Atlieku tavrkymo strategijos
5 (100%) 1 vote

Atlieku tavrkymo strategijos

ĮVADAS

Atliekų atsiradimas apima procesus, kurių metu paaiškėja, kad produktas nebevertingas ir arba išmetamas, arba surenkamas, kad jo atsikratytume. Pavyzdžiui, saldainių popieriukas jo savininkui paprastai būna kiek mažiau vertingas, kai saldainis jau suvalgytas ir tada popieriukas yra išmetamas. Tačiau ateityje, tikimasi, kad atliekų atsiradimo procesas bus labiau kontroliuojamas. Šalyse, kur atliekų tvarkymo tikslai nustatyti įstatyme ir pažeidimo atvejai sukelia ekonominės baudos grėsmę, yra sukuriamos aiškios, veikiančios atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos. Atliekų kiekio mažinimas jų atsiradimo vietose jau yra naudojamas atliekų tvarkymo sistemai vertinti kaip atsirandančiu kiekio ribojimo metodas.

Vienas iš elementų atliekų tvarkymo sistemoje yra atliekų tvarkymas, rūšiavimas, sandėliavimas ir apdorojimas pačiame atliekų susidarymo šaltinyje. Atliekų rūšiavimas įtraukia veiklas, susijusius su atliekų tvarkymų tol, kol jos dar nesupiltos į atliekų konteinerius. Atliekų komponentų atskyrimas yra svarbus etapas tvarkant atliekas. Dabar gyventojai turi geriau suprasti, kad svarbu atskirti laikraščius ir kartoną, stiklą, plastmase ir medžiagas, turinčias metalo, nuo visu atliekų, nes tai yra pats pigiausias ir geresnis atliekų tvarkymo būdas, nes mažiau kenkiame aplinkai. Dėl to labai svarbu atliekas rūšiuoti atsiradimo vietose. Atliekų kiekį galime mažinti vartojant tinkamiausias prekes arba pakartojant naudojant gaminius ir medžiagas kaip antrine žaliavą. Perdirbimas padeda taupyti resursus ir mažinti atliekų tvarkymo pajėgumų poreikį.

Tam, kad būtų sukurta integruota atliekų tvarkymo sistema, visi atliekų tvarkymo sistemos funkciniai elementai ir visos sąsajos tarp elementų turi būti tinkamai suprojektuoti. Integruotas atliekų tvarkymas gali būti apibrėžtas kaip tinkamos technikos, technologijos ir tvarkymo programos parinkimas bei panaudojimas tam, kad būtų įgyvendinti specifiniai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai, laikantis nustatytų aplinkos ir sveikatos reikalavimų.

Formuojant valstybinę atliekų utilizacijos politiką, galime pasirinkti tris pagrindines atliekų tvarkymo kryptis: atliekų antrinį panaudojimą (perdirbimą), deginimą specialiose įmonėse arba jų šalinimą ir saugojimą tam tikslui įrengtuose kontroliuojamuose sąvartynuose. Visos trys kryptis susijusios su daugybe problemų, kuriu sprendimą lemia aplinkosaugos, technikos, technologijos, ekonomikos veiksniai ir jų suderinamumas. Tačiau pagrindinė yra aplinkosaugos problema. Todėl labai sunku įvertinti kiekvieno būdo visus privalumus ir trūkumus.

Kas yra geriau- sąvartynai, atliekų deginimas ar rūšiavimas!

Sąvartynas yra lengvas šalinimo kelias, tačiau jie užima didelius plotus ir yra koncentruoti taršos šaltiniai.

Atliekų deginimas apsprendžia apie 80  jų utilizavimo problemų, tačiau degimas aplinkosaugos kontekste yra nepageidaujamas sprendimas.

Todėl prioritetine kryptimi tapo atliekų rūšiavimas ir antrinis panaudojimas, kuri sudaro sąlygas aplinkos teršimui mažinti ir materialinėms ištekliams taupyti. Lietuva-šalis, kuri neturi savo gamtos išteklių turi taupyti tuos išteklius kurių ji turi, dėl to reikia stengtis kuo geriau ir plačiau panauduoti antrines žaliavas, kurias galime gauti iš kietų buitinių atliekų. Įgyvendinant minėtą mintį gerokai sumažės atliekų kiekiai ir pasiekiama didėlė sąvartynų ploto bei transporto išlaidų ekonomija. Buitinių atliekų perdirbimo įmonėje butų surenkama nemažai makulatūros, stiklo ir plastmasių, kurios bus sėkmingai perdirbamos į naudingus gaminius. Tinkamai organizuoti antrinių žaliavų surinkimą planuotam perdirbimui nėra paprasta. Tai priklauso nuo teisinio reglamento, gyventojų švietimo, jų sąmoningumo bei kultūrinio lygio, rinkos, vartotojo ir paklausos.

Padidėjus atliekų apimčiai, reikia rūšiuoti kietas buitines atliekas toje vietoje, kur jos atsiranda. Tai reiškia, kad reikia tobulinti turimą, anksčiau suprojektuotą kietų buitinių atliekų perkrovimo – rūšiavimo stotį arba, kai tai neįmanoma, suprojektuoti ir pastatyti naują rūšiavimo liniją.

Šiandien tradiciniai atliekų šalinimo metodai pasižymi ne tik dideliu aplinkos apkrovimu, bet taip pat prarandame žaliavų ir energijos, kurios į gamybą ir vartojimą daugiau nebegrįš.

Atliekų utilizavimas turi keletą reikšmingų aspektų:

• atliekos yra didelis materialinių išteklių taupymo rezervas, žaliavų, išteklių gausimo ir gamybos ekonominio efektyvumo didinimo šaltinis.

• Ekologinė reikšmė: renkant ir naudojant atliekas valome aplinką nuo keiksmingų medžiagų

• Auklėjama visuomenė, mokoma ūkininkauti, taupyti gamtos turtus, sauguoti aplinką.

• Daugeliu atvejų antrinės žaliavos kelis kart pigesnės už pirmines.

• Taupomos ne tik pačios žaliavos, bet ir kuras, energija.

• Kai nepanaudojamos atliekos vežamos į sąvartynus, įmonės ir visuomenė turi papildomų išlaidų dėl atliekų šalinimo, sąvartynų įrengimo ir jų saugaus naudojimo

• Didelius nuostolius patiria ir žiemės ūkis, nes atliekų sąvartynai užima daug derlingų žemių.

Atliekų utilizavimo reikšmę vaizdžiai apibūdina duomenys: kiekvienos antrinio aliuminio tonos panaudojimas pakeičia daugiau kaip 5 t pagrindinės žaliavos ir pagalbinių medžiagų, kurios reikalingos
pagaminti 1 t pirminio aliuminio. 1 t popieriaus ir kartono pagaminti iš makulatūros sutaupoma 407-5,6 m medienos ir 165-200 m vandens.

Be to popieriaus gamyba iš antrinių žaliavų leidžia sutaupyti 70 energijos palyginti su gamyba iš pirminės žaliavos. 1 t iš atliekų perdirbto vario reikia sunaudoti 65  energijos, reikalingos gauti 1 t vario iš rudos(1300 kWh/t vario). Tai suprantama, kai atsižvelgiama, kad beveik 30  vario atliekų pateikiama lengvai perdirbama forma(varinė viela,vamzdžiai, skarda), ir reikalingos ne tik transporto išlaidos. 25-30  yra sunkiai perdirbama forma (lydiniai, mišiniai su kitais metalais arba reikalauja didelių transporto išlaidų). Likusi suvartoto vario dalis (35-40 ) būna neperdirbdama forma ( pigmentai, dažai, korozijos produktai, vandens ir dirvožemio teršalai). Dar daugiau energijos sutaupoma perdirbant aliuminio laužą (1.1 lentelė).

1.1 lentelė.

Energijos poreikis metalų gamybai

Metalas Energijos poreikis (GJ/t)

Plienas iš rūdos 14,0

Plienas iš metalo laužo (100 ) 8,6

Plienas iš rūdos su 35 metalo laužo 12,1

Aliuminis iš boksitų 163

Aliuminis iš metalo laužo 26

Aliuminis iš rūdos su 35 aliuminio laužo 115

1 ATLIEKŲ TVARKYMO STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PROGRAMOS METMENŲ TIKSLAI, UŽDAVINIAI, ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

1.1 Atliekų tvarkymo sistemos koncepcija

1.1.1. Bendrasis Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos tikslas. Šios strategijos tikslas yra sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos. Atliekų tvarkymo sistema turi atitikti įvairios plėtros principą, kuris reiškia, kad dabartinės kartos poreikiai yra patenkinami nepažeidžiant galimybės ateinančioms kartoms tenkinti savo poreikius. Kitaip tariant, tvari plėtra yra ekonominio augimo skatinimas, nepažeidžiant harmonijos su aplinka. Konkretus atliekų tvarkymo strategijos tikslas įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus atliekų tvarkymo srityje. Strategijos metmenyse numatytų priemonių ir veiksmų įgyvendinimas leis per artimiausius kelerius metus įgyvendinti pagrindinius ES atliekų tvarkymo direktyvų reikalavimus. Strategijos metmenys nustatyto ir konkrečias atliekų tvarkymo užduotis bei jų įgyvendinimo terminus. Šios užduotys apibrėžtos atskiruose skyriuose.

1.1.2. Atliekų tvarkymo principai. Strategija remiasi atliekų tvarkymo principų hierarchija, apibrėžiančią, tokius atliekų tvarkymo prioritetus:

1) Atliekų vengimas;

2) Atliekų naudojimas;

3) Saugus atliekų šalinimas.

Principų hierarchija reiškia, kad atliekų tvarkymo pastangos pirmiausiai koncentruojamos aukštesnį prioritetą turinčiam tvarkymo principui įgyvendinti. Atliekų tvarkymo sistema turi remtis gamintojo atsakomybės principu. Gamintojai, žaliavų tiekėjai, prekiautojai, vartotojai ir visuomenines institucijos dalijasi atsakomybė už gaminio poveikį aplinkai, tačiau gamintojas turi didžiausią įtaką šio poveikio formavimui, priimdamas esminius sprendimus gaminio bei technologinio proceso projektavimo ir gamybos organizavimo stadijose. Atliekų tvarkymo sistemos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo nuoseklaus artimumo bei pakankamumo principų taikymo. Šie principai reikalauja, kad susidariusios atliekos būtų šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje, ir kad valstybė turėtu pakankama atliekų šalinimo įrenginių tinklą. Šie principai taikomi tik atliekų šalinimui, bet ne naudojimui. Strategija turi nurodyti pagrindinius teisinius ir ekonominius instrumentus, kurie turi būti naudojami visuose sistemos valdymo lygmenyse. Strategijos nuostatos turi apimti atliekų apskaitos ir srautų, valdymo bei regioninių atliekų tvarkymo planų rengimo principus, išryškinti svarbų visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir vartotojų atstovų vaidmenį, siekiant efektyviai įgyvendinti strategijos tikslus. Efektyvios atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui turi būti skiriama ypač daug dėmesio. Ši sistema apims atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemų modernizavimą, senų sąvartynų uždarymą ir rekultivacija, bei naujų modernių atliekų šalinimo įrenginių statyba. Sistemos įgyvendinimui reikės didžiulių finansinių išteklių, ir finansavimo šaltinių suradimas nulems šios strategijos įgyvendinimo sėkmę. Atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą „teršėjas moka“ turi apmokėti atliekų turėtojas arba medžiaga ir gaminių, tarp jų taros ir pakuotes, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas. Principo “teršėjas moka“ įgyvendinimui dideles reikšmes turės ir mokesčių (arba užstatų) už teršimą gaminiais sistemos diegimas. Sukauptos lėšos bus naudojamos surinkimo, rūšiavimo, naudojimo skatinimui bei atliekų tvarkymo infrastruktūros vystymui.

Efektyvios atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas priklauso nuo visų piliečių, įmonių ir organizacijų, valdžios institucijų pastangų. Valstybės mastu nustatomi tik pagrindiniai reikalavimai, turintys užtikrinti aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą. Bet koks fizinis ar juridinis asmuo, veikdamas šių reikalavimų ribose, gali pasirinkti sau tinkamiausius atliekų tvarkymo budus ar priemones.

Kita vertus, strategijos užduotys apima ne tik šiuo metu susidarančias
bet ir daugybės praeities taršos židinių, pirmiausiai senų sąvartynų sutvarkymą, uždarymą ir rekultivavimą. Įgyvendinti tokia plačia programa neįmanoma be svarbios valstybės paramos. Pagrindinių atliekų tvarkymo sistemos komponentų finansavimas turi būti įtrauktas į Valstybinę investicijų programą, bus reikalingos Valstybės garantijos paskoloms iš tarptautinių finansuojančių organizacijų.

Savivaldybė yra pagrindine grandis, organizuojanti atliekų susidarančių atitinkamose teritorijose, tvarkymą,. Savivaldybė atsakinga už atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą savo teritorijoje, o gyventojai ir visi ūkio subjektai, esantys savivaldybės teritorijoje, privalo naudotis šią sistemą. Kita vertus, kad savivaldybes galėtų susidoroti su joms keliamomis užduotimis, joms turi būti suteikti įgaliojimai ir teises efektyviai kontroliuoti atliekų tvarkymo procesą, užtikrinti, kad visi atliekų gamintojai mokėtų už atliekų tvarkymą, bausti atliekų, tvarkymo reikalavimų pažeidėjus.

1.1.3. Atliekų tvarkymo planavimas. Strategijos metmenys apibrėžia bendruosius atliekų tvarkymo principus ir veiksmus, kuriuos periodiškai reikės tikslinti, detalizuoti ir koreguoti, priklausomai nuo pasiektų rezultatų ir naujos informacijos. Atliekų tvarkymo planavimas turi būti nepertraukiamas procesas, apimantis visus valstybes valdymo lygius: savivaldybes, apskritis ir valstybe. Savivaldybių, apskričių, ir valstybes atliekų tvarkymo planai turi būti koordinuojami, kad jie sudarytų vieningą visumą. Apskritys koordinuoja savivaldybių atliekų tvarkymo veiksmus, ypač tada, kai šie veiksmai susiję su pavojingų ir specifinių (medicininių, pramoninių, statybinių, karjerų, valymo dumblių ir pan.) atliekų tvarkymu. Visų lygių atliekų tvarkymo planuose turi būti įvertinti ir apibrėžti:

1) Surenkamų naudojamų ir šalinamų atliekų rūsys, kiekiai ir susidarymo šaltiniai;

2) Duomenų apie atliekų susidarymą analize ir prognoze;

3) Bendri techniniai reikalavimai atliekų tvarkymui;

4) Specifiniu atliekų srautų tvarkymo ypatumai;

5) Atliekų tvarkymo technologijos ir jų aplinkosauginis, techninis, ekonominis ir higieninis pagrindimas;

6) Atliekų tvarkymo įmonių pareigumai ir veikla;

7) Atliekų tvarkymo kaštai;

8) Priemones atliekų tvarkymo sistemai tobulinti;

9) Sistemos finansavimo šaltiniai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 902 patvirtino Lietuvos regionines politikos metmenis, kuriuose numatoma parengti ir priimti regioninės plėtros įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, kurie reglamentuos regioninės plėtros programų derinimo ir koordinavimo tvarką. Atliekų tvarkymo planai turės būti integruoti į regioninės plėtros programas ir atitikti rengiamo įstatymo reikalavimus. 1998 1999 m. bus parengtas pavyzdinis atliekų tvarkymo planas Alytaus savivaldybei ir apskričiai (Danijos AAA finansuojamas projektas). Remiantis įgytu patyrimu bus parengtos metodines rekomendacijos savivaldybių ir apskričių atliekų tvarkymo planų parengimui.

Atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo priemones grupuojamos anksčiau minėta hierarchine tvarka. Kiekvienam prioritetiniam principui apibrėžiamos strategines priemones ir šių priemonių įgyvendinimui reikalingi instrumentai. Strategijos metmenų pabaigoje pateikiami veiksmų programos metmenys.

1.1.4. Atliekų vengimo principai. Atliekų vengimo pagrindiniai principai, kuriais remiasi taršos ir atliekų vengimo sprendimų hierarchija yra šie:

• Atsargumo principas: Planuojant bet kokia veiklą, pirmiausiai reikia parodyti, kad ji bus atliekama taip, kad sukeltų mažiausia neigiama įtaka aplinkai, o tik po to vertinti aplinkos galimybes asimiliuoti šia neigiama įtaka per tam tikra laika;

• Atsiperkamumo principas: Taršos prevencijos priemones turi ekonomiškai apsimokėti ir atitikti rinkos santykius. Teisiniai ir ekonominiai svertai turi būti planuojami ir naudojami taip, kad skatintų taršos prevencijos priemonių diegimą ir užtikrintų jų atsipirkimą.

• Integruotumo principas: Taršos prevencijos uždaviniai negali būti sprendžiami siekiant pagerinti atskirą aplinkos komponentų (oro, vandens, dirvožemio) kokybę ar sumažinti ūkinės veiklos įtaką kiekvienam komponentui atskirai.

Taršos prevencijos principai reikalauja, kad bet kuris ūkio subjektas turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pagristų priemonių, kad butų užtikrinta jo gamybinės veiklos ir gaminamų produktų ar paslaugų minimali įtaka gamtinei aplinkai viso gaminio ar paslaugos gyvavimo ciklo metu.

Atliekų vengimą reikia suprasti kaip:

1) susidarančių atliekų kiekio mažinimą;

2) nenaudojamų atliekų kiekio mažinimą;

3) atliekų pavojingumo mažinimą.

1.1.5. Atliekų vengimo ir jų pavojingumo mažinimo priemonės:

1) Mažiau taršių technologijų diegimas;

2) Mažiau kenksmingų medžiagų naudojimas;

3) Ilgo ir kartotinio naudojimo gaminių gamyba ir naudojimas.

1.1.6. Instrumentai šioms priemonėms įgyvendinti.

1) Integruota taršos leidimų įdiegimas;

2) Medžiagų, ir gaminių tarp jų taros ir pakuočių gamybos, importo, prekybos ir naudojimo reglamentavimas ir kontrole;

3) Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai;

4) Savanoriško eko audito ir standartizuotų aplinkos vadybos sistemų diegimas;

5) Visuomenės informavimas apie gaminių kenksmingumą ir jų
ciklą;

6) Sąvartyno rinkliava.

1.1.7. Atliekų naudojimo skatinimas, laikantis tokios hierarchinės tvarkos:

1) Pakartotinis gaminių naudojimas;

2) Atliekų panaudojimas;

3) Energijos gamyba iš atliekų.

Pagrindinis atliekų naudojimo plėtros instrumentas yra privačios iniciatyvos skatinimas ekonominėmis priemonėmis. Tarp jų pirmiausiai reikia paminėti gamintojų atsakomybe didinančių taršos mokesčių sistemas, apimančias ir mokesčius už teršima gaminiais plėtrą, atliekų surinkimo ir tvarkymo tarifų, padengiančių visas atliekų tvarkymo išlaidas įvedimą. Artimiausiu metu reikia sukurti ekonominį mechanizmą, užtikrinantį antrinių žaliavų surinkimo ir naudojimo rentabilumą. Savivaldybės turi planuoti organinių biodegraduojančių atliekų atskirą surinkimą ir naudojimą, kad jos nepatektų į sąvartynus. Atsižvelgiant į poveikį aplinkai, kurį sukelia pavojingos ir medicininės atliekos, reikia planuoti techninius sprendimus jų naudojimui bei šalinimui ir realiai įvertinus būtinas aplinkosauginės priemones bei pramonės įmonių galimybes, regioniniuose ir valstybiniame atliekų tvarkymo planuose numatyti šių atliekų naudojimo ir šalinimo techninės bazės sukūrimą.

Lietuvos respublika turi būti pasiruošusi tapti Europos Sąjungos nare 2004m. sausio 1 dieną. Direktyvų nuostatos atliekų tvarkymo srityje bus visiškai perkiltos į nacionalinę teisę 2001-2003 m. ir įgyvendintos iki 2004 m. sausio 1 dienos.

Tai yra direktyvos:

 Dėl pavojingų atliekų sąrašo

 Komunalinių atliekų deginimo

 Baterijų ir akumuliatorių surinkimo ir tvarkymo

 Dėl atliekų vežimo

 Dėl polichlorinių bifenilų polchlorintų terfenilų šalinimo

 Dėl nuotekų dumblo panaudos žemės ūkyje

 Dėl naudotų alyvų šalinimo

 Dėl titano oksido pramonės atliekų tvarkymo

Iki 2010 m. prašoma suteikti pereinamąjį laikotarpį direktyvos 94/83/EC –pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos vykdymui bei iki 2015 m. –sąvartynų direktyvos 1999/31/EC vykdymui.

1.2 Atliekų tvarkymas

1.2.1 Atliekų tvarkymo direktyvos apima:

• Dėl atliekų sąrašo ir atliekų tvarkymo komiteto įsteigimo ( Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos ir veiksmų programos matmenų pagrindu 2001 m. planuojama parengti ir patvirtinti Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą. Numatoma įvesti gaminio mokestį, kuris turėtų tapti vienu pagrindiniu finansiniu šaltiniu atliekų tvarkyme).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2442 žodžiai iš 8109 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.