Atliekų surinkimas ir jų rūšiavimas
5 (100%) 1 vote

Atliekų surinkimas ir jų rūšiavimas

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………… 3

1. ATLIEKŲ SURINKIMO BŪDAI IR ETAPAI…………………………………… 4

2. PAVOJINGŲ IR NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS……………. 5

2.1. Nepavojingosios atliekos…………………………………………………………… 5

2.1.1. Buitinės atliekos……………………………………………………………… 5

2.1.2. Pramonės atliekos……………………………………………………………. 6

2.1.3. Kitos atliekos………………………………………………………………….. 6

2.2. Pavojingosios atliekos………………………………………………………………. 6

2.2.1. Pavojingų atliekų rinkimas………………………………………………. 7

2.2.2. Pavojingų atliekų perkrovos stotys…………………………………… 7

2.2.3. Pavojingų atliekų transportavimas……………………………………. 7

3. ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMAS……………………………………………. 8

4. ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS………………………………………………………………. 9

4.1. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietose……………………………………. 9

4.2. Atliekų rūšiavimas atliekų perkrovimo stotyse ar galutinio atliekų

tvarkymo vietose………………………………………………………………………………

10

4.2.1. Atliekų pobūdžio nustatymas……………………………………………. 10

4.2.2. Rūšiavimas rankiniu būdu………………………………………………… 10

4.2.3. Mechaniniai atliekų rūšiavimo būdai…………………………………. 10

4.2.3.1. Hidrauliniai mechaninio rūšiavimo būdai…………………… 10

4.2.3.2. Sausi mechaninio rūšiavimo būdai…………………………….. 11

IŠVADOS………………………………………………………………………………………….. 12

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI……………………………………………………………. 13

PRIEDAS. Atliekų kategorijos…………………………………………………………….. 14

ĮVADAS

Žmogui visada buvo būdinga siekti geresnio, patogesnio, labiau aprūpinto gyvenimo. Tačiau šiam tikslui pasiekti eikvojami gamyboje sunaudojami gamtiniai ištekliai ir susidaro atliekų, liekančių po gamybos proceso ar gaminio panaudojimo. Nuolatinis ekonomikos augimas užtikrina žmonių gėrovę, tačiau dėl didėjančių žmonijos poreikių vis sparčiau eksploatuojami gamtiniai ištekliai ir susidaro vis daugiau atliekų. Šie procesai vyksta taip greitai, kad aplinka nebesugeba atnaujinti išteklių ir sutvarkyti atliekų. Tokios problemos pasauliui jau seniai kelia nerimą .

XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje buvo paskelbtos prognozės, kad žmonija vargu ar sulauks 21 amžiaus, nes ją ištiks ekologinė katastrofa. Nuo praėjusio šimtmečio vidurio dėl mokslinės-techninės revoliucijos gamybos ir gamtos išteklių naudojimo augimo tempai šoktelėjo dvigubai, o žmonių skaičiaus augimas įgavo demografinio sprogimo pobūdį.

Europos Sąjungos teisės aktai nustato atliekų tvarkymo principus bei prioritetus ir reikalauja imtis reikiamų priemonių bei užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos nesukeliant grėsmės žmonių sveikatai ir nenaudojant aplinkai galinčių pakenkti procesų ar metodų. Siekiant tausoti gamtos išteklius ir kuo geriau panaudoti atliekas, būtina plėtoti atliekų surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti sistemas. Atliekas būtina tinkamai rūšiuoti ir stengtis, kad kuo mažiau jų patektų į sąvartynus, nes tuo būdu mažinamas atliekų keliamas pavojus.

Šio darbo tikslas:

Apibūdinti atliekų surinkimo ir jų rūšiavimo principus.

Uždaviniai:

– pateikti atliekų surinkimo būdus ir etapus;

– aprašyti pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimą;

– įvertinti antrinių žaliavų surinkimo svarbą;

– atskleisti atliekų rūšiavimo būdus ir privalumus.

Šiems uždaviniams įgyvendinti naudosiuosi atitinkama literatūra, internetine, periodinės

spaudos leidinių informacija. Todėl manau, kad šis darbas padės susidaryti tinkamą nuomonę apie atliekų rūšiavimą, antrinių žaliavų surinkimą ir jų antrinį panaudojimą, nes tai svarbu ne tik sprendžiant šalies aplinkosaugos problemas, bet ir gerinant jos ekonominę padėtį.

1. ATLIEKŲ SURINKIMO BŪDAI IR ETAPAI

Kad atliekos būtų pristatytos į perdirbimo, panaudojimo ar šalinimo punktus visų pirma jos turi būti surinktos, Kiekviena įmonė, kurios ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų, ir kiekvienas gyventojas, kurio namų ūkyje susikaupia atliekų, prieš jas perduodant atliekų tvarkytojui, visų pirma turi jas surinkti. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausia atliekų tvarkymo procese lemiančių etapų. Nuo to, kaip bus surinktos susidariusios atliekos, labai priklauso, kokius veiksmus bus galima su jomis atlikti tolimesniuose tvarkymo etapuose. Surinkimo metodai labai veikia atliekų ir iš jų perdirbimo galimų gauti produktų kokybę. Dažniausiai atliekos
surenkamos atliekant pirminį rūšiavimą atliekų susidarymo vietoje. Yra įvertinta, kad atliekų surinkimo kaštai sudaro nuo 50 iki 70 proc. visų atliekų tvarkymo (surinkimo, transportavimo, perdirbimo, šalinimo) kaštų. Pasaulyje taikomi 3 atliekų surinkimo tipai:

– nerūšiuotų atliekų surinkimas;

– perdirbimui skirtų atliekų bendras surinkimas;

– rūšiuotų atliekų surinkimas.

Atliekant bendra perdirbimui skirtų atliekų surinkimą, būtina įrengti tarpines rūšiavimo stotis. Tai gali būti atliekų perkrovimo stotys. Nerūšiuotų atliekų surinkimas reikalauja mažiausiai išlaidų .Tokiu atveju nereikia visai atliekų rūšiuoti, nereikia specialaus transporto. Tačiau surenkant tokias atliekas, neįmanoma užtikrinti atliekų švarumo, praktiškai nelieka jokių galimybių jas perdirbti ar bent jau rūšiuoti.

Atliekų surinkimo būdai:

– atliekų surinkimas be taros;

– surinkimas įvairaus tipo konteineriuose;

– surinkimas plastikiniuose maišuose.

Visame pasaulyje plačiausiai taikoma surinkimo konteineriuose sistema.

Atliekų laikinas saugojimas. Surenkant atliekas, susiduriamas su problema, kad dideli

konteineriai nėra pripildomi iš karto. Dėl to surinktas atliekas laikinai tenka saugoti jų surinkimo vietose. Laikinos atliekų saugojimo vietos yra bene labiausiai į akis krintantis objektas, ir todėl jis turi būti tinkamai sutvarkytas ir prižiūrimas. Jam būtina parinkti tinkamą vietą, sukurti reikiamą tokios vietos infrastruktūrą, parinkti reikiamus konteinerius ar kitas talpyklas, kuriose atliekos bus saugojamos, bei vykdyti tam tikrą atliekų registravimą.

Atliekų paruošimas perdirbti bei naudoti. Atliekų paruošimo perdirbti veiksmai yra būtini siekiant palengvinti perdirbimą, antrinį panaudojimą ar šalinimą. Šių veiksmų metu atliekos paruošiamos taip, kad tolimesniuose jų tvarkymo etapuose kiltų kuo mažiau problemų, susijusių su tvarkomų atliekų kokybe, būtų išvengta perdirbimo ir šalinimo įrangos gadinimo ir būtų galima iš perdirbamų atliekų gauti geresnės kokybės produktus. Atliekų paruošimo perdirbti veiksmai yra šie:

– atliekų rūšiavimas;

– atliekų smulkinimas;

– atliekų granuliavimas;

– atliekų plovimas;

– atliekų džiovinimas;

– atliekų maišymas;

– atliekų presavimas.

2. PAVOJINGŲ IR NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS

Visas atliekas galima suskirstyti į dvi dideles grupes: nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas (Šių atliekų kategorijos pateiktos priede). Savo ruožtu nepavojingosios atliekos skirstomos į organines, mineralinių žaliavų, buities, statybinių medžiagų ir kitas nepavojingas atliekas, antrines žaliavas, fotogipsą, gatvių bei kelių sąšlavas. Nemažai pavojingųjų atliekų, jas perdirbus ar regeneravus, galima naudoti gamyboje kaip žaliavą. Daugelyje šalių atliekos tiesiog išmetamos į aplinką (vandenį, dirvožemį, orą), laidojamos žemės gelmėse ar vandenynuose. Suprantama, pavojingos atliekos, ar jos būtų palaidotos ar sudegintos, vis tik patenka į aplinką ir ne tik ją teršia, bet ir kelia grėsmę žmogui

1 pav. Pavojingų ir nepavojingų atliekų kiekiai (Aplinkos apsaugos agentūra).

2.1. Nepavojingosios atliekos

2.1.1. Buitinės atliekos.

Daugelis buitinėje žmonių veikloje susidariusių atliekų yra tiesiog išmetamos į šiukšlių surinkimo talpyklas, iš kur išvežamos į sąvartynus. Pastaruoju metu buitinių atliekų sudėtis keičiasi – gausėja plastmasės, popieriaus ir kartono atliekų, nes vartotojams vis daugiau pateikiamas supakuotų maisto produktų. Iš viso Lietuvoje per metus į sąvartynus išvežama apie 1800 tūkst. tonų buitinių atliekų, jų vienam gyventojui tenka apie 160 kg (pasaulyje – apie 200-250 kg). Šios atliekos turi būti rūšiuojamos, nes jas perdirbus gaunamos naujos žaliavos. Antrinės žaliavos – perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Pastaruoju metu smarkiai plėtojama buitinių atliekų surinkimo sistema, kai gyventojai buitines atliekas paskirsto po konteinerius: atskirai kaupiamas popierius, spalvotasis ir bespalvis stiklas, spalvotieji ir juodieji metalai, plastmasės gaminiai ir pan. Iš ten šios atliekos patenka ne į sąvartynus, bet į antrinių žaliavų perdirbimo punktus. Perdirbus šias atliekas, gaunamos naujos žaliavos, gerokai sumažėja atliekų kiekis aplinkoje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1104 žodžiai iš 3602 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.