Atmintis irvaizduote
5 (100%) 1 vote

Atmintis irvaizduote

11

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………….. 3

Atminties ir vaizduotės panašumai, skirtumai ir

sąsajos…………………………………………………4

Išvados………………………………………………………………………………………. 6

Naudota literatūra…………………………………………………………………………. 7

ĮVADAS

Įsivaizduokime savo gyvenimą be ateities. Nesimėgautumėme

buvusiomis džiaugsmingomis akimirkomis, nesijaustume kalti ir nesikamuotume

dėl skausmingų akimirkų. Kiekvienas mirksnis būtų naujas gaivus potyris.

Tačiau nepažintume nė vieno žmogaus, bet koks darbas – rengtis, virti,

kepti – būtų naujas, kiekviena kalba svetima. Atmintis yra proto sukauptų

žinių saugykla. Pasak Cicerono, atmintis yra “visų dalykų saugykla ir

sergėtoja”.

Kur nors keliaudamas žmogus dar prieš nuvykdamas į vietą,

įsivaizduoja, kaip ten bus – galvoja apie žmones, kuriuos ten sutiks, gerą

maistą, galimybę atsipalaiduoti, ar ką nors kas džiugina. Tai yra

vaizduotė. Kad galėtų sėkmingai orientuotis veikloje, kad sugebėtų numatyti

galimus veiklos rezultatus ar prieš veiklos pradžia žmogus naudojasi savo

vaizduote arba fantazija.

Darbo tikslas būtų: išsiaiškinti atminties ir vaizduotės panašumus,

skirtumus, sąsajas.

ATMINTIES IR VAIZDUOTĖS PANAŠUMAI, SKIRTUMAI, SĄSAJOS

Jutimu, suvokimu, mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos

įsiminimas, laikymas ir atgaminimas vadinami atmintimi. Gyvūnas ir žmogus

gauna daug informacijos, padedančios orientuotis aplinkoje ir prisitaikyti

prie jos kitimų. Žmogaus informacijos turinį sudaro visa, kas susiję su jo

pažintine veikla. Informacija atmintyje koduojama vaizdiniais ir sąvokomis

(mintimis).

Žmogaus atminties procesai vystosi visą gyvenimą, tačiau kinta

vystymosi pobūdis ir intensyvumas. Pasiekus vystymosi viršūnę atmintis

pradeda blogėti. Taigi, atmintis nepaprastai svarbi asmenybės integruotumui

išlaikyti. Sutrikus atminčiai, asmenybė suskyla, tampa fragmentiška, yra

žmogaus “aš”, jo ryšiai su aplinka, veiksmai tampa padriki.

Atmintį galime skirstyti į trumpalaikę ir ilgalaikę. Nauja

informacija atsispindi trumpalaikėje atmintyje. Čia ji įprasminama,

vertinama ir laikoma. Trumpalaikė atmintis – pirmasis gautos informacijos

apdorojimo etapas. Svarbi trumpalaikės atminties ypatybė – jos apimties

ribotumas (maždaug 7± 2 objektai). Iš tikrųjų žmogus suvokia daugiau, tik

labai greitai (per kelias sekundės dalis) dalį informacijos užmiršta.

Iš trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę

atmintį. Jos apimtis jau neribota. Yra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad

ilgalaikė atmintis laiko viską, ką žmogus patyrė. Nepaisant kai kurių

sunkumų, žmogus greitai ir tiksliai “suranda” ilgalaikėje atmintyje

žodžius, skaitmenis, veikimo schemas ir t.t.

Taip pat atmintį galime skirtyti ir į daugybę rūšių, kaip

vaizdinę, motorinę, žodinę – loginę, emocinę atmintis, valingą ir

nevalingą.

Atmintis užima ypatingą padėtį asmenybės psichinių reiškinių

sistemoje. Be atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus

negalėtų orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti

sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir

asmenybės „aš“ su pastoviais motyvais, nuostatomis ir t.t. Atminties

netekimo atvejai kokių nors traumų metu rodo, kad žmogus be atimties

nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reaguojantį automatą.

Vaizduotė arba fantazija, yra naujų vaizdinių

sudarymas, pertvarkymas atmintyje turimą vaizdinę patirtį. Vaizduotė kuria

naujus vaizdinius iš atmintyje užfiksuotos medžiagos, taigi, šiame procese

dalyvauja nervinai įsiminimo ir atsiminimo mechanizmai. Vaizduotė yra

žmogaus specifinė psichikos veikla, kuri atsirado ir plėtojosi jam dirbant.

Žmogus, prieš ką nors darydamas, kurdamas, mintyse įsivaizduoja, ką ir kaip

darys. Būtent tas naujo vaizdo sukūrimas iš pradžių tik idealia forma yra

vaizduotės vaizdas.

Vaizduotė padeda žmogui sukurti tai, ko tikrovėje dar

nėra, o kartais ir tai, ko ir nebus. Tačiau jos šaltinis visada yra

objektyvi tikrovė. Vaizduotės ryšys su objektyvia tikrove lemia jos

priklausomybę nuo tikrovės pažinimo. Kuo daugiau žmogus turi žinių iš tos

srities, kuri susijusi su jo kūryba, tuo didesnė galimybė sukurti tikrovę

atitinkančius naujus dalykus ir juos praktiškai pritaikyti, nes darbo

procesuose atsiradusi vaizduotė kuria vaizdus, o tie vaizdai realizuojami –

kuriami juos atitinkantys originalūs ir vertingi produktai.

Vaizduotės vaizdai būna tikroviški, jeigu jie

teisingai atspindi tikrovę, nors ir
pertvarkytu pavidalu. Tikroviška

vaizduotė yra ir tada, kai suskurti vaizdai įgyvendinami kuriant naujas

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 659 žodžiai iš 1312 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.