Atliekų tvarkymo sistemos diegimas
5 (100%) 1 vote

Atliekų tvarkymo sistemos diegimas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………4

ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS DIEGIMAS…………………………………..6

1. Atliekų susidarymas…………………………………………………………….6

2. Gamybos ir komunalinių atliekų tvarkymas………………………………..8

2. 1. Šalinimas sąvartynuose arba kitose vietose ant žemės arba po žeme…8

2. 2. Eksportas………………………………………………………………9

2. 3. Perdirbimas……………………………………………………………10

2. 4. Deginimas…………………………………………………………….10

2. 5. Šalinimas kitais būdais………………………………………………..11

3. Netvarkytos (saugomos) atliekos…………………………………………….11

4. Pavojingų atliekų tvarkymas…………………………………………………13

5. Pakuočių tvarkymas………………………………………………………….14

6. Pesticidų atliekų tvarkymas………………………………………………….14

7. Padangų atliekų tvarkymas…………………………………………………..15

IŠVADOS…………………………………………………………………………16

LITERATŪRA……………………………………………………………………17

ĮVADAS

Atliekos apibrėžiamos kaip bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių juos turintysis atsikrato, nori ar privalo atsikratyti. Europos Sąjungos teisės aktai nustato atliekų tvarkymo principus bei prioritetus ir reikalauja imtis reikiamų priemonių bei užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos nesukeliant grėsmės žmonių sveikatai ir nenaudojant aplinkai galinčių pakenkti procesų ar metodų.

Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema yra kuriama vadovaujantis keliais pagrindiniais principais:

1. Ši sistema turi būti pagrįsta principų hierarchija – pastangos pirmiausia sutelkiamos svarbesniam principui įgyvendinti. Nustatyti trys pagrindiniai atliekų tvarkymo prioritetai: atliekų vengimas, naudojimas ir Saugus jų šalinimas.

2. Ši sistema turi remtis gamintojo atsakomybės už gaminio poveikį aplinkai principu, nes gamintojas, priimdamas svarbius sprendimus, kai gaminys ir technologinis procesas yra projektuojami ir prganizuojama gamyba, turi didžiausią įtaką šio poveikio formavimui.

3. Atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą „teršėjas moka“ turi apmokėti atliekų turėtojas ir (arba) medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas.

4. Atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo ir pakankamumo principų taikymo. Šie principai reikalauja, kad susidariusios atliekos būtų šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje ir kad valstybė turėtų pakankamą šių įrenginių sistemą.

Pagal atliekų susidarymo specifiką Lietuvoje išskirtos dvi pagrindinės jų tvarkymo sistemos:

~ gamybos atliekų,

~ savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos.

Pirmoji apima gamybos proceso metu susidarančias atliekas, kurių tvarkymą turi apibrėžti gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai. Savivaldybių atliekų tvarkymo sistema apima komunalines ir kitas savivaldybių teritorijoje susidariusias atliekas, kurios nepatenka į gamybos atliekų tvarkymo sistemą.

Ūkio subjektai privalo tvarkyti gamybos atliekas, tarp jų ir pavojingas, laikydamiesi bendrųjų atliekų tvarkymo sistemos principų ir bendradarbiaudami su savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Gamybos atliekų tvarkymą valstybės mastu reguliuoja aplinkos apsaugos ir kiti normatyviniai dokumentai, atitinkamos taisyklės, techniniai reglamentai bei leidimai. Pirmenybė teikiama pavojingų gamybos atliekų tvarkymui. Jo infrastruktūrai plėtoti 2004 m. skirta beveik 19 mln. eurų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų.

Daug dėmesio skiriama ir praeityje sukauptoms pavojingoms atliekoms sutvarkyti. 2004 m. vien pesticidų atliekoms saugiai šalinti skirta per 5 mln. Litų. Parengtas ir artimiausiu metu bus įgyvendintas pesticidų gaisraviečių ir bankrutavusiose įmonėse sukauptų pavojingų atliekų tvarkymo projektas. Jo sąmatinė vertė siekia 10 mln. eurų.

Savivaldybės institucijos – pagrindinė grandis, kuri organizuoja atitinkamoje teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą. Jos atsakingos už šių atliekų tvarkymo sistemos reglamentavimą, sukūrimą (plėtojimą) ir administravimą savo teritorijose, o savivaldybių teritorijų gyventojai ir jose esantys ūkio subjektai privalo naudotis šia sistema.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų efektyvumui didinti Lietuvoje kuriamos regioninės sistemos. Joms sukurti bei plėtoti buvo parengta ir pradėta įgyvendinti dešimt projektų, kurių vertė siekia 130 mln. eurų. Regioninių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų kūrimo pirmasis etapas – tai atliekų surinkimo, rūšiavimo ir naudojimo sistemų plėtra, senų sąvartynų uždarymas ir rekultivavimas, naujų, modernių atliekų šalinimo įrenginių statyba. Antrasis etapas prasidės
2007 metais. Tada numatoma daugiausia investuoti į biodegraduojamųjų atliekų tvarkymą, diegiant modernias biodujų gamybos bei komunalinių atliekų deginimo technologijas.

ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS DIEGIMAS

1. Atliekų susidarymas

Atliekų susidarymas – pagrindinis aplinkos apkrovos indikatorius atliekų sektoriuje. Jis lemia aplinkosaugines ir politines priemones, skirtas kontrolei ir valdymui.

1 pav. Atliekų tvarkymo sistemos diegimas

2000 – 2003 m. atliekų apskaitą vykdė atliekas naudojančios, šalinančios bei eksportuojančios įmonės. Per šį laikotarpį jos vidutiniškai surinko ir sutvarkė daugiau kaip po 4 milijonus tonų atliekų kismet. 1,24 proc. Šio kiekio sudarė importuotos atliekos (daugiausia kartono, popieriaus ir plastiko). Kitos atliekos buvo gautos iš Lietuvos įmonių bei gyventojų.

Gamybos atliekos sudaro didelę visų atliekų dalį. Dauguma šių atliekų turi būti tvarkomos pagal specifines technologijas. Kai kurios gamybos atliekos yra panašios į komunalines, todėl joms tvarkyti gali būti naudojamos analogiškos priemonės.



2 pav. Komunalinių bei gamybos atliekų surinkimas iš įmonių ir gyventojų 2000 – 2003 m.

(Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra)

Pastaraisiais metais komunalinių atliekų kiekis mažai kinta. Gamybos atliekų kiekis didėja vis sparčiau vystantis pramonei, tačiau pastaraisiais metais šis augimas buvo mažesnis, palyginti su BVP augimu.

Komunalinės atliekos- tai buitinės (susidarančios buityje) ir kitokios (susidarančios komercinėse ir pramonės įmonėse bei institucijose) atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi panašios į buitines atliekas.



3 pav. Komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui per metus

(Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra)

Apibendrinus atliktų tyrimų duomenis, galima teigti, kad Lietuvoje komunalinių atliekų sudėtis yra tokia:

Plastikai 9 %

Popierius/kartonas 14 %

Stiklas 9 %

Metalas 3 %

Tekstilė 4 %

Biodegraduojamosios (virtuvės) atliekos 42 %

Kombinuota pakuotė 2 %

Statybos ir griovimo atliekos 4 %

Pavojingos atliekos 2 %

Oda, guma 1 %

Mediena 2 %

Smėlis, sąšlavos 4 %

Kitos 4 %

Šalyje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų. Didžiuosiuose miestuose – apie 300 kg, mažesniuose miestuose – apie 220 kg, kaimo vietovėse – apie 70 kg vienam gyventojui per metus. Daugiausia komunalinių atliekų gaunama iš Vilniaus apskrities, kur didžiausias gyventojų tankumas. Didžiausią šių atliekų dalį sudaro mišrios atliekos.

Nors pastaraisiais metais šalyje nedaug kinta komunalinių atliekų kiekis, tačiau planuojant jų tvarkymo sistemas būtina atsižvelgti į kitoms Europos bei pasaulio šalims būdingas šio kiekio augimo tendencijas. Prognozuojama, kad komunalinių atliekų kiekis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) priklausančiose šalyse nuo 1995 iki 2020 m. išaugs 43 proc. ir sudarys apie 640 kg vienam gyventojui per metus.

2. Gamybos ir komunalinių atliekų tvarkymas

Gamybos ir komunalinių atliekų tvarkymas yra svarbus būklės gerinimo rodiklis, atspindintis pastangas optimaliai valdyti ir tvarkyti susidarančius atliekų srautus.Šalyje dauguma gamybos ir komunalinių atliekų (apie 48,7 proc.) yra šalinama sąvartynuose. 27,4 proc. lieka įmonėse (saugoma), 10,5 proc. eksportuojama, 6 proc. perdirbama, 4,6 proc. šalinama kitais būdais (naudojama statybose, kelių remontui, dirvai tręšti, gyvuliams šerti ir t.t.), 2,8 proc. deginama.

2. 1. Šalinimas sąvartynuose arba kitose vietose ant žemės arba po žeme.

Iš gamybos atliekų srauto pagal apimtį daugiausia šiuo būdu yra šalinamos fosfogipso, cukraus gamybos, statybos bei griovimo atliekos. 2003 m. jos sudarė 91 proc. gamybos atliekų, šalinamų sąvartynuose arba kitose vietose ant žemės arba po žeme. 2002 m. gamybos atliekų srautas padidėjo dėl fosfogipso atliekų.

Iš komunalinio atliekų srauto pagal apimtį sąvartynuose daugiausia šalinama mišrių buitinių, gatvių valymo atliekų. 2003 m. jos sudarė 97,6 proc. viso šalintino šiuo būdu komunalinių atliekų kiekio.



4 pav. Atliekų šalinimas sąvartynuose arba kitose vietose ant žemės arba po žeme

(Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra)

2. 2. Eksportas.

Daugiausia eksportuojama metalų atliekų. 2003 metais jos sudarė 98 proc. visų eksportuojamų komunalinių atliekų ir 94,7 proc. visų gamybos atliekų.



5 pav. Atliekų eksportas

(Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra)

2. 3. Perdirbimas.

Iš gamybos atliekų srauto
daugiausia perdirbamos statybos bei griovimo (fizinis perdirbimas), žemės ūkio (biologinis perdirbimas) atliekos, nafta užterštas dumblas ir kietos atliekos(valymas). Jos sudaro vidutiniškai apie 69 proc. visų perdirbamų gamybos atliekų. 2003 m. padaugėjo perdirbamų statybos ir griovimo atliekų. Iš komunalinių atliekų srauto daugiausia yra perdirbamos atskirai surinktų frakcijų atliekos (popieriaus ir kartono, stiklo, metalo). Jos sudaro vidutiniškai apie 85,7 proc. visų perdirbamų komunalinių atliekų.



6 pav. Atliekų perdirbimas

(Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra)

2. 4. Deginimas

Kai kurios atliekos deginamos negaunant energijos, o didžioji jų dalis – energijai gauti. Tai sudaro vidutiniškai apie 98,7 proc. bendro deginamų atliekų kiekio. Iš gamybos atliekų srauto energijai gauti daugiausia naudojamos medienos – medžio apdirbimo ir plokščių bei baldų gamybos – atliekos. Jos sudaro vidutiniškai apie 97,8 proc. deginamų gamybos atliekų. 2003 m. sudegintas medžio apdirbimo ir plokščių bei baldų gamybos atliekų kiekis padidėjo 49 tūkst. tonų.

Didelį deginamų negaunant energijos atliekų kiekį (vidutiniškai apie 71,9 proc.) sudaro naftos produktų ir alyvų atliekos, metalų hidroksidų dumblas ir kitas dumblas po metalų nusodinimo. Jų 2003 m. padaugėjo apie du kartus – dėl padidėjusio deginamo atliekų kiekio. AB „Palemono keramika“. Komunalinių atliekų sudeginama nedaug, jų kiekis nesiekia 500 tonų.



7 pav. Atliekų deginimas

(Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra)

2. 5. Šalinimas kitais būdais

Pirminės produkcijos ir maisto gamybos bei apdirbimo atliekos sudaro didžiausią kitais būdais tvarkomų gamybos atliekų kiekį – vidutiniškai apie 81,3 proc. Jos naudojamos dirvai tręšti, gyvuliams šerti. Iš komunalinio atliekų srauto didžiausią tokių atliekų dalį sudarė nuotekų valymo rezervuarų dumblas.



8 pav. Atliekų šalinimas kitais būdais

(Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra)

3. Netvarkytos (saugomos) atliekos

Kiekvienais metais nemažai atliekų lieka netvarkyta – dėl to, kad nėra reikiamų įrengimų, ar dėl to, kad ne visos atliekos yra sutvarkomos tais pačiais (ataskaitiniais) metais. Daugiausia lieka netvarkytų gamybos atliekų. Didžiausią jų dalį (vidutiniškai apie 95,7 proc.) sudaro vandens valymo įrenginių dumblas, naftos perdirbimo dumblas ir kitos naftos perdirbimo bei akmens anglies pirolitinio apdorojimo atliekos, organinių cheminių procesų nuotekų valymo dumblas ir kitos tliekos, taip pat žemės ūkio ir maisto gamybos bei apdirbimo, statybos ir griovimo atliekos. 2003 m. netvarkytų gamybos atliekų padaugėjo daugiausia dėl statybos ir griovimo atliekų. Didžiausią netvarkytų komunalinių atliekų dalį (vidutiniškai apie 83,3 proc.) sudaro antrinės žaliavos – metalo ir popieriaus atliekos. Šios atliekos lieka nesutvarkytos ne dėl to, kad trūksta technologijų, o todėl, kad jos yra renkamos ir kaupiamos nuolat, o jų perdirbimas dažnai nusikelia į kitus metus.

Siekiant tausoti gamtos išteklius ir kuo geriau panaudoti atliekas, reikia surinkti ir perdirbti kuo daugiau šalyje susidarančių antrinių žaliavų, stengtis, kad kuo mažiau jų patektų į sąvartynus. Todėl būtina plėtoti šių žaliavų, o didelę jų dalį sudaro pakuočių atliekos, surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti sistemas.

Antrinių žaliavų surinkimas yra svarbus atliekų tvarkymo sektoriaus rodiklis. Jis atspindi ekonominio ir aplinkosauginio mechanizmo, sukurto užtikrinti, kad šių žaliavų surinkimas ir pakartotinis naudojimas būtų rentabilus bei efektyvus, tinkamumą.

Pastaruoju metu plačiau pradėjus naudoti antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastmasės) konteinerinę atliekų surinkimo sistemą, palaipsniui mažėja mišrių buitinių atliekų kiekis ir daugėja atskirai surinktų frakcijų, kurių didžiausią dalį sudaro metalo, popieriaus bei kartono, stiklo ir plastmasės atliekos.

Tačiau susiduriama ir su problemomis, nes antrinių žaliavų, ypač stiklo ir plastiko, surenkama nedaug, o jų kokybė ne visada atitinka perdirbėjų reikalavimus. Kai kurios antrinės žaliavos (metalo, kombinuotosios pakuotės, tekstilės atliekos) atskirai nerenkamos. Antrinių žaliavų surinkimą ir rūšiavimą palengvins savivaldybių ir regioninės atliekų tvarkymo sistemos.

Dauguma šių žaliavų perdirbimo įmonių linijų, skirtų parengti atliekas perdirbti, taip pat technologinė ir techninė įranga yra pasenusios, dėl to be reikalo eikvojama energija, žaliavos, vanduo, susidaro nuotekų, o gamyba neproduktyvi. Atliekų perdirbimo įmonės mažai naudojasi Lietuvos ir užsienio valstybių teikiama finansine parama. Valstybinės atliekų apskaitos duomenys apie kai kurias atliekas (pakuočių, elektrinės ir elektroninės įrangos atliekas, netinkamus važinėti automobilius) neatspindi tikrojo jų susidarymo ir perdirbimo masto. Taip pat trūksta susistemintos informacijos apie užsienyje taikomas antrinių žaliavų naudojimo technologijas, Lietuvos mokslo institucijų atliktų antrinių žaliavų naudojimo ir atliekų perdirbimo tyrimų rezultatus. Kadangi trūksta lėšų, menkai bendradarbiauja pramonės įmonės ir mokslininkai, atliekama mažai
žaliavų naudojimo ir atliekų perdirbimo taikomųjų mokslinių tyrimų, retai naudojamasi jų rezultatais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1846 žodžiai iš 6102 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.