Atmintis
5 (100%) 1 vote

Atmintis

ATMINTIS

TURINYS

ĮVADAS 3

ATMINTIS IR JOS RŪŠYS 4

NEVALINGA ATMINTIS 5

VALINGA ATMINTIS 6

SENSORINĖ ATMINTIS 8

DARBINĖ ATMINTIS 8

PROCEDŪRINĖ ATMINTIS 9

EPIZODINĖ ATMINTIS 9

SEMANTINĖ ATMINTIS 10

SĄLYGINIAI REFELEKSAI PAGAL PAVLOVĄ 10

SKINERIO SĄLYGINIAI REFLEKSAI ARBA OPERACINIS MOKYMAS 11

ATMINTIS IR INTELEKTAS 12

MOMENTINĖ ATMINTIS 12

TRUMPALAIKĖ ATMINTIS 13

ILGALAIKĖ ATMINTIS 14

ĮSIMINIMO SĄVOKA 16

AŠTUONI ATMINTIES DĖSNIAI 17

ATMINTIS IR DĖMESIO MECHANIZMAS 18

ATMINTIES MODELIAI 20

PROPORCINIAI TINKLAI 24

INFORMACIJOS PERDIRBIMO LYGIŲ TEORIJA 25

EFEKTYVŪS ĮSIMINIMO BŪDAI 26

ATMINTIES SUTRIKIMAI 28

IŠMOKIME STIPRINTI ATMINTĮ 29

ATMINTIES SAUGYKLOS 31

INFORMACIJA IR JOS APLINKA 32

APIBENDRINIMAS 35

LITERATŪRA: 37

ĮVADAS

Atmintis yra vienas mūsų psichinių procesų aspektų glaudžiai susijęs su mąstymo ir suvokimo veikla.

Atmintimi žmonės daugiau skundžiasi, negu džiaugiasi. Dėl tariamai blogos atminties mes kartais patenkame į keblią padėtį, patiriame pralaimėjimų.

Atmintį skirtingai įvardina įvairių profesijų atstovai: psichologai kalba apie žmogiškąją atmintį, medikai – apie genetinę, istorikai – istorinę, tiksliųjų mokslų atstovai – kompiuterių ir kitų intelekto mašinų, sociologai – apie tautos. Ir nenuostabu, nes juk ir asmeniniame gyvenime atmintis ne paskutinėje vietoje.

Sakoma, jog atmintis – tai individo sugebėjimas įsiminti, sisteminti ir išlaikyti tai, kas patirta, ir prireikus vėl sugrąžinti tą informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis. Atmintis ir vaizduotė sieja mūsų praeitį su dabartimi ir ateitimi, padeda pažinimui, o drauge ir kiekvieno mūsų tobulėjimui pasirinktoje srityje. Svarbiausi atminties procesai – įsiminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas, Be to, negalima nepaminėti ir užmiršimo. Atmetus atvejus, sukeliančius nemalonias situacijas, užmiršimui turėtume būti dėkingi, kad “neperkaista” mūsų psichika nuo informacijos pertekliaus. Užmiršdami atsiejame reikšmingus dalykus nuo mažiau reikšmingų, galime sisteminti informaciją.

Niekas negimsta su fenomenalia atmintimi, nors gal kartais atrodo, kad vienus gamta apdovanojo nuostabiomis proto ir atminties galiomis, o kiti visą gyvenimą būna užuomaršos.

Dažnas iš mūsų neabejingas savo atminčiai. Turime dvi galimybes – džiaugtis arba nusivilti ja. Pastaruoju atveju arba ir toliau peikiame savąją atmintį, arba skiriame šiek tiek laiko ir pastangų išspręsti susidariusiai situacijai.

ATMINTIS IR JOS RŪŠYS

Ypatinga, fenomenali atmintis nėra labai didelis gėris. Turintieji fenomenalią atmintį nėra lamingesni ar geresni už jos neturinčius. Svarbu yra ne atminties talpumas, o sugebėjimas naudotis jos duomenimis.

Atmintis – sistema, kurioje informacija įsimenama, saugoma ir atsimenama. Sistema – tam tikra hipotetinė struktūra, turinti elementų. Joje vykstančių procesų dėka apdorojama suvokta informacija. Informacijos apdorojimas – tai suvoktos informacijos kodavimas, pertvarkymas, asocijavimas, saugojimas, atgaminimas ir atpažinimas, kartojimas ir užmiršimas.

Atmintį galime įsivaizduoti kaip milžinišką mozaiką, sudėta iš daugybės tarpusavyje susietų dalių.

Seržas Larošas, Centrinės nervų sistemos tyrimų centro psichofiziologijos skyriaus vedėjas, apie tai sako: „Atminties terminas yra bendras daugelio sistemų, kurios normaliomis sąlygomis tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja, pavadinimas. Tas pats įvykis gali turėti tiek semantinį, tiek epizodinį turinį ir dauguma informacijos, kurią įsimename, ir turi tiek procedūrinį, tiek semantinį pavidalą. Smegenys nesusideda iš eilės kaimyninių nepriklausomų modulių. Priešingai, – kiekvienas atsiminimas pažadina daugybės smegenų sričių veika, kuri apdoroja įvairius požiūrius į pasaulį. Šios sritys kuria laikiną arba pastovų tinklą, kuriame įrašytas atsiminimas kaip visuma.

Atmintis saugo ir atstato žmogaus smegenų informaciją (Encarta Encyclopaedia). Atmintis – žmogaus patirties atstatymas prote (Encyclopaedia Britannica). Nors ir turime šį paprastą apibrėžimą, pati atmintis kaip objektas visai nėra aiški, kadangi nuo pat mąstymo pradžios žmonės stengėsi išsiaiškinti, kodėl mes prisimename matytus, girdėtus, jaustus ar net sapnuotus dalykus. Šis procesas yra esminis protavimui, mokymuisi, problemos suvokimui, sprendimo priėmimui bei tapatumo konstravimui.

Šiuolaikinė psichologija pagal mobilumą skiria tokias pagrindines atminties rūšis:

Motorinė atmintis – jos rezultatas yra įvairiausi mūsų praktiniai įgūdžiai (neprisimename, kaip mokėmės vaikščioti, rašyti ir pan., bet puikiai tai įsisaviname). Ši atmintis didelį vaidmenį atlieka sportinėje karjeroje, kasdieniame gyvenime, praktinėje veikloje ir padeda efektyviai gyventi negaištant laiko tam, kas sykį jau buvo įsiminta;

Vaizdinė atmintis – informacija mūsų atmintyje saugoma vaizdais; mums prieš akis iškyla buvę įvykiai, situacijos, potyriai (žmonės dažnai netgi sako: „man ir dabar stovi akyse tas vaizdas“);

Žodinė (verbalinė) atmintis – informacija, saugoma žodžiais; ji vaidina pagrindinį vaidmenį įsisavinant žinias, nes mūsų mokymosi procesas paremtas žodine informacija;

Emocinė atmintis – joje sukaupti visi mūsų išgyvenimai, susiję su tam tikrais
įvykiais. Pvz.: žmogaus, augusio, brendusio, studijavusio viename mieste, būtis yra prisodrinta daugybe emocinių patyrimų, susijusių su vietove, ir išrautas iš gimtosios aplinkos individas jos netekimą labai skausmingai išgyvena, nes stokoja sodrių emocinių pasikartojančių potyrių. Emocinė atmintis praturtina mūsų gyvenimą, padaro jį spalvingesnį, įgalina suprasti kitą žmogų, jo būseną.

Pagal tai, kiek atminties procesuose dalyvauja valia, skiriamos valinga ir nevalinga atmintys. Informacija nusėda mūsų atminties saugyklose nevalingai, savaime. Kad mokymosi procese ar kitur įsimintume informaciją, turime įtempti valią. Valingoji ir nevalingoji atmintys visada viena greta kitos.

NEVALINGA ATMINTIS

Knygų autoriai teigia, kad nevalingas įsiminimas laikomas tokiu kai medžiagos nesistengiama specialiai įsiminti ir nesiekiama tokio tikslo. Ryškūs, spalvingi, nauji, neįprasti daiktai traukia vaiko dėmesį ir gali nevalingai išlikti jo smegenyse. Pasinaudodamas daiktų ypatybėmis, parinkdamos atitinkamą medžiagą, auklėtojas iš dalies gali vadovauti nevalingo įsiminimo procesui. Šiuo atveju įsiminimas yra ne pasyvus atspindys viso to, kad šiuo atveju vaiko smegenis, bet jo sąveikos su objektais rezultatas. Vaikai, kurių poreikiai bei polinkiai skirtingi ir kurių aplinkinio pasaulio vaizdinių bagažas nevienodas, nevienodai reaguos į tą patį daiktą. Nevalingai įsidėmėti galima tai, kas daug kartų kartojasi: vaikas įsimena kelią, kuriuo jis daug kartų su suaugusiaisiais eina į darželį, jis įsimena, kaip išdėstyti žaislai, kuriuos tvarkyti jį išmokė suaugusieji ir t. t.

Nesąmoningai atmintyje išlieka pirmiausia tai, su kuo žmogus veikia, kas yra jo veiklos tikslas.

Nevalingo įsiminimo ugdymui didelę reikšmę turi aktyvus literatūrinių kūrinių suvokimas. Eilėraščius vaikai geriau įsimena, kai jų turinį iliustruoja žaidimu, kai skaito vaidmenimis, vaidina. Didelę reikšmę ikimokyklinukų gyvenime turi paveikslėlis. Paveikslėlis – svarbi kalbos, mąstymo, atminties ir vaizduotės ugdymo priemonė.

Kuo aktyvesnė, turiningesnė vaikų veiklos su medžiaga, juo produktyvesnis nevalingas jos įsiminimas.

Nevalingas įsiminimas yra šalutinis veiklos produktas. Todėl vadovauti vaikų nevalingai atminčiai – tai reiškia padėti jiems suvokti, įsisąmoninti, suprasti įvairią medžiagą.

Mūsų atmintis atrenkamo pobūdžio: geriau įsimenama tai, kas svarbu, įdomu, kas turi didesnės reikšmės žmogui. Kai vaikai aktyviai sprendžia pažintines ir kitokias užduotis, jie išgyvena „atradimo“, pažinimo ir užsiėmimo džiaugsmą.Vadovaujant nevalingai vaikų atminčiai, reikia plėsti jų interesus, ugdyti žingeidumą. Susidomėjimas ne tik padeda sėkmingai atlikti darbą, bet dažnai ir pats atsiranda dirbant. Labai svarbu formuoti atsakingą sąmoningą vaikų požiūrį į tą veiklą, kuria jie užsiima, nes dažnai no to labai priklauso nevalingo įsiminimo rezultatai.

Kokybinis ikimokyklinio amžiaus vaiko atminties pakitimus iš esmės apibūdina perėjimas nuo nevalingų prie valingų atminties procesų. Pirmuosius ketverius gyvenimo metus vaikų atmintis yra daugiausia nesąmoninga: vaikas dar nemoka kelti sau tikslo įsiminti – prisiminti, neįsisavinęs jis dar ir būtų bei veiksmų, padedančių sąmoningai įsiminti bei atgaminti. Vaikas įsimena nevalingai. Nevalingas įsiminimas ir suteikia jam įvairių žinių apie daiktus ir tikrovės reiškinius, jų ypatybes ir ryšius, apie žmones ir jų tarpusavio santykius. Nevalinga atmintis praturtina vaiko žinias, ji reikalinga toliau ugdyti valingai vaikų atminčiai.

VALINGA ATMINTIS

Svarbi sąlyga, rengiant vaikus mokyklai, yra jų valingų psichikos formų ugdymas. Ikimokykliniame amžiuje vystosi vaikų valingas suvokimas, mokėjimas apžiūrinėti daiktus, kryptingai stebėti; atsiranda valingas dėmesys, vystosi valingos atminties formos. Mokymasis mokykloje reikalauja iš vaikų didelių valingos atminties pastangų. Nemokėjimas įsiminti turi įtakos jo pažangumui ir požiūriui į mokymąsį ir mokyklą apskritai.

Teigiama, kad valinga atmintis yra veikla, kurios specialus tikslas įsiminimo būdais bei metodais.Valinga atmintis -įsiminimas tam tikrų objektų, kai žmogus kelia sau tikslą – įsiminti – prisiminti.

Valinga vaikų atmintis pradeda vystytis, kai jie ima išskirti specialias užduotis įsiminti ir prisiminti. Tikslas prisiminti vaikui atsiranda anksčiau už tikslą įsiminti, valingos atminties ugdymas prasideda nuo valingo atgaminimo, po kurio eina valingas įsiminimas. Ir tai suprantama. Gyvenimas nuolatos reikalauja iš vaiko naudotis sukauptu praeities patyrimu. Praktinėje veikloje t.y. žaisdamas vaikas turi remtis anksčiau įsisavintais elgesio ir veiksmų su daiktais būdais, naudotis įgytomis žiniomis, mokėjimais bei įgūdžiais.

Būtinybė prisiminti ir atgaminimo nesėkmės skatina vaikus kelti sau tikslą įsiminti, suvokti įsiminimo svarbą. Šiuo atveju reikšminga valingų atminties procesų vystymosi prielaida yra palyginti gera nevalinga atmintis, nes nuo vaikai turi daugiau patyrimo ir žinių, kurių jie įsigijo nevalingai, juo daugiau jie gali prisiminti,savo praktinėje veikloje pasinaudodami nevalingos atminties vaisiais.

Pastebėta, jog atlikdami praktinę užduotį, jau siekia įsiminti trijų – ketverių metų vaikai, o žaisdami labiausiai
nors įsiminti ketverių – penkerių metų vaikai.

Išskirti, įsisamoninti vaikams tikslus padeda specialūs žaidimai bei užsiėmimai vaikų darželyje ir šeimoje

Yra du valingo įsiminimo būdai: mechaninis ir loginis.

Mechaniškas įsiminimas grindžiamas dažnu kartojimu, nesigilinant į daiktų ir reikšmių esmę. Mechaniškai įsimenant nustatomi tik išoriniai objektų ryšiai.

Dar iki šiol klaidingai aiškinama, kad vaikų atmintis yra mechaniška. Priežastis nulėmusias tokį klaidingą požiūrį į vaikų psichiką, analizavo A. Smirnovas.

Jis išskyrė tris grupes faktų, kuriais paprastai remiama tezė, jog ikimokyklinukai ir jaunesnieji mokiniai įsimena mechaniškai:

1. vaikai lengvai įsimena nesuprantamą ir net beprasmišką medžiagą,

2. pasireiškia tendencija įsiminti, nesigilinant į turinio prasmę

3. vaikai mokosi aklai.

Jaunesniojo ikimokyklinio amžiaus vaikai iš tikrųjų lengvai įsimena kai kurias nesuprantamas dainas, suaugusiųjų vartojamus žodžius bei posakius, įvairias skaičiuotes, kuras dažnai sudaro dirbtinių, beprasmių žodžių derinys. Beprasmiškos medžiagos dažnai pasitaiko vaikų žaidimuose, kur yra palankios sąlygos įsiminti.

Tendencija nesigilinti į prasmę to, kas įsimenama, nėra vaikų atminties amžiaus ypatybė. Pastebėtina, kad mechaniškai mokytis moksleiviai pradeda po nesėkmingų pastangų suprasti medžiagą. Kartais iš patirties žinodamas, kad suprasti jam bus sunku, moksleivis iš karto pradeda mokytis mechaniškai, net nebandęs medžiagos įsisąmoninti. Taigi, taip pamažu ir formuojasi mokinio įprotis mokytis mechaniškai. Didelę reikšmę turi individualūs vaikų skirtumai. Dažniausiai mechaniškai kala pasyvaus intelekto vaikai, neįpratę protauti, nemokantys ir nemėgstantys galvoti. Supratimo sunkumai susiję su individualiomis mokinių savybėmis, taip pat nepakankamas vadovavimas vaikų mąstymo ir atminties ugdymui – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai gali įprasti mechaniškai mokytis.

Mechaniškas kalimas būdingas ne tik vaikams, bet ir suaugusiajam, jei reikia įsiminti tai, ką sunku suvokti. Kompaktišką, labai turiningą medžiagą sunkoka perteikti savais žodžiais, bet kokiu atveju pažodinis atgaminimas nėra mechaniškas įsiminimas.

Atgaminimo pobūdžiui turi įtakos vaikų požiūris į įsiminimą. Maži vaikai užduotį įsiminti dažniausiai supranta kaip konkretų medžiagos atgaminimą su visomis detalėmis bei ypatumais.

Vienus žodžius pakeisti kitais, perteikti medžiagos turinį savais žodžiais vaikams sunku, nes jų vartojamų žodžių ir posakių atsarga dar nepakankama, jie dar mažai žino sinonimų. Tačiau ribotos vaiko kalbinės galimybės dar nereiškia, kad jis nesupranta to, ką įsimena ir atgaminama.

Taigi mechaniškas įsiminimas nėra ta atminties ugdymo pakopa, po kurios eina loginis įsiminimas. Tai ypatinga įsiminimo forma, priklausanti nuo daugelio anksčiau aptartų priežasčių. Jau pačioje pradžioje atmintis vystosi kaip įsisąmoninta veikla, ir supratimas yra nevalingos ir valingos atminties pagrindas.

Į atmintį dažnai žvelgiama manicheistiniu požiūriu, kuris didelę reikšmę teikia tokioms sąvokoms kaip Dievo dovana arba fatališkumas: „Atmintį arba turime, arba jos neturime“. Pagal šią koncepcija, mes iš prigimties esame apdovanoti tam tikrais gabumais, kurie gali, nors nebūtinai, tobulėti. Tai, kas laikoma gera atmintimi, yra gebėjimas lengvai išsaugoti įgyta patyrimą. Pakerėti tokiu minčių magijos norėtume akimirksniu atsiminti viską, ką kada nors esame išgirdę ar perskaitė.

Šiuo metu gyvenimo ritmas labai greitas ir mums sunku rasti laiko susikaupti, įsiminti, eksperimentuoti ar kartoti. Tačiau pamirštame, kad norėdami ką nors atsiminti, privalome tam skirti nemažai laiko ir atkaklių dvasios pastangų.

Manydami, kad atmintis yra įgimta vertybė, kartu tarsi neigiame, kad galime ją itin pagerinti. Atmintis nėra tik Dievo dovana, bet ji taip pat nėra ir paprasčiausias gebėjimas. Ji turi nemažai tarpusavyje susijusių metmenų ir diferencijuotų funkcijų, iš kurių yra sukuriama vientisa sistema.

SENSORINĖ ATMINTIS

Sensorinė atmintis yra labai trumpa ir išlaiko įspūdžius keliolika milisekundžių.

Ji atitinka momentinio (tiesioginio) suvokimo atmintį, t. y. tai, ką perduoda mūsų rankios juslės. Taip yra dėl interferencijos, kuri blaško dėmesį ir kliudo pakartoti Įvykius mintyse. Sensorinė atmintis yra ir labai trapi – kiekvienas naujas sensorinis pojūtis išsisklaido per dvi minutes. Vis dėlto sensorinė atmintis kartais nustebina atsiminimu tikslumu, kurie iškyla taip aiškiai, tarsi būtu nufotografuoti.

Nuo sensorinės atminties kokybės priklauso, ar atsimename „perbėgusius“ smegenimis įspūdžius. Sužadinę ypatingą dėmesį ir sukėlė tam tikras asociacijas, įspūdžiai pereina į trumpalaikę atmintį.

DARBINĖ ATMINTIS

Darbinės atminties užduotis yra laikyti naudingą informaciją darbo metu. Jam pasibaigus, visos žinios pamažu išnyksta.

Čia kalbama apie silpnai fiksuojančią laikina atmintį, kuri leidžia dirbti kelis darbus vienu metu. Viena iš jos funkcijų yra priminti žinias, kurios anksčiau buvo įdėtos ilgalaikėje atmintyje siekiant dabartinio darbo tikslumo. Taip pat leidžia nekreipti dėmesio į tai, ką matome ir girdime, jei čia tik įprasti kasdienio gyvenimo reiškiniai. Todėl
neatsimename visų nepažįstamų žmonių, kuriuos per dieną sutinkame, kiekvieno menkiausio garselio ar šurmulio, lydinčių mus visą dieną.

Atmintis nėra vien tik mechaniškas daugelio įvykių išsaugojimas galvoje. Kaip mes jau minėjome, trumpalaikės atminties pajėgumas yra ribotas. Tačiau visgi galėtume jį labai padidinti, jei dirbtume su visomis duomenų grupėmis, o ne su atskirais įvykiais ar izoliuotais elementais.

Viena iš atminties ypatybių yra gausus asociacijų kūrimas; jei norime atmintį pagerinti, turime, anot Džordžo Milerio, šią ypatybę išnaudoti sujungdami norimą atsiminti informaciją į tam tikrą sistemą. Jei tokios informacijos yra daug, turime ją sugrupuoti pagal jos ypatybes, anglų kalboje vadinamas chunks (t. y. gabalai).

Atminties negalima atskirti nuo tam tikros pažinimo organizacijos. Kuo daugiau susikurta asociacijų, tuo lengviau registruojami nauji įspūdžiai, panašiai kaip dėlionėse, kai paveikslas sudaromas iš atskirų viena į kitą įsistatančių detalių. Pažiūrėkite, kas vyksta smegenyse įsimenant naują informaciją. Pajuskite, kaip atmintyje iškyla atskiri žodžiai.

PROCEDŪRINĖ ATMINTIS

Procedūrinė atmintis, arba kai kurių poelgių užkodavimas (dinaminių stereotipų kūrimas), yra sensomotorikos gebėjimai arba gebėjimai pasiekti rezultatų kartojant.

Atsimenate, pavyzdžiui, kaip atidaryti butelį, kaip nulipti laiptais, kaip važiuoti dviračiu… Tai yra įgytų gebėjimų, kurie tapo refleksiniais įpročiais, atmintis.

Procedūrinė atmintis turi didelę įtaką mokantis atmintinai ir susikuriant vidinius automatizmus. Kalbame apie implicitinį (numanomą) atminties gebėjimą, nes jau užmiršome, kokiu būdu mes vieno ar kito veiksmo išmokome.

EPIZODINĖ ATMINTIS

Epizodinė atmintis veikia specifinius išgyvenimus. Ji padeda išlaikyti įvairius asmeninius išgyvenimus ir patirtį. Tai yra tarsi mūsų autobiografija: atsimename savo praeitį ir įvairius kasdienius epizodus. Todėl, pavyzdžiui, žinome, kad išeinant iš namų reikia užrakinti duris. Epizodinė atmintis nėra svarbi vien tik dėl to, kad galėtume atsiminti, ką padarėme, bet ir padeda mums suvokti, ką turėtume daryti ateityje: ..Kiekvieną diena puse penkių turiu eiti pasiimti vaiko iš darželio…“

Epizodinės atminties dėka gebame orientuotis laike ir erdvėje: „Tai įvyko ten ir ten, tada ir tada“. Išgyvenimai vėliau rikiuojasi į tikslią chronologinę eilę mums nesuvokiant, kada tiksliai tai atsitiko: „Atsimenu, nes prieš tai susilaužiau koją“. Dar daugiau – epizodiniai prisiminimai atnaujina ir mūsų pažinimą bei papildo semantine atmintimi įgytas žinias.

SEMANTINĖ ATMINTIS

Daug svarbesnė už epizodinę yra semantinė atmintis, kuri padeda mums susikurti plačią ir kompleksišką žinių bazę, formuoja mūsų kultūrinę ir socialinę esmę, jungia bendrąjį išsilavinimą ir visokeriopas žinias apie mus supantį pasaulį. Į ją įeina žodžių ir sąvokų valdymas, teikiantis prasmę mūsų protui. Ji ir išvardija viską, kas mus supa.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2767 žodžiai iš 9146 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.