Atlieku tvarkymas
5 (100%) 1 vote

Atlieku tvarkymas

Visuotinė veiksmingo atliekų tvarkymo struktūra nustatyta Bendrojoje atliekų direktyvoje ir papildomoje Pavojingų atliekų direktyvoje. Šiomis direktyvomis, kurias papildė kitos konkretesnės direktyvos, nustatoma atliekų tvarkymo struktūrų sistema: Viena grupė nustato reikalavimus atliekų deponavimo įrenginių leidimams ir eksploatavimui. Antroji grupė aprašo konkrečius atliekų tipus, tokius kaip tepalai, pakuotės ir akumuliatoriai. Atliekų pervežimui taikomos taisyklės pateikiamos Atliekų pervežimo reglamente.

C.1 Bendroji Atliekų Direktyva

Tarybos Direktyvoje 75/442/EEC dėl atliekų, kurią pakeitė Tarybos Direktyva 91/156/EEC, pateikiama pagrindinė atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje sistema. Direktyva reikalauja Valstybių narių užtikrinti, kad atliekos būtų perdirbamos ar deponuojamos nepakenkiant žmonių sveikatai ar nepadarant žalos aplinkai. Iš Valstybių narių reikalaujama uždrausti atliekų palikimą, išvertimą ar nekontroliuojamą išmetimą.

Direktyvoje pateikiami bendrieji atitinkamų sąvokų, tokių kaip “atliekos”, “deponavimas” ir “perdirbimas”, apibrėžimai ir nustatoma sistema visiems Bendrijos atliekų teisės aktams. Pagal šią direktyvą Komisijos Sprendime 94/3/EC buvo sudarytas neišsamus atliekų sąrašas, žinomas kaip Europos Atliekų Katalogas.

Direktyva nustato atliekų principų hierarchiją, pagal kurią iš Valstybių narių reikalaujama teikti prioritetą atliekų ir jų kenksmingumo prevencijai ar mažinimui. Jei tai neįmanoma, Valstybės narės turėtų skatinti atliekų regeneravimą tokiais veiksmais kaip perdirbimas. Deponavimas sąvartynuose ar deginimas nepanaudojant energijos yra žemiausioje hierarchijos pakopoje.

Iš Valstybių narių reikalaujama įsteigti integruotą ir tinkamą deponavimo įrenginių tinklą, įgalinantį visą Bendriją tapti nepriklausoma deponuojant atliekas. Iš Valstybių narių taip pat reikalaujama siekti nepriklausomybės pačioms. Direktyva toliau apibrėžia, kad pagal teršėjas moka principą atliekų deponavimo kaštus turi mokėti atliekų turėtojai ir/arba produktų, davusių atliekas, gamintojai.

Toliau direktyva reikalauja, kad nacionalinės atsakingos institucijos sudarytų atliekų tvarkymo planus, apimančius tokius dalykus kaip atliekų, kurios turi būti perdirbtos ar deponuotos, tipas, kiekis ir kilmė, tinkamų deponavimų vietų ar įrenginių nustatymas ir specialios priemonės ypatingoms atliekoms.

Norint užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos pagal direktyvos principus, nacionalinės atsakingos institucijos turi nustatyti leidimų tvarką, skirtą kontroliuoti įstaigas ir įmones, kurios deponuoja ar perdirba atliekas. Iš įstaigų ir įmonių, vykdančių atliekų surinkimo ar transportavimo funkcijas ar veikiančių kaip atliekų pardavėjai/tarpininkai, nereikalaujama įsigyti leidimų, bet reikalaujama užsiregistruoti nacionalinės atsakingose institucijose. Norint prižiūrėti šiuos veiksmus, direktyva taip pat reikalauja, kad atliekų deponavimo ir perdirbimo vykdytojai pateiktų turimų veiksmų aprašymą atsakingoms nacionalinėms institucijoms. Iš institucijų taip pat reikalaujama vykdyti periodiškas inspekcijas.

Įgyvendinimo aspektai

1. ES atliekų tvarkymo sistema numato atitinkamas administravimo sistemas nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais ir atitinkamą infrastruktūrą visų tipų atliekų rinkimui, rūšiavimui, transportavimui, perdirbimui ir jose esančių medžiagų bei energijos panaudojimui.

2. Rengiant nacionalinius įstatymus, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į ES apibrėžimus. Tokios sąvokos kaip ‘atliekos’, ‘deponavimas’ ir ‘perdirbimas’ turi būti įgyvendinamos atidžiai ir tiksliai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į Europos Atliekų Katalogą. Kadangi tai nėra išsamus atliekų sąrašas, rėmimasis juo reikalingas tam, kad galima būtų suprasti Pavojingų atliekų sąrašą (žr. tolimesnį komentarą po žemiau einančiu skirsniu, aprašančiu Tarybos Direktyvą 91/689/EEC dėl pavojingų atliekų).

3. Reikėtų paskirti atsakingas nacionalines institucijas nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais, turinčias technines galimybes kontroliuoti atliekų tvarkymą nacionalinėje teritorijoje. Pagrindinis direktyvos įpareigojimas yra tas, kad atsakingos nacionalinės institucijos užtikrintų, jog ten, kur susidaro atliekos, jos būtų perdirbamos ar deponuojamos nepadarant žalos aplinkai ar nepakenkiant žmonių sveikatai. Jos taip pat privalo užtikrinti, kad būtų uždraustas atliekų palikimas, išvertimas ir nekontroliuojamas deponavimas.

4. Atsakingos nacionalinės institucijos turės sudaryti atliekų tvarkymo planus savo teritorijai, pagrįstus geru susidarančių atliekų žinojimu ir turimomis tų atliekų perdirbimo bei deponavimo alternatyvomis. Šie planai turėtų būti sudaromi ankstyvame etape kaip bendras strateginis vadovas.

5. Atsakingos nacionalinės institucijos turės įsteigti leidimų ir kontrolės sistemas įstaigoms ir įmonėms, vykdančioms deponavimo ir perdirbimo veiksmus jų teritorijoje. Profesionalūs atliekų surinkimo ir transportavimo vykdytojai bei profesionalūs deponavimo ir perdirbimo paslaugų tarpininkai turės būti registruojami atitinkamų atsakingų nacionalinių institucijų.

6. Deramas įgyvendinimas reikalaus pramonės, vartotojų ir nevyriausybinio
poveikio vertinimo konsultacijų bei bendradarbiavimo pagal Tarybos Direktyvą 85/337/EEC. Atliekų planavimo procesas ypač turėtų apimti plačias konsultacijas ir turėtų būti vykdomas kaip įmanoma aiškiau.

7. Reikėtų apsvarstyti įvairias atliekų sumažinimo iki minimumo pasiekimo priemones. Galėtų būti panaudojamos tokios ekonominės priemonės kaip mokesčiai, kainos ir indėlių sistemos.C.2 Pavojingos atliekos

Ši direktyva apibrėžia priemones, kurios, papildomai Bendrajai atliekų direktyvai, turi būti taikomos tvarkant pavojingas atliekas. Pavojingos atliekos yra tos, kurios išvardintos Tarybos Sprendime 94/904/EC, pateikiančiame išsamų pavojingų atliekų sąrašą, žinomą kaip Pavojingų atliekų sąrašas. Šis sąrašas paima iš Europos Atliekų Katalogo tas atliekas, kurios laikomos pavojingomis. Sudedamųjų dalių ir savybių, kurios daro atliekas pavojingomis, sąrašas pateikiamas direktyvos prieduose. Pavojingų savybių priskyrimas remiasi tikrinimo tvarka, nustatyta Tarybos Direktyvoje 67/548/EEC dėl įstatymų, poįstatyminių aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu, aproksimacijos, kurią pakeitė Tarybos Direktyva 79/831/EEC.

Direktyva reikalauja, kad Valstybės narės sudarytų pavojingų atliekų planus arba kaip bendrų planų, parengtų pagal Bendrąją atliekų direktyvą, dalį, arba atskirai. Valstybės narės taip pat privalo užtikrinti, kad kiekviena vieta, į kurią pavojingos atliekos gabenamos, būtų registruojama ir nustatoma, ir kad pavojingos atliekos būtų pakuojamos bei ženklinamos pagal Bendrijos ir tarptautines normas. Valstybės narės dar privalo užtikrinti, kad pavojingos atliekos nebūtų maišomos su kitomis pavojingų atliekų kategorijomis ar su nepavojingomis atliekomis.

Direktyva taip pat sugriežtina tam tikrą Bendrosios atliekų direktyvos leidimų ir kontrolės tvarką, jei pavojingos atliekos susijusios su įstaigomis ir įmonėmis, kurios pačios deponuoja savo atliekas, ir tomis, kurios užsiima atliekų perdirbimo veikla. Pavojingų atliekų gamintojams taip pat taikomi įsipareigojimai ar periodiškos inspekcijos. Be to, pavojingų atliekų gamintojų kartu su profesionaliais atliekų gabentojais reikalaujama registruoti jų tvarkomas pavojingas atliekas inspekcijai, kurią atlieka atsakingos nacionalinės institucijos, jei jos to prašo.

Įgyvendinimo aspektai

1. Pavojingų atliekų tvarkymas reikalauja ypatingos ir griežtesnės leidimų išdavimo bei kontrolės tvarkos.

2. Reikėtų sudaryti nacionalines taisykles pavojingų atliekų teisingam nustatymui ir klasifikavimui bei reikalavimus ir rekomendacijas jų perdirbimui ir deponavimui nepakenkiant aplinkai. Nacionalinėms atsakingoms institucijoms reikės turėti techninių žinių patikrinti atliekų pavojingumą.

3. Reikės įteisinti technines galimybes ir atitinkamas infrastruktūras, kad būtų išvengta netinkamo perdirbimo ar deponavimo rizikos.

4. Reikėtų sukurti centralizuotą duomenų banką, norint įvykdyti įsipareigojimą pateikti informaciją ES Komisijai apie pavojingas atliekas ir jų tvarkymo bei deponavimo rangovus.C.3 Atliekų Pervežimas

Reglamentas 259/93/EEC dėl atliekų pervežimo Europos Bendrijoje, įvežimo į ją ir išvežimo iš jos priežiūros bei kontrolės nustato atliekų judėjimo kontrolės sistemą, kuri įgyvendina Bazelio Konvenciją, EBPO Tarybos Sprendimą dėl atliekų judėjimo per sienas ir ketvirtąją ACP-EEC (Lome) Konvenciją. Bazelio Konvencija aprašo vien pavojingas atliekas, o Reglamentas taip pat apima nepavojingų atliekų pervežimą. Reglamentas nustato atskirą tvarką, valdančią pervežimus ES viduje, importą, eksportą ir pervežimą tranzitu, o skirtingi reikalavimai priklauso nuo to, ar atliekos skirtos perdirbimui ar deponavimui ir ar jos išvardintos priedų žaliuose, geltonuose ir raudonuose sąrašuose. Šie 3 sąrašai buvo EBPO darbo rezultatas. Lyginant šiuos 3 atliekų sąrašus pagal Reglamentą iš vienos pusės su Europos Atliekų katalogu pagal Bendrąją direktyvą ir iš kitos pusės su Pavojingų Atliekų Sąrašu pagal Pavojingų atliekų direktyvą, galima matyti, kad jų struktūros skiriasi. Tačiau reikia atsiminti, kad tie 3 reglamento sąrašai buvo sudaryti skirtingu tikslu nei Europos Atliekų Katalogas ir Pavojingų Atliekų Sąrašas ir kad visus sąrašus reikia taikyti ištisai.

Įgyvendinimo aspektai

1. Valstybės narės turi nurodyti atitinkamą atsakingą instituciją ar institucijas kontroliuoti atliekų judėjimą pagal reglamentą; tai gali būti muitinių, pramonės ar prekybos ir aplinkos apsaugos įstaigų derinys.

2. Jos turi teikti rekomendacijas atsakingoms institucijoms dėl dokumentų ir tvarkos, kurių reikia laikytis kiekvienam pervežimo tipui ir kontroliuojant atliekų pervežimą per sienas. Pateikiamas suvienodintas važtaraštis. Panašu, kad gali reikėti ypatingo mokymo procedūrinės informacijos papildymui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1379 žodžiai iš 4577 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.