ĮVADAS
Šią tema pasirinkau, nes manau, kad ji man labai svarbi. Kadangi
mokausi, tenka daug informacijos patalpinti smegenyse, informacijos
atgaminimas priklauso nuo atminties kokybės. Tad informacija apie atminti
padės ją geriau lavinti, bei saugoti jos resursus.
Žinoma, kad žmogus turi didelius ne tik fizinių, bet ir protinių
sugebėjimų rezervus. Ypač dideli smegenų resursai: žmogus vidutiniškai
naudoja tik 4 % bendro nervų ląstelių skaičiaus (jų smegenyse apie 15
milijardų), o 96 % jų ilsisi. Tik nedaugelis žmonių efektyviai išnaudoja
savo smegenis. Manoma, kad jas pakankamai efektyviai naudoja tik 1 % Žemės
gyventojų. Todėl labai norėčiau priklausyti tam vienam procentui žmonių.
Taigi šiame darbe ir analizuosiu atminties ypatybes bei jos lavinimą.
Slapti atmintie rezervai
Kaip bus atskleidžiami slapti atminties rezervai? Pirmiausiai
žmogui reikia sudaryti tokias išorines ir vidines sąlygas, kurios padėtų
geriau įsiminti. Čia padeda mokslas apie atmintį – atminties psichologija.
Šis mokslas tiria dėsnius, kaip žmogaus smegenyse išlieka pėdsakai to, ką
jis matė, girdėjo, įsisąmonino, suprato.
Procesai, kurie vyksta smegenyse, įsiminimo metu, yra ne
izoliuoti, o susiję su kitais reiškiniais. Įsiminimas priklauso nuo įvairių
aplinkybių: nuo to ar žmogus sotus ar alkanas, sveikas ar ligonis, budrus
ar mieguistas, susikaupęs ar išsiblaškęs ir t. t. Tokiu būdu aplinkybės,
veikiančios žmogaus funkcinę būseną, turi įtakos įsiminimo jautrumui ir
imlumui.
Funkcines žmogaus būsenas galima reguliuoti kibernetikos
metodais. Jie padeda sudaryti smegenims tokias darbo sąlygas, kuriems esant
panaudojami slapti atminties rezervai. Miegas, snaudulys, hipnozė, pasąmonė
yra slapti atminties pagerinimo šaltiniai. Keista, bet ir miegant galima
įsiminti. Šį reiškinį tyrinėja mokslas, vadinamas hipnopedija. Kibernetikos
uždavinys – sudaryti geriausias sąlygas mokytis miegant.
Galima mokytis ir hipnozės metu, nes tada žmogus įsimena kur kas
daugiau, negu normalioje būsenoje. Čia taip pat padeda aparatūra, kuri ją
sukuria ir reguliuoja.
ATMINTIS IR JOS SAVYBĖS
Atmintis – nuostabi ir nepaprastai įdomi žmogaus proto savybė.
Žmonės visada stichiškai naudojosi šia puikia smegenų ypatybe. Tačiau
sąmoningai ir tikslingai žmogus išmoko panaudoti savo atmintį palyginti
neseniai, kai prasiskverbė į slaptąsias atminties “ mechanizmo “ gelmes.
Atmintį žmogus turi nuo pat gimimo iki mirties. Visa sąmoninga
žmogaus veikla, jo protinis išsivystymas ir įgytos žinios iš dalies
priklauso nuo atminties. Kuo geresnė žmogaus atmintis, tuo greičiau jis
įsimena ir įsisavina daugiau žinių.
Duomenys apie atmintį labai praverčia, kuriant kibernetinius
prietaisus, kurie veikia galvos smegenų darbo principais.
Žmogaus atmintis yra individuali ir priklauso nuo amžiaus,
sveikatos būklės, suinteresuotumo, treniruotumo bei kitų sąlygų. Yra
žmonių, kurie lengvai įsimena ir ilgai prisimena faktus, įvykius, asmenis,
pavardes, adresus, telefonų numerius ir pan. Šiuo atveju sakoma, kad žmogus
turi mechaninę atmintį. Tokia atmintis turi didelę reikšmę mokantis
užsienio kalbų, įsimenant formules, chronologines datas ir t. t. Šie žmonės
priklauso tai kategorijai asmenų, kuriems labiau išsivysčiusi pirmoji
signalinė sistema ir konkretus vaizdinis suvokimas. Kiti žmonės geriau
prisimena reiškinių ir įvykių vidinius ryšius, nuoseklumą, logišką raidą,
argumentus, įrodymus. Kuo geriau tokie žmonės supranta knygos esmę, kuo
daugiau joje randa prasminių ryšių, tuo lengviau ir tvirčiau jie įsimena
jos turinį. Vadinasi tokių žmonių yra labiau išsivysčiusi antroji signalinė
sistema. Jie turi abstrakčią loginę atmintį, kuri pasireiškia žodžiais,
išreikštos minties įsiminimu ir išlaikymu. Nustatyta, kad kiekvienam žmogui
abstrakti loginė atmintis turi didžiausią reikšmę.
Žmonių, kurių harmoningai išsivysčiusios signalinės sistemos,
abi atminties rūšys apytikriai yra vienodos. Mokantis, abi atminties rūšys
gali vystytis ir tobulėti.
Pastebėta, kad iki 20-25 metų žmogaus atmintis gerėja, iki 40-45
metų išlieka tokia pat, o po to palaipsniui silpnėja.20-25 metų žmogaus,
dirbančio protinį darbą, atmintis yra konkreti ir aiški. Šiame amžiuje
įgytos žinios yra labai tvirtos. Kai kurie specialistai tvirtina, kad
žmonės, turintys konkrečią vaizdinę atmintį, 70 % per visą gyvenimą
naudojamų žinių įgyja iki 25 metų.Tuo tarpu abstrakti loginė, kuri yra mūsų
pažinimo aukščiausia forma ir pagrindinis ramstis, nepriklauso nuo žmogaus
amžiaus.
Žmogaus atmintis yra galvos smegenų veiklos rezultatas. Kad
galvos smegenys galėtų funkcionuoti, jas turi veikti išoriniai veiksniai.
Jiems priklauso informacijos patekimas ir apdorojimas, tam tikros jos
dalies išlaikymas. Visa tai, ką mes sukaupiame atmintyje, pirmiausia turime
būti kada nors suvokę juslėmis.
1.Regėjimu. Mūsų akys aprėpia tik mažą viso
šviesos spektro dalį,
t. y. bangų diapazoną tarp 380 ir 780 nanometrų.
2.Klausa. Ausimis mes juntame oro vibraciją, daugiausia 16000
hercų dažnio diapazono.
3.Uoslė. Nosimi mes juntame chemines substancijas, kurios yra
pasklidusios ore; mes jas uodžiame.
4.Skoniu. Liežuviu mes paprastai skiriame valgomąsias medžiagas
pagal aromatą, konsistenciją ir kitus kriterijus; mes jas skanaujame.
5.Lytėjimu. Mūsų oda fiksuoja spaudimo, šilumos ir šalčio
dirgiklius ir šiaip supažindina mus su išorine situacija.
Priklausomai nuo jutimo organo, kuriuo žmogus suvokia, atmintis
skirstoma į regimąją, girdimąją, skonio, lytėjimo ir judėjimo ( motorinę ).
Atmintis įgyjama per įvairius jutimo organus, apibendrintai vadinama
vaizdine atmintimi. Kuris nors grynas atminties tipas pasitaiko retai.
Dažniausiai būna mišrus atminties tipas, kai vyrauja vienas iš anksčiau
minėtų atminties tipų.
Jei yra regimoji atmintis, įsimenamoji medžiaga lengviau
suvokiama skaitant, sekant akimis tekstą; gerai įsimenamas jos išdėstymas