Atminties ypatybės ir lavinimo galimybės
5 (100%) 1 vote

Atminties ypatybės ir lavinimo galimybės

1121

ĮVADAS

Šią tema pasirinkau, nes manau, kad ji man labai svarbi. Kadangi

mokausi, tenka daug informacijos patalpinti smegenyse, informacijos

atgaminimas priklauso nuo atminties kokybės. Tad informacija apie atminti

padės ją geriau lavinti, bei saugoti jos resursus.

Žinoma, kad žmogus turi didelius ne tik fizinių, bet ir protinių

sugebėjimų rezervus. Ypač dideli smegenų resursai: žmogus vidutiniškai

naudoja tik 4 % bendro nervų ląstelių skaičiaus (jų smegenyse apie 15

milijardų), o 96 % jų ilsisi. Tik nedaugelis žmonių efektyviai išnaudoja

savo smegenis. Manoma, kad jas pakankamai efektyviai naudoja tik 1 % Žemės

gyventojų. Todėl labai norėčiau priklausyti tam vienam procentui žmonių.

Taigi šiame darbe ir analizuosiu atminties ypatybes bei jos lavinimą.

Slapti atmintie rezervai

Kaip bus atskleidžiami slapti atminties rezervai? Pirmiausiai

žmogui reikia sudaryti tokias išorines ir vidines sąlygas, kurios padėtų

geriau įsiminti. Čia padeda mokslas apie atmintį – atminties psichologija.

Šis mokslas tiria dėsnius, kaip žmogaus smegenyse išlieka pėdsakai to, ką

jis matė, girdėjo, įsisąmonino, suprato.

Procesai, kurie vyksta smegenyse, įsiminimo metu, yra ne

izoliuoti, o susiję su kitais reiškiniais. Įsiminimas priklauso nuo įvairių

aplinkybių: nuo to ar žmogus sotus ar alkanas, sveikas ar ligonis, budrus

ar mieguistas, susikaupęs ar išsiblaškęs ir t. t. Tokiu būdu aplinkybės,

veikiančios žmogaus funkcinę būseną, turi įtakos įsiminimo jautrumui ir

imlumui.

Funkcines žmogaus būsenas galima reguliuoti kibernetikos

metodais. Jie padeda sudaryti smegenims tokias darbo sąlygas, kuriems esant

panaudojami slapti atminties rezervai. Miegas, snaudulys, hipnozė, pasąmonė

yra slapti atminties pagerinimo šaltiniai. Keista, bet ir miegant galima

įsiminti. Šį reiškinį tyrinėja mokslas, vadinamas hipnopedija. Kibernetikos

uždavinys – sudaryti geriausias sąlygas mokytis miegant.

Galima mokytis ir hipnozės metu, nes tada žmogus įsimena kur kas

daugiau, negu normalioje būsenoje. Čia taip pat padeda aparatūra, kuri ją

sukuria ir reguliuoja.

ATMINTIS IR JOS SAVYBĖS

Atmintis – nuostabi ir nepaprastai įdomi žmogaus proto savybė.

Žmonės visada stichiškai naudojosi šia puikia smegenų ypatybe. Tačiau

sąmoningai ir tikslingai žmogus išmoko panaudoti savo atmintį palyginti

neseniai, kai prasiskverbė į slaptąsias atminties “ mechanizmo “ gelmes.

Atmintį žmogus turi nuo pat gimimo iki mirties. Visa sąmoninga

žmogaus veikla, jo protinis išsivystymas ir įgytos žinios iš dalies

priklauso nuo atminties. Kuo geresnė žmogaus atmintis, tuo greičiau jis

įsimena ir įsisavina daugiau žinių.

Duomenys apie atmintį labai praverčia, kuriant kibernetinius

prietaisus, kurie veikia galvos smegenų darbo principais.

Žmogaus atmintis yra individuali ir priklauso nuo amžiaus,

sveikatos būklės, suinteresuotumo, treniruotumo bei kitų sąlygų. Yra

žmonių, kurie lengvai įsimena ir ilgai prisimena faktus, įvykius, asmenis,

pavardes, adresus, telefonų numerius ir pan. Šiuo atveju sakoma, kad žmogus

turi mechaninę atmintį. Tokia atmintis turi didelę reikšmę mokantis

užsienio kalbų, įsimenant formules, chronologines datas ir t. t. Šie žmonės

priklauso tai kategorijai asmenų, kuriems labiau išsivysčiusi pirmoji

signalinė sistema ir konkretus vaizdinis suvokimas. Kiti žmonės geriau

prisimena reiškinių ir įvykių vidinius ryšius, nuoseklumą, logišką raidą,

argumentus, įrodymus. Kuo geriau tokie žmonės supranta knygos esmę, kuo

daugiau joje randa prasminių ryšių, tuo lengviau ir tvirčiau jie įsimena

jos turinį. Vadinasi tokių žmonių yra labiau išsivysčiusi antroji signalinė

sistema. Jie turi abstrakčią loginę atmintį, kuri pasireiškia žodžiais,

išreikštos minties įsiminimu ir išlaikymu. Nustatyta, kad kiekvienam žmogui

abstrakti loginė atmintis turi didžiausią reikšmę.

Žmonių, kurių harmoningai išsivysčiusios signalinės sistemos,

abi atminties rūšys apytikriai yra vienodos. Mokantis, abi atminties rūšys

gali vystytis ir tobulėti.

Pastebėta, kad iki 20-25 metų žmogaus atmintis gerėja, iki 40-45

metų išlieka tokia pat, o po to palaipsniui silpnėja.20-25 metų žmogaus,

dirbančio protinį darbą, atmintis yra konkreti ir aiški. Šiame amžiuje

įgytos žinios yra labai tvirtos. Kai kurie specialistai tvirtina, kad

žmonės, turintys konkrečią vaizdinę atmintį, 70 % per visą gyvenimą

naudojamų žinių įgyja iki 25 metų.Tuo tarpu abstrakti loginė, kuri yra mūsų

pažinimo aukščiausia forma ir pagrindinis ramstis, nepriklauso nuo žmogaus

amžiaus.

Žmogaus atmintis yra galvos smegenų veiklos rezultatas. Kad

galvos smegenys galėtų funkcionuoti, jas turi veikti išoriniai veiksniai.

Jiems priklauso informacijos patekimas ir apdorojimas, tam tikros jos

dalies išlaikymas. Visa tai, ką mes sukaupiame atmintyje, pirmiausia turime

būti kada nors suvokę juslėmis.

1.Regėjimu. Mūsų akys aprėpia tik mažą viso
šviesos spektro dalį,

t. y. bangų diapazoną tarp 380 ir 780 nanometrų.

2.Klausa. Ausimis mes juntame oro vibraciją, daugiausia 16000

hercų dažnio diapazono.

3.Uoslė. Nosimi mes juntame chemines substancijas, kurios yra

pasklidusios ore; mes jas uodžiame.

4.Skoniu. Liežuviu mes paprastai skiriame valgomąsias medžiagas

pagal aromatą, konsistenciją ir kitus kriterijus; mes jas skanaujame.

5.Lytėjimu. Mūsų oda fiksuoja spaudimo, šilumos ir šalčio

dirgiklius ir šiaip supažindina mus su išorine situacija.

Priklausomai nuo jutimo organo, kuriuo žmogus suvokia, atmintis

skirstoma į regimąją, girdimąją, skonio, lytėjimo ir judėjimo ( motorinę ).

Atmintis įgyjama per įvairius jutimo organus, apibendrintai vadinama

vaizdine atmintimi. Kuris nors grynas atminties tipas pasitaiko retai.

Dažniausiai būna mišrus atminties tipas, kai vyrauja vienas iš anksčiau

minėtų atminties tipų.

Jei yra regimoji atmintis, įsimenamoji medžiaga lengviau

suvokiama skaitant, sekant akimis tekstą; gerai įsimenamas jos išdėstymas

knygoje. Jeigu žmogus, pabuvojęs nežinomoje vietoje, po to nepaklysta,

randa ten kelią, gerai įsimena asmenis, sakoma, kad jo atmintis yra

regimoji.Žmogaus, turinčio nepaprastą regimąją atmintį, pavyzdžiu gali būti

žinomas dailininkas I. Levitanas. Keliaudamas vasarą, jis savo albume

pieštuku nusibraižydavo patikusių gamtos vaizdų eskizus. Žiemą, savo

dirbtuvėje, I.Levitanas iš šių eskizų kurdavo nuostabius meno kūrinius,

atspindinčius Rusijos gamtos grožį ir didybę. Tokia regimoji vaizdinė

atmintis vadinama eidetizmu (graikiškai “eidos”-vaizdas). Žmonės, kurie

turi nepaprastai ryškią regimąją atmintį, vadinami eidetikais. Eidetikas

taip aiškiai įsivaizduoja kartą matytą daiktą, kad dar ilgai jį mato su

visom detalėmis, kurios tik vėliau po truputį pradeda blankti. Eidetizmas

daugiausiai pasireiškia vaikystėje ir susijęs su vidinės sekrecijos liaukų-

skydinės ir prieskydinės – pakitimais. Iš suaugusių žmonių eidetikais būna

kai kurie dailininkai. Pavyzdžiui eidetikai buvo rusų dailininkas N.Ge ir

prancūzų dailininkas G.Dorė.

Jeigu žmogus lengviau įsimena, kai garsiai tekstą skaito draugas

arba klausydamasis paskaitos ar pranešimo, sakoma, kad jis turi girdimąją

atmintį. Fenomenalią girdimąją atmintį turėjo kompozitorius Mocartas.

Būdamas 14 metų, jis pateko į Romą, kur Šv. Petro katedroje išgirdo

bažnytinės muzikos kūrinį. Šio kūrinio natas popiežiaus rūmai laikė

didelėje paslaptyje. Tačiau jaunasis Mocartas šią paslaptį iš Romos

popiežiaus labai paprastai išgavo: grįžęs į namus, jis iš atminties užrašė

visą muziką. Kai po daugelio metų pavyko palyginti Mocarto užrašus su

originalu, pasirodė, kad juose nebuvo nei vienos klaidos.

Gerą lytėjimo atmintį paprastai turi aklieji. Ji pakeičia jiems

regimąją atmintį. Atkakliai treniruojantis, galima išvystyti ir normaliai

matančių lytėjimo pojūtį ir tuo pačiu pagerinti lytėjimo atmintį.

Judėjimo (motorinė) atmintis leidžia greitai ir lengvai

įsisavinti judėjimo įgūdžius. Žmonės, kurie turi gerą judėjimo atmintį,

lengvai įsisavina įvairius sporto pratimus, greitai išmoksta šokti ir

pasiekia didelio meistriškumo. Turėdamas judėjimo atmintį, žmogus greičiau

įsimena perskaitytą dalyką, kai skaitydamas juda, pavyzdžiui, rašo,

gestikuliuoja, vaikšto, šnabžda.

Be abstrakčiosios loginės ir vaizdinės, yra ir emocinė atmintis,

pasireiškianti pergyventų jausmų, įkvėpimo, džiaugsmo, liūdesio, siaubo ir

kitų panašių būsenų įsiminimu. Žinoma, kad įsiminimui didelę reikšmę turi

emocijos. Jausmų atmintis stipresnė už loginę, abstrakčią atmintį. Emocinės

būsenos padeda įsiminti. Kiekvienam iš mūsų pabunda emocinė atmintis, kai

reikia įsiminti tokius įvykius arba dalykus, kurie susiję su kokiais nors

jausmais.

Nerviniais kanalais juslės perduoda smegenims gausybę

informacijos, kurios nemaža dalis yra mums nesvarbi, todėl turėtume vengti

apsunkinti atmintį tokiu balastu.

ATMINTIES RŪŠYS

Žmogaus nervų sistema saugo dviejų rūšių informaciją:

1) informaciją, sukauptą evoliucijos procese per daugelį

tūkstantmečių ir pasireiškiančią besąlyginiais refleksais bei instinktais.

2) informaciją, kurią įgyja kiekvienas žmogus per savo gyvenimą,

pasireiškiančią sąlyginiais refleksais.

Todėl egzistuoja dvi išorinių ir vidinių įvykių fiksavimo nervų

sistemoje, arba atminties rūšys: rūšinė atmintis, kuri yra paveldima, ir

individualioji atmintis, kuri yra įgyjama gyvenant.

Mūsų atmintis-tai tikrai nepaprasta saugykla. Ji funkcionuoja trijuose

lygmenyse.1.Visiškai trumpalaikė atmintis.

Juslinius įspūdžius ji paverčia energijos lauku, panašiu į

elektromagnetinį lauką, ir išlaiko juos nuo trisdešimties sekundžių

daugiausia iki penkių minučių. Jeigu įspūdis neranda asociatyviosios

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1464 žodžiai iš 2923 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.