebalai,| |

|klijų ir latekso atliekos |tepalai ir muilai | |

|Bitumo atliekos |Naftos produktais | |

| |užterštas gruntas | |

|Polichlorintu |Neorganinės atliekos be | |

|dibenzodioksinu užterštos |sunkiųjų metalų | |

|atliekos | | |

|Nehalogenintos organinės |Grūdinimo druskos be | |

|medžiagos, ne tirpikliai |cianidų | |

|Odų ir kailių išdirbimo |Metalų milteliai | |

|dumblas su chromu | | |

|Panaudoti filtravimo |Tirpalai ir dumblas su | |

|audiniai |sunkiaisiais metalais | |

|Šarminiai riebalų tirpalai|Rūgštinių akumuliatorių | |

| |elektrolitas | |

| |Šarminių akumuliatorių | |

| |elektrolitas | |

| |Augalinių aliejų atliekos | |

| |Lempos su gyvsidabriu
|

| |Gyvsidabrio turinčios | |

| |atliekos | |

ATLIEKŲ SUDĖTIS

Sąvoka „atliekų sudėtis“ naudojama tam, kad galima būtų apibūdinti

atliekų atskirus komponentus, jų vietą bendroje masėje. Dažniausiai sudėtis

nustatoma pagal svorio arba tūrio dalį.

Duomenys apie atliekų sudėtį reikalingi projektuojant atliekų

perdirbimo technologijas ir jų tvarkymo planus, parenkant ir eksploatuojant

atliekų tvarkymo įrenginius, įvertinant atliekų komponentų antrinio

panaudojimo galimybes, numatant energijos išgavimo perspektyvas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2303 žodžiai iš 7666 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.