Atmintis ir motyvacija
5 (100%) 1 vote

Atmintis ir motyvacija

11

ĮŽANGA.

Motyvacija, veikdama visą žmogaus elgesį, taip pat gali daryti įtaką ir žmogaus atminčiai. Taigi šio referato tikslas yra išsiaiškinti ar tikrai ta įtaka egzistuoja ir kaip ji veikia žmogaus atmintį.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Atmintis yra apibūdinama įvairiai:

Britannica enciklopedija (n.d.) atmintį apibrėžia kaip procesą, kurio metu žmonės ar kiti gyvūnai užkoduoja, išlaiko ir atkuria inofrmaciją. Encata enciklopedija (n.d.) nuordo, jog atmintis – tai žmogaus patirties išlaikymas ir atkūrimas, vykstantis jo prote. Psichologijos žodynas (1993) pažymi, jog atmintis sieja individo praeitį su dabartimi ir ateitimi, labai padeda pažinimui, o tuo pačiu ir individo vystymuisi.

Nuo pat mąstymo pradžios žmonės stengėsi išsiaiškinti, kodėl mes prisimename matytus, girdėtus, jaustus ar net sapnuotus dalykus. Šis procesas yra esminis protavimui, mokymuisi, problemos suvokimui, sprendimo priėmimui bei tapatumo konstravimui.

Atmintis jau senovės filosofams buvo įdomus tyrimų objektas. Antikoje buvo samprotaujama apie jausmų atmintyje paliekamus antspaudus, panašiai kaip paliekami įspaudai vaško lentelėje. Ši idėja nepajudinamai gyvavo iki 19 a. Ebbinghausas (1885) (cit pg. 4) tyrinėjo „grynąją atmintį”. Jo tyrimų rezultatai rodė, jog ryšys tarp medžiagos, kurią buvo bandoma išmokti, pakartojimų skaičiaus pirmą dieną ir pakartojimų antrą dieną yra tiesinis: kuo daugiau kartojama pirmą, tuo mažiau reiks kartoti antrą dieną. Taigi, atmintyje išlikusios medžiagos kiekis yra tiesiogiai proporcingas mokymosi laikui – dvigubai ilgiau mokykis ir dvigubai ilgiau atsiminsi. Ebbinghauso tyrimai tiap pat parodė, kad užmiršimas vyksta kitaip. Čia nėra tiesinės priklausomybės kaip tarp kartojimo ir atsiminimo. Užmiršimas iš pradžių vyksta greitai, po to procesas lėtėja. Apie pusė išmoktos medžiagos užmirštama per pirmą valandą, bet tarp 5 ir 31 dienos užmirštama tik 5% išmoktos medžiagos. Už tam tikros ribos užmiršimas jau nebevyksta – nėra taško, kur atsiminimas pasiektų nulį.

Davidoff (1987) išskiria tris atminčiai būdingus procesus:

 įsiminimas arba kodavimas. Tai procesas, kurio metu informacija yra parengiama saugojimui. Galime išskirti dviejų tipų kodamvimą:

 Seklus. Koncentruojamasi ties paviršutiniškomis informacijos ypatybėmis pvz.: skambėjimas, vaizdas arba informacija yra daug kartojama.

 Gilus. Tai informacijos susteminimas ir intergavimas į jau turimas žinias. Tai kodavimas pagal prasmę.

 saugojimas. Kai informacija užkoduojama, ji yra saugoma tam tikrą laiko periodą. Saugojimas yra automatinis procesas, tačiau jis nėra amžinas.

 atsiminimas – atkūrimas to, kas įsiminta. Yra keli atsiminimo būdai. Tai atpažinimas ir atgaminimas.Motyvacija – tai egesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai. Taip ją apibrėžia Psichologijos žodynas (1993).

Tas pats Psichologijos žodynas (1993) nurodo, jog motyvai tai – veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu: tai gali būti tiek individo aktyvumą skatinantys tiek jo elgesio kryptį nustatantys aplinkos arba vidiniai veiksniai. Individo elgesiui gali daryti įtakos tiek materialistiniai tiek idealistiniai tikslai, kuriuos jis pats suvokia. Kitaip tariant motyvacija tai procesas, kurio metu yra sužadinamas ir palaikomas elgesys tenkinantis vieną ar kitą poreikį.

Deci ir Ryan (1985) (cit. pg. http://changingminds.org/explanations/theories/intrinsic_motivation.htm) bei Petri (1991) (cit. pg. http://changingminds.org/explanations/theories/extrinsic_motivation.htm) skiria dviejų tipų motyvacija:

• Išorinė motyvacija – tai motyvacija paremta išoriniais paskatinimais arba bausmėmis. Tokios motyvacijos pavyzdys būtų studentas arba moksleivis, kruis mokosi vien dėl pažymio.

• Vidinė motyvacija – tai noras atlikti veiksmą dėl jo paties, dėl to, kad žmogus nori jį atlikti pats iš vidaus. Tokios motyvacijos pavyzdys būtų mokinys, kuris mokosi dėl to, kad jam tas dalykas įdomus arba jam tiesiog patinka mokytis.

Yra manoma, kad vidinė motyvacija yra stipresė ir ilgiau trunkanti. Be to literatūroje išskiramas pervertinimo efektas (overjustification effect). Šį efektą galme stebėti tada, kai iš vidaus motyvuotas elgesys ilgainiui yra paskatinamas išoriškai. To pasekoje, motyvacija iš vidinės pasikeičia į įšorinę. Greene, Sternberg ir Lepper (1976) (cit. pg. http://changingminds.org/explanations/theories/overjustification.htm) atliko eksperimentą, kurio metu su vaikais buvo žaidžiama jiems patinkantys matematiniai žaidimai. Ilgauniui vaikams buvo pradėtas duoti paskatinimas už jų pasisekimą. Dar po kiek laiko nustojus duoti tą pastiprinimą, vaikai labai greitai nustojo žaisti matematinius žaidimus. Taigi šis tyrimas patvirtino hipotezę apie tokio efekto egzistavimą.

ATMINTIES IR MOTYVACIJOS SĄVEIKA

Buvo atlikta tyrimų, įrodančių, jog motyvacija visgi daro įtaką atminčiai. Visus šios tyrimus Weiner (n.d.) suskirstė į dvi grupes:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 734 žodžiai iš 2435 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.